Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-10-652/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-26
Bylos Nr.: e2-10-652/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03711-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: R. M.
Atsakovas: A. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-10-652/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03711-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.17.; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S.,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei I. A.,atsakovui A. M., jo atstovui advokatui L. P.,

institucijos, teikiančios išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei R. M., institucija, teikianti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė (3 t., b. l. 1-14):

1. Nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 69), dėl A. M. kaltės.

2. Palikti ieškovei pavardę „M.“, atsakovui pavardę „M.“.

3. Nepilnamečio sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti A. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. M. tvarką:

4.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį penktadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Šiame punkte nurodytos dienos, kuriomis vaiko tėvas negalės vaiko pasiimti, nekompensuojamos kitomis dienomis.

4.2. Tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:

4.2.1. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

4.2.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, konkretų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

4.3. Tėvas vaiko atostogų metu su vaiku bendrauja šia tvarka:

4.3.1. Vasaros atostogų metu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku septynias kalendorines dienas iš eilės, pasirinktinai liepos arba rugpjūčio mėnesį, konkretų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį suderinęs su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute), atsižvelgiant į vaiko motinos atostogų laiką.

4.3.2. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo mokyklinių atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja vieną savaitę pasirinktinai per tris sezonus: rudens atostogas (spalio mėn.), žiemos atostogas (gruodžio-sausio mėn.), ar pavasario atostogas (kovo-balandžio mėn.), atsižvelgdamas į vaiko lankomos mokyklos nustatytas konkrečias vaiko atostogų dienas ir trukmę bei į vaiko motinos planuojamą užimtumą su vaiku. Konkretų bendravimo laiką vaiko tėvas iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko suderina su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

4.3.3. Tėvas, prieš pasiimdamas vaiką jo vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiui, privalo informuoti vaiko motiną apie planuojamų atostogų su vaiku vietą ir pobūdį.

4.3.4. Tėvas vaiko atostogų metu pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną nuo 18 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę vaiko atostogų dieną iki 19 val.

4.4. Bendrosios nuostatos:

4.4.1. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina paaiškėjus tokioms aplinkybėms nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus (pakeitimai galimi tik vaiko motinai su jais sutikus).

4.4.2. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas jį metu vaiko auklėjimas ir priežiūra atitiktų tokio amžiaus vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas automobiliu bus vežamas vaikui pritaikytoje automobilio kėdutėje.

4.4.3. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas tėvą metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

4.4.4. Vaiko tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan., bendravimo su tėvu metu, bei tokiu atveju nedelsdamas atveža vaiką motinai arba į gydymo įstaigą, prieš tai informavęs apie nurodytas aplinkybes vaiko motiną.

4.4.5. Pasikeitus vaiko tėvo gyvenamajai vietai, jo telefono numeriui, vaiko tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną, pranešdamas jai naujus kontaktinius duomenis.

4.4.6. Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą (A. M. be R. M. sutikimo ir kitos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neturi teisės išvežti nepilnamečio sūnaus A. M. į kitą valstybę atostogauti, nuolat gyventi).

4.4.7. Vaiko bendravimo su tėvu tvarka taikytina kiekvienu atveju atsižvelgiant į vaiko norą vykti (nevykti) su tėvu, išreikštą vaiko motinos ar vaiką prižiūrinčio suaugusio asmens akivaizdoje.

5. Priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečiui sūnui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300,00 Eur per mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, pervedant periodines išmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į R. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banke. Periodines išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos R. M..

6. Priteisti iš A. M. nepilnamečio sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2011 m. spalio 24 d., išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., iš viso 730,00 Eur.

7. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

7.1. A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 29 740 Eur vertės turtą:

25 200 Eur vertės 66,86 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butą, unikalus Nr. 1198-6003-9016:0010, su 4,44 kv. m. rūsiu, esantį Statybininkų g. 14-20, Alytaus m.;2500 Eur vertės automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)620 Eur vertės televizorių „Samsung“;150 Eur vertės televizorių;100 Eur vertės žaidimų konsolę „Xbox“;200 Eur vertės skalbimo mašiną „Beko“;300 Eur vertės veidrodinį fotoaparatą „Canon“;150 Eur vertės sekciją;200 Eur vertės spintą;100 Eur vertės virtuvės reikmenis (indus, stalo įrankius, puodus - 3 vnt., keptuves-3 vnt.);100 Eur vertės namų kiną;60 Eur vertės svetainės stalą;60 Eur daugiafunkcį spausdintuvą „Canon“.

7.2. R. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį.

8. Priteisti iš atsakovo A. M. (įpareigoti A. M. perduoti R. M.) nepilnamečio A. M. poreikiams naudojamą dulkių siurblį „S. A. X4“, vaikui padovanotą planšetę „Prestigio“ ir rogutes, esančius Statybininkų g. 14-20, Alytaus m., priteisiant šiuos daiktus R. M..

9. Įpareigoti A. M. grąžinti ieškovei 100 Eur vertės jos asmeninį turtą- elipsinį treniruoklį.

10. Priteisti R. M. iš A. M. 14 770 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, nustatant, jog piniginę kompensaciją A. M. sumokės per dvi savaites nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos.

11. Priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas priešieškiniu teismo prašė (3 t., b. l. 42-55):

1. Santuoką, įregistruotą 2011 m. gegužės 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytą tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 69), nutraukti dėl R. M. kaltės.

2. Termino susitaikymui neskirti.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – M., atsakovui – M..

4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. M., gimusio 2011 m. spalio 24 d., asmens kodas 11110242440, gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės kartu su motina R. M. pagal jos gyvenamąją vietą.

5. Nustatyti A. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. M. tvarką:

5.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, penktadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žintute) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Tuo atveju, jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaiku nustatytomis dienomis, šios dienos kompensuojamos kitomis dienomis.

5.2. A. M. nevaržomai, kiek tai nepažeidžia vaiko teisių ir interesų, gali bendrauti su sūnumi A. M. ir kitomis savaitės dienomis jį pasiimant iš darželio, mokyklos, prieš tai įspėjant ieškovę R. M. trumpąją žinute ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 valandos; taip pat be apribojimų bendrauti telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis;

5.3. Tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:

5.3.1. Tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų išvakarėse 18.00 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią pačią dieną iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

5.3.2. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną, vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, konkretų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

5.3.3. Kasmet-Tėvo dienos savaitgalį ir tėvo gimimo dieną (rugpjūčio mėnesio 1 d.) sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

5.4. Tėvas vaiko atostogų metu su vaiku bendrauja šia tvarka:

5.4.1. Vasaros metu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku keturias savaites iš eilės, pasirinkdamas liepos arba rugpjūčio mėnesį, prieš tai iš anksto, iki vasaros pradžios, suderinus laiką su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

5.4.2. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo mokyklinių atostogų metu tėvas su vaiku praleidžia pusę jų laiko, atsižvelgiant į vaiko lankomos mokyklos nustatytas konkrečias vaiko atostogų dienas ir trukmę. Konkretų bendravimo laiką vaiko tėvas iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko suderina su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

5.5. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku visą tėvo atostogų laikotarpį konkretų laiką ne vėliau kaip prieš dvi savaites suderinęs su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

5.6. Bendrosios nuostatos:

5.6.1. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina paaiškėjus tokioms aplinkybėms nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

5.6.2. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas jį metu vaiko auklėjimas ir priežiūra atitiktų tokio amžiaus vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas automobiliu bus vežamas vaikui pritaikytoje automobilio kėdutėje.

5.6.3. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas tėvą metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

5.6.4. Vaiko tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan., bendravimo su tėvu metu, bet kokiu atveju nedelsdamas atveža vaiką motinai arba į gydymo įstaigą, prieš tai informavęs apie nurodytas aplinkybes vaiko motiną.

5.6.5. Pasikeitus vaiko tėvo gyvenamajai vietai, jo telefono numeriui, vaiko tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną, pranešdamas jai naujus kontaktinius duomenis.

5.6.6. Pasikeitus vaiko motinos gyvenamajai vietai, jos ar vaiko telefono numeriui, vaiko motina privalo nedelsdama informuoti vaiko tėvą, pranešdama jam naujus kontaktinius duomenis.

5.6.7. Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

6. Nepilnamečio sūnaus A. M., gimusio 2011 m. spalio 24 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo A. M. priteisti po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, pervedant periodines išmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“, AB. Periodines išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos R. M..

7. Pripažinti asmenine sutuoktinio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe 66.86 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butą, unikalus numeris 1198-6003-9016:0010, su 4,44 kv. m. rūsiu pažymėtu R-2, esantį (duomenys neskelbtini).

8. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

8.1. A. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti 1190 Eur vertės turtą:

400 Eur vertės televizorių „Samsung“;100 Eur vertės žaidimų konsolę „Xbox;400 Eur vertės dulkių siurblį „S. A. X4“;50 Eur vertės skalbimo mašiną „Beko“;50 Eur vertės sekciją;100 Eur vertės spintą;30 Eur vertės namų kiną (įsigytas nenaujas);30 Eur vertės svetainės stalą;30 Eur vertės daugiafunkcinį spausdintuvą „Canon“.

8.2. R. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti 2900 Eur vertės turtą:

2500 Eur vertės automobilį „Ford Focus“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)100 Eur vertės virtuvės reikmenis (indus, stalo įrankius, puodus-3 vnt., keptuves-3 vnt.);300 Eur vertės nešiojamą kompiuterį.

9. Priteisti iš R. M., A. M. naudai 855 Eur piniginę kompensaciją už R. M. atitenkančią didesnę turto dalį.

10. Iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalys 2017 m. balandžio 4 d. teismui pateikė Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir kaltės, sutuoktinių pavardžių, vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kilnojamojo turto padalijimo, pagal kurią susitarė (4 t., b. l. 1-2):

1. Santuoką, įregistruotą 2011 m. gegužės 28 d. Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 69, nutraukti bendru sutarimu, nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių.

2. Nutraukus santuoką, pareiškėjai palikti pavardę „M.“, pareiškėjui palikti pavardę „M.“.

3. Nepilnamečio sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti vaiko tėvo A. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. M. tvarką:

4.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 vai. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kitomis dienomis A. M. gali bendrauti su vaiku tik prieš tai suderinęs bendravimo laiką su motina, jei tai atitiks vaiko interesus.

4.2. Tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:

4.2.1. Poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse 18 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 valandos. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Neporiniais'metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

4.2.2. Neporiniais metais motina praleidžia su vaiku Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos išvakares ir sekančią švenčių dieną. Poriniais metais motina praleidžia su vaiku antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną.

4.2.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, konkretų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

4.2.4. Kasmet Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (rugpjūčio mėnesio 1 d.) sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną (gegužės mėnesio 3 d.) vaikas praleidžia su motina.

4.3. Tėvas vaiko atostogų metu su vaiku bendrauja šia tvarka:

4.3.1. Vasaros atostogų metu tėvas ir motina kiekvienas turi teisę atostogauti su vaiku po 14 kalendorinių dienų du kartus (kiekvieną kartą visas dienas iš eilės) pasirinktinai liepos arba rugpjūčio mėnesį, konkretų laiką prieš vasaros pradžią suderinę tarpusavyje ryšio priemonėmis (trumpąja žinute), atsižvelgdami į vaiko atostogų laiką. Pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja kitą iš tėvų apie atostogų pasirinkimo laiką.

4.3.2. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo mokyklinių atostogų metu tėvai su vaiku kiekvienas praleidžia pusę jų laiko, atsižvelgdami į vaiko lankomos mokyklos nustatytas konkrečias vaiko atostogų dienas ir trukmę. Konkretų bendravimo laiką vaiko tėvai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko suderina su kitu iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja žinute). Pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja kitą iš tėvų apie atostogų pasirinkimo laiką.

4.3.3. Tėvas, prieš pasiimdamas vaiką jo vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiui, privalo informuoti vaiko motiną apie planuojamų atostogų su vaiku trukmę, vietą ir pobūdį.

4.3.4. Tėvas vaiko atostogų metu pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę vaiko su tėvu atostogų dieną iki 19 val.

4.4. Bendrosios nuostatos:

4.4.4. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku.

4.4.5. Vaiko tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan., bendravimo su tėvu metu, bei tokiu atveju nedelsdamas atveža vaiką motinai arba į gydymo įstaigą, prieš tai informavęs apie nurodytas aplinkybes vaiko motiną.

4.4.6. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

4.4.7. Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

4.4.8. Vaiko bendravimo su tėvu tvarka taikytina kiekvienu atveju atsižvelgiant į vaiko interesus.

5. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalinti taip:

5.1. R. M. priteisti automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ įregistruotą R. M. vardu, dulkių siurblį „S. A. X4“ ir namų kiną.

5.2. A. M. priteisti visus namų apyvokos daiktus, buitinę techniką ir baldus, esančius bute adresu: Statybininkų g. 14-20, Alytus, išskyrus 5.1 p. nurodytus daiktus, kurie atitenka R. M..

6. Piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus, kuriuos šalys pasidalijo gera valia. Šalys viena iš kitos nereikalauja.

7. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių du atiduodami šalims, o trečiasis pateikiamas tvirtinti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Šalies argumentai

2017 m. balandžio 10 d. ieškovė R. M. pateikė patikslintus ieškinio reikalavimus, kuriais teismo prašo (4 t., b. l. 28-29).:

Priteisti iš A. M. nepilnamečio sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., iš viso 730,00 Eur. Priteisti iš A. M. sūnaus A. M. išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, pervedant periodines išmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banke. Periodines išmokas indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuos R. M.. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą padalinti taip:

2.1. A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 28 600 Eur vertės 66,86 kv. m. bendro ploto trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 4,44 kv. m. rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini);

2.2. Už A. M. asmeninėn nuosavybėn atitenkantį butą priteisti R. M. iš A. M. 14 300 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo patikslintus reikalavimus ir taikos sutartį dalyje dėl santuokos nutraukimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kilnojamųjų daiktų padalijimo.

Paaiškino, kad vaiko poreikiams reikia apie 500 eurų per mėnesį, kad vaikas serga bronchų astma, alerginiu rinitu, reikia papildomų išlaidų gydymui (vaistams), maisto papildams, higieninėms prekėms, antialerginėms valymo priemonėms ir pan. Nurodė, kad jos turtinė padėtis sunki, pajamas sudaro apie 350 eurų per mėnesį (teikia makiažo paslaugas), o atsakovas teikia padangų montavimo ir pardavimo paslaugas, užsiima automobilių perpardavimu, jo pajamos yra žymiai didesnės, todėl sūnaus išlaikymui turėtų teikti po 300 eurų per mėnesį. Prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-05-01 iki 2016-09-01, viso 730 eurų. Patvirtino, kad nuo 2016 m. balandžio 21 d. kartu nebegyvena su atsakovu, kad šiuo laikotarpiu atsakovas sūnui išlaikymo neteikė, tik vieną kartą sumokėjo 90 eurų už darželį. Sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime santuokos nutraukimo priežasčių.

Dėl įsigyto nekilnojamojo turto – buto paaiškino, kad turtas įsigytas iš bendrų pajamų, pripažino, kad jos pajamos buvo mažesnės, nes studijavo, augino sūnų, tačiau pinigus taupė kartu ir butas buvo įgytas šeimai. Nurodė, kad neturi galimybių atsakovui išmokėti piniginės kompensacijos.

Atsakovas teismo posėdyje palaikė pasirašytą taikos sutartį dalyje dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su sūnumi nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kilnojamųjų daiktų padalijimo. Pasisakydamas dėl išlaikymo sūnui paaiškino, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė, kad jis sutinka teikti po 150 eurų per mėnesį, kad jo mėnesines pajamas sudaro apie 690 eurų. Nurodė, kad nuo 2016 metų balandžio mėnesio vienas išlaiko butą, jo vykdomai veiklai reikalingi įrankiai medžiagos, specialūs rūbai. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutiko, nurodė, kad sūnus su juo praleidžia pusę laiko, kad pagal susitarimą su ieškove pirkdavo sūnui maistą, drabužius pagal ieškovės sudarytą sąrašą, yra sumokėjęs už darželį.

Nurodė, kad butą įsigijo iš asmeninių lėšų, gautų iki santuokos sudarymo, po to pripažino, kad dalis sumos buvo iš bendrų lėšų, t. y. apie 5000 eurų, iš kurių dar buvo nupirktas automobilis „Ford Focus“. Prašė butą pripažinti jo asmeniniu turtu, nes jis vienas ieškojo buto, vienas sudarė pirkimo pardavimo sutartį, buto pirkimui panaudojo didžiąja dalimi asmeninius pinigus, atsakovė po keleto mėnesių išėjo iš buto, kad tai parodė jos valią dėl buto įsigijimo.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam Arijui bei nurodė, kad taikos sutartis dalyje dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo nepažeidžia vaiko interesų.

Liudytoja I. R. parodė, kad ji yra ieškovės draugė nuo vaikystės. Žino, kad šalys gyveno nuomojamuose butuose, todėl mano, kad anksčiau neturėjo galimybės įsigyti savo būsto. Iš ieškovės žino, kad šeima taupė buto įsigijimui ir butas buvo įsigytas iš bendrų pinigų. Žino, kad atsakovas pardavinėjo automobilius, montavo padangas. Yra dažnai prižiūrėjusi šalių sūnų. Po šalių išsiskyrimo matė atsakovą vieną kartą atnešusį gal maisto krepšį, kad atsakovas yra pirkęs žaislus, batus sūnui, kurie jam buvo per maži. Kad atsakovas pasiimtų sūnų, nematė.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra atsakovo motina, kad anūko Arijaus poreikiams reikia daugiau, nes dažnai serga. Patvirtino, kad atsakovas dirbo užsienyje ir buvo susitaupęs pinigų, kuriuos laikė jos namuose, tikslios sumos negalėjo įvardinti, tačiau nurodė, kad galimai tos sumos būtų užtekę butui įsigyti, tačiau nebuvo stabilumo šeimoje, todėl ir nepirko. 2015 metų gruodžio mėnesį butą pirko šeimai, tačiau ieškovė paliko šeimą. Nurodė, kad atsakovas rūpinosi savo sūnumi: paimdavo iš darželio, pirkdavo jam įvairius daiktus, praeitą vasarą dvi savaites anūkas buvo su ja.

Liudytoja R. V. parodė, kad ji yra atsakovo sesuo, kad žino iš brolio ir motinos, kad brolis turėjo asmeninių santaupų, kurias laikė pas motiną, kad po ieškovės išėjimo brolis sūnui pirkdavo maistą, darbužius, pervesdavo grynųjų pinigų.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-05-28 Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruota šalių santuoka. Santuokoje, 2011-10-24, gimė sūnus Arijus. Šalys nuo 2016 metų balandžio 21 dienos nustojo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Susitaikyti šalys nepageidauja, prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iširimo priežasčių. Prašymas tenkintinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šalių santuoka yra iširusi, todėl nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant santuokos iširimo priežasčių (CK 3.61 str. 2 d., 3.63 str.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurioje susitarė dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi Arijumi nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Darytina išvada, kad taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, atitinka šalių valią, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, viešajai tvarkai, todėl taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.). Byla dalyje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo nutrauktina (CPK 293 str. 5 p.). Šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės (CPK 294 str.). Ieškovei gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio nuo 570 eurų ieškinio sumos (14870-14300) (4 t., b. l. 28-29), dėl kurios buvo susitarta taikiai, t. y. 12,83 eurų (570 x 3 procentai x 75 procentai), kuriais sumažinamas atidėtas žyminis mokestis ieškovei, mokėtinas valstybei (CPK 87 str. 2 d.). Atsakovui grąžintina 75 procentai nuo sumokėto žyminio mokesčio už 1190 eurų kilnojamąjį turtą (3 t., b. l. 55), dėl kurio buvo susitarta taikiai, t. y. 26,78 eurai, kuriais sumažinamas atidėtas žyminis mokestis, mokėtinas valstybei (CPK 87 str. 2 d.).

Tarp šalių liko ginčas dėl nepilnamečio A. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

Analizuotini vaiko poreikiai. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų byloje matyti, kad Arijui diagnozuota bronchinė astma ir alerginis rinitas, dažnai serga kvėpavimo ligomis (1 t., b. l. 11-16). Sutiktina, kad dėl šių ligų reikalingos didesnės išlaidos vaikui.

Iš duomenų apie atsakovo darbines pajamas matyti, kad atsakovas dirba pagal verslo liudijimą sezoniškai, gauna pajamų iš turto pardavimo, kad mėnesio pajamas sudaro apie 690 eurų (1 t., b. l. 46-48, 72-75, 2 t., b. l. 12-22). Galimai atsakovas gauna ir didesnes pajamas, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus apie automobilių perpardavimą (1 t., b. l. 24-26, 102-117).

Ieškovė taip pat dirba pagal verslo liudijimą, jos pajamas sudaro apie 350 eurų per mėnesį (1 t., b. l. 18-20, 3 t., b. l. 94-104). 2012-2015 metais ieškovė gavo socialinę stipendiją, socialinę pašalpą, stipendiją, kurių bendra suma sudarė apie 300 eurų (1 t., b. l. 19-23). Ieškovė nurodė baigusi aukštąjį mokslą, tačiau dirba ne pagal specialybę. Galimai ir ieškovė gauna didesnes pajamas, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus įrodymus apie jos teikiamas paslaugas ir jų kainas (1 t., b. l. 80, 2 t., b. l. 39).

Šalys santuokoje turi įgiję nekilnojamąjį turtą – butą, ieškovės vardu registruotas lengvasis automobilis „Ford Focus“ (1 t., b. l. 27-28, 44-45).

Šalys pateikė duomenis, pagrindžiančius jų išlaidas: maistui, už komunalines paslaugas, ryšio paslaugas, kuro išlaidas ir pan. Pateikti įrodymai nedetalizuojami (1 t., b. l. 82-89, 3 t., b. l. 72-92). Darytina išvada, kad šalys patiria panašias išlaidas, neįvykdytų didesnių prievolių neturi.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, iš atsakovo nuo 2016-09-01 priteistina po 190 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų sūnaus A. išlaikymui iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str., 196 str. 1 d. 1 p.).

Iš atsakovo pateiktų duomenų apie vaiko išlaikymą po 2016 metų balandžio mėnesio, liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas mokėjo už vaiko darželį (vasaros metu darželį lankė ne visas dienas), 2016-05-15, 2016-08-01, 2016-08-07, 2016-08-24, 2016-09-05, 2016-09-29, 2016-09-27, 016-10-30, 2016-11-21 ir kt. dienomis pirko ir vaikiškas prekes, maisto produktus, žaislus (2 t., b. l. 28-37). Taigi, iš dalies atsakovas minėtu laikotarpiu prisidėjo prie sūnaus išlaikymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2016-07-01, mokant po 190 eurų, viso 380 eurų (CK 3.200 str.).

Tarp šalių liko ginčas dėl santuokoje įsigyto nekilnojamojo turto – buto, esančio Statybininkų g. 14-20, Alytuje (1 t., b. l. 76-79). Atsakovas prašo šį butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes įsigijo iš asmeninių lėšų. Pripažino, kad dalis, apie 5000 eurų, buvo pridėta iš bendrų šeimos pajamų prie buto pirkimo. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas iki santuokos sudarymo gavo tokias pajamas: 2011-01-14 338 eurus grąžintų sumokėtų mokesčių iš Didžiosios Britanijos, 2010-11-18 763 eurų grąžintų sumokėtų mokesčių iš Didžiosios Britanijos, 2008-2009 11216 eurų darbinių pajamų Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 14-15). Kartu su sugrąžintais mokesčiais – 12317 eurų.

Iš 2007-2008 metų atsakovo gautų pajamų iš UAB ,,Matus“ matyti, kad 2007 metų vasario – 2008 metų balandžio mėnesiais gavo 14431,46 Lt+6515,83 Lt (6067 eurai) (2 t., b. l. 24).

Iš transporto priemonių pardavimo dokumentų matyti, kad atsakovas 2010-2011 metais už parduotus automobilius gavo 7600 Lt arba 2201 eurą (2 t., b. l. 51-62).

Atsakovo gautos pajamos iš individualios veiklos 2010 metais sudarė 840 eurų, o 2011 metais iki 2011-05-28 – 756 eurus (2 t., b. l. 12-14, 2 t., b. l. 65-76).

Atsakovo pajamos, gautos pastaraisiais metais iki santuokos sudarymo, sudarė 22181 eurą. Nors atsakovas nedetalizavo savo išlaidų, tiek gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, tiek Lietuvoje, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo laikotarpiu iki santuokos sudarymo neįgijo jokio nekilnojamojo turto, kito vertingo asmeninio turto, nors ir nėra tikslios santaupų, kurias laikė motinos namuose, sumos, labiau tikėtina, kad atsakovas turėjo susitaupęs jo nurodytą 10000 eurų sumą, nes gautos oficialios pajamos buvo dvigubai didesnės.

Atsakovas palyginimui pateikė duomenis apie jo gautas pajamas santuokos metu nuo 2011 iki 2015 metų imtinai, kurios sudarė beveik dvigubai mažesnę sumą nei iki santuokos (2 t., b. l. 12-22).

2012-2015 metais ieškovė gavo socialinę stipendiją, socialinę pašalpą, stipendiją, kurių bendra suma sudarė apie 300 eurų per mėnesį (1 t., b. l. 19-23).

Iš pagrįstų rašytiniais įrodymais šalių pajamų 2011-2015 metais pagrįsta manyti, kad šalys gyvendamos santuokoje, turėdamos vieną nepilnametį vaiką, neturėjo galimybės sutaupyti pinigų viso buto įsigijimui. Kaip pripažino atsakovas, dalį pinigų, t. y. 5000 eurų, prie buto įsigijimo pridėjo iš bendrų santuokinių lėšų. Vadinasi butas buvo įsigytas iš asmeninių atsakovo lėšų ir iš bendrų santuokoje įgytų lėšų.

Aiškinantis šalių valią įsigyjant butą, matyti, kad butas įsigytas ir įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., b. l. 41-42, 76-79). Aiškių valios išraiškų, kad atsakovas ketino butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn nėra. Tai, kad atsakovas buto įsigijimui panaudojo savo asmeninius pinigus netiesiogiai tvirtina ir byloje pateiktas šalių susirašinėjimas: ,,bet man tavo buto nieko nereikia“, ,,o jei netvarkysi (p. s. - automobilio) tai gali pasvajot apie butą, nes teks jį dalintis“, ,,butas tai čia tavo, o ne mūsų“. (2 t., b. l. 41-44). Pažymėtina ir tai, kad šalys nutraukė santykius, praėjus keletui mėnesių po buto įsigijimo, atsakovas liko gyventi bute ir vienas jį išlaiko. Darytina išvada, kad ieškovė žinojo, jog butas yra įsigytas didžiąją dalimi iš ieškovo asmeninių santaupų, todėl nepretendavo jame likti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kai yra įsigytas iš asmeninių sutuoktinio lėšų ir turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Darytina išvada, kad butas buvo įsigytas iš šalių bendrų lėšų, panaudojant atsakovo A. M. asmenines lėšas, ir įsigytas, išreiškiant valią butą pirkti kaip bendrąją jungtinę abiejų sutuoktinių nuosavybę, todėl atsakovo prašymas pripažinti šį turtą asmeniniu, atmestinas (CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.).

Pagal Civilinio kodekso 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

Atmetus atsakovo prašymą butą pripažinti asmenine nuosavybe ir sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, svarbi yra nustatyta aplinkybė, kad atsakovas turėjo asmeninių lėšų iki santuokos, kurias panaudojo buto pirkimui. Tą patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Pagal Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos arba, sutuoktinis, panaudojęs savo asmenines lėšas bendro turto įsigijimui, gali tikėtis didesnės turto dalies ( CK 3.117 str., 3.123 str.).

Iš ieškovės pateikto vėlesnio, t. y. 2017-03-24, turto įvertinimo matyti, kad ginčo buto vertė nustatyta 28600 eurų, tokia buto verte teismas ir vadovaujasi (3 t. b. l. 109-141).

Nustačius, kad dalintinas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nustačius, kad šiam turtui įsigyti buvo panaudota 10000 eurų asmeninių atsakovo lėšų, kurios sudaro 35/100 buto, kurio vidutinė rinkos vertė 28600 eurų, dalis. Likusi buto dalis (65/100), kurios vertė 18600 eurų (28600-10000) dalintina kiekvienai šaliai po ½, kurios dalies vertė būtų 9300 eurų (18600/2). Ieškovės ir atsakovo pozicija dėl buto padalijimo yra vienoda – butą natūra priteisti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nuo 2016 metų balandžio 21 d. kartu nebegyvena, atsakovas gyvena bute ir vienas rūpinasi butu, moka už jį mokesčius, šalys pasidalino kilnojamuosius daiktus, atsakovui turint didesnes darbines pajamas, atsižvelgiant į ieškovės nuosavybės dalį turte, šalims sutinkant, turtas natūra priteistinas atsakovui, įpareigojant išmokėti ieškovei 9300 eurų piniginę kompensaciją per 12 mėnesių terminą (CK 3.127 str., 3.117 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamų pajamų dydį kelerių metų laikotarpiu, daro išvadą, kad atsakovas bus pajėgus išmokėti priteisiamą kompensaciją.

Nustatyta, kad buvo patenkinta po ½ šalių reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos, proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 1412,70 eurų (4 t., b. l. 10-20). 2016-09-08 teismo nutartimi ieškovei buvo atidėtas 237 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas (1 t., b. l. 49-50).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1940 eurų už teisines paslaugas ir 137,35 eurai žyminio mokesčio (3 t., b. l. 56, 2 t., b. l. 11, 4 t., b. l. 25-27). 2016-12-21 teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas 400 eurų žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 77).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 706,35 eurai bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina 1038,75 eurai bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovės priteistina (237-12,83) 224,17 eurai žyminio mokesčio ir 7,02 eurai pašto išlaidų valstybei (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.). Iš atsakovo priteistina (400-26,78) 373,22 eurai žyminio mokesčio ir 7,02 eurai pašto išlaidų valstybei (CPK 85 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Iš atsakovo priteistina 3 procentai nuo metinės išlaikymo sumos (190 x 12 mėnesių x 3 procentai), t. y. 68,40 eurai, valstybei (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką sudarytą tarp R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2011 m. gegužės 28 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 69), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę M.

Bylos dalyje dėl nepilnamečio A. M. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, kilnojamųjų daiktų padalijimo patvirtinti taikos sutartį, pagal kurią ieškovė R. M. ir atsakovas A. M. susitarė:

1. Nepilnamečio sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės nustatyti su motina R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2. Nustatyti vaiko tėvo A. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. M. tvarką:

2.1. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 18 val. ir grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Kitomis dienomis A. M. gali bendrauti su vaiku tik prieš tai suderinęs bendravimo laiką su motina, jei tai atitiks vaiko interesus.

2.2. Tėvas švenčių dienomis su vaiku bendrauja tokia tvarka:

2.2.1. Poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų dienos ir Šv. Velykų dienos išvakarėse 18 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 18 valandos. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Neporiniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. ir pristato vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš septynias dienas.

2.2.2. Neporiniais metais motina praleidžia su vaiku Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienos išvakares ir sekančią švenčių dieną. Poriniais metais motina praleidžia su vaiku antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną.

2.2.3. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, konkretų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš tris dienas suderinęs su vaiko motina ryšio priemonėmis (trumpąja žinute).

2.2.4. Kasmet Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (rugpjūčio mėnesio 1 d.) sūnus praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį atgal į jo gyvenamąją vietą. Apie atvykimą pasiimti vaiką tėvas informuoja vaiko motiną ryšio priemonėmis (trumpąja žinute) ne vėliau kaip prieš tris dienas. Motinos dieną ir motinos gimimo dieną (gegužės mėnesio 3 d.) vaikas praleidžia su motina.

2.3. Tėvas vaiko atostogų metu su vaiku bendrauja šia tvarka:

2.3.1. Vasaros atostogų metu tėvas ir motina kiekvienas turi teisę atostogauti su vaiku po 14 kalendorinių dienų du kartus (kiekvieną kartą visas dienas iš eilės) pasirinktinai liepos arba rugpjūčio mėnesį, konkretų laiką prieš vasaros pradžią suderinę tarpusavyje ryšio priemonėmis (trumpąja žinute), atsižvelgdami į vaiko atostogų laiką. Pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja kitą iš tėvų apie atostogų pasirinkimo laiką.

2.3.2. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo mokyklinių atostogų metu tėvai su vaiku kiekvienas praleidžia pusę jų laiko, atsižvelgdami į vaiko lankomos mokyklos nustatytas konkrečias vaiko atostogų dienas ir trukmę. Konkretų bendravimo laiką vaiko tėvai iš anksto ne vėliau kaip prieš vieną savaitę laiko suderina su kitu iš tėvų ryšio priemonėmis (trumpąja žinute). Pirmumo teisę pasirinkti atostogų laiką turi tas iš tėvų, kuris pirmas informuoja kitą iš tėvų apie atostogų pasirinkimo laiką.

2.3.3. Tėvas, prieš pasiimdamas vaiką jo vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiui, privalo informuoti vaiko motiną apie planuojamų atostogų su vaiku trukmę, vietą ir pobūdį.

2.3.4. Tėvas vaiko atostogų metu pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną nuo 10.00 val. ir parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę vaiko su tėvu atostogų dieną iki 19 val.

2.4. Bendrosios nuostatos:

2.4.1. Tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos (pvz., vaiko liga, kitos nenumatytos aplinkybės), suinteresuotas tėvas ar motina paaiškėjus tokioms aplinkybėms nedelsiant praneša kitam iš tėvų ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

2.4.2. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaiko buvimo pas jį metu vaiko auklėjimas ir priežiūra atitiktų tokio amžiaus vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti, jog vaikas automobiliu bus vežamas vaikui pritaikytoje automobilio kėdutėje.

2.4.3. Vaiko tėvas privalo užtikrinti, kad vaikas buvimo pas tėvą metu būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis (telefonu) ir buvimo pas tėvą metu vaikui būtų netrukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su motina.

2.4.4. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad vaikas būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis ir tėvui nebūtų trukdoma bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku.

2.4.5. Vaiko tėvas privalo nedelsdamas informuoti vaiko motiną apie vaiko sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą ar pan., bendravimo su tėvu metu, bei tokiu atveju nedelsdamas atveža vaiką motinai arba į gydymo įstaigą, prieš tai informavęs apie nurodytas aplinkybes vaiko motiną.

2.4.6. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, vaiko tėvai privalo nedelsdami informuoti vienas kitą, pranešdami naujus kontaktinius duomenis.

2.4.7. Vaiko išvykimas į užsienį turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų susitarimu, kiekvienu konkrečiu atveju priimant vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

2.4.8. Vaiko bendravimo su tėvu tvarka taikytina kiekvienu atveju atsižvelgiant į vaiko interesus.

3. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą padalinti taip:

3.1. R. M. priteisti automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ įregistruotą R. M. vardu, dulkių siurblį „S. A. X4“ ir namų kiną.

3.2. A. M. priteisti visus namų apyvokos daiktus, buitinę techniką ir baldus, esančius bute adresu: Statybininkų g. 14-20, Alytus, išskyrus 3.1 p. nurodytus daiktus, kurie atitenka R. M..

3.3. Piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus, kuriuos šalys pasidalijo gera valia, šalys viena iš kitos nereikalauja.

Bylą dalyje dėl šalių sūnaus A. M. gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, kilnojamųjų daiktų padalijimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Statybininkų g. 14-20, Alytuje, išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190 eurų (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo 2016-09-01 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad R. M. šias išmokas naudos uzufrukto teise, atsakovui pervedant periodines išmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės R. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“, AB.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Statybininkų g. 14-20, Alytuje, išlaikymo sūnui A. M. įsiskolinimą 380 eurų sumoje už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-09-01.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį Statybininkų g. 14-20, Alytuje, kurio unikalus Nr. 1198-6003-9016:0010, kurio vidutinė rinkos vertė yra 28600 eurų, tokiu būdu:

atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. Statybininkų g. 14-20, Alytuje, priteisti butą, esantį Statybininkų g. 14-20, Alytuje, kurio unikalus Nr. 1198-6003-9016:0010, kurio vidutinė rinkos vertė yra 28600 eurų, natūra, išmokant ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Lauko g. 9-27, Alytuje, 9300 eurų (devynių tūkstančių trijų šimtų eurų) piniginę kompensaciją per 12 mėnesių laikotarpį.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M. 706,35 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. M..

Priteisti iš ieškovės R. M. 1038,75 eurus bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. M..

Priteisti iš ieškovės R. M. 224,17 eurus žyminio mokesčio ir 7,02 eurus pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. M. 441,62 eurus žyminio mokesčio ir 7,02 eurų pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja A. S.