Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 82 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda, kuri 2004 m. gegužės 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 5 parų areštą;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2015 m. vasario 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme;

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2024 m. rugpjūčio 2 d. yra išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2024 m. balandžio 19 d. apie 21.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės Z. V. atžvilgiu, jis konflikto metu Z. V. ranka pastūmė, dėl ko Z. V. krisdama ant grindų atsitrenkė į batų dėžę, bei du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai Z. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešiniame momenyje.

J. V. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2024 m. balandžio 18 d. po darbo apie 21 val. blaivus grįžo namo (duomenys neskelbtini). Namuose rado žmoną su drauge geriančias alų. Žmona buvo padauginus alaus ir tarp jų įvyko konfliktas. Koridoriuje jie susistumdė. Priėjęs prie žmonos, iš jos norėjo atimti puodelį alaus, ją stumtelėjo. Žmoną pastūmus ji atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės. Ji atsitrenkė ne į bantų dėžę, o į sieną. Išėjęs sūnus bandė ją ginti. Žmona iškvietė policiją. Jei žmona ir sūnus nurodo, jog pastūmė žmoną ir sudavė jai du kartus į veidą, tai vadinasi taip ir buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. V. davė analogiškus parodymus, kaip ir teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 119-122, 128-131).

Kaltinamajam pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji Z. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad J. V. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024-04-19 apie 21 val., būnant namuose, sutuoktinis pradėjo žodžiais prie jos kibti, jai stovint koridoriuje jis ją pastūmė ir ji trenkėsi į sieną, dėl ko susitrenkė dešinę alkūnę ir galvą. Kai ją pastūmė, sutuoktinis priėjęs artyn sudavė ne mažiau du smūgius delnais į abiejų pusių skruostus. Dėl šio smurto ji nebūtų skambinusi policijai, tačiau vaikas iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, ji buvo su ilgomis rankovėmis rūbais, todėl alkūnės sužalojimo nesimatė, galvoje esantis gumbas taip pat nebuvo pastebimas, o ant skruostų nieko nesimatė. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad buvo konfliktas ir nebuvo jokio smurto. Pareigūnai įvertinę, kad nebuvo naudojamas fizinis smurtas, paskyrė sutuoktiniui orderį išsikelti iš namų, tačiau baigus pildyti orderį, pareigūnai išgirdo kaip ji kalba su vaikais, kurie ją ragino netylėti. Tada ji pareigūnams pasakė kas nutiko. Įvykio vietoje medikai atvykę nebuvo, pagalba nebuvo reikalinga. Įvykio metu ji buvo neblaivi, jai nustatytas 1,83 promilių girtumas, nes buvo išgėrusi 2 litrus alaus (t 1, b. l. 1-9).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji Z. V., nurodė, kad J. prieš ją nesmurtauja, tik anksčiau yra buvęs vienas kartas. Konflikto metu, su J. būnant koridoriuje, jis neišlaikė jos rėkimo ir isterikavimo, todėl priėjęs arčiau jos, jis ją nestipriai pastūmė iš priekio viena ranka ir ji krito ant grindų. Krisdama galva ir dešine ranka ji atsitrenkė į batų dėžę, dėl ko jai ir liko žymės ant dešinės rankos, taip pat susimušė galvą, dėl ko taip pat liko žymių. J. jai padėjo atsikelti ir daugiau jie nesipyko. Ji J. jokių pretenzijų neturėjo. J. nesudavė per veidą nei karto, tik ją pastūmė. J. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 14-21).

Liudytojas N. V. paaiškino, kad 2024 metais balandžio mėnesį, jis gyveno pas savo tėvą J. V. (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno jo brolis P. K., V. Z. ir D. V.. Taip pat su jais gyveno dabartinė tėvo J. V. sutuoktinė Z. V.. Jo tėvas J. V. su Z. V. kartais sutardavo tarpusavyje, o kartais ir ne. Kartais jie mušdavosi abu, o tiksliai dėl ko nesutardavo, jis nežino ir negali pasakyti. 2024-04-19 dieną, tikslaus laiko nepamena, tačiau buvo jau vakaras, jis buvo namuose. Tą dieną buvo namuose ir jo broliai, ir tėtė, ir Z.. Iš virtuvės išgirdo sklindantį triukšmą, trenksmus, tuos trenksmus galėtų apibūdinti kaip kažkas nukristų ant žemės. Jis išgirdęs šį triukšmą, nusprendė nueiti pasižiūrėti kas vyksta. Išėjęs pamatė tėvo J. V. sutuoktinę Z. gulinčią ant žemės. Z, tuo metu verkė ir skundėsi, kad skauda ranką. P. Z. taip pat priėjo jo broliai P. ir V., jam taip atrodo, tačiau tiksliai neatsimena, taip pat koridoriuje prie Z. stovėjo ir jo tėvas J. V.. Tuomet jo tėvas J. šaukė ant Z., ką tiksliai sakė neprisimena. Tuomet pamatė, kad jo tėvas J. ranka sudavė Z. porą kartų į veidą. Jis tiksliai negali pasakyti ar tikrai Z. sudavė į veidą, galbūt ir kitur, kadangi jis visko tiksliai neprisimena. Kai sudavė Z. tėvas į veidą, ji vis dar gulėjo ant žemės. Tuomet Z. tiesiog atsistojo nuo žemės ir nuėjo į virtuvę, o jo tėvas J. nuėjo į kambarį. Jis tuo metu jau norėjo eiti į savo kambarį, tačiau jo tėvas J. vėl sugrįžo į virtuvę ir ėmė šaukti ant Z., jam vėl kažkas nepatiko ir kėlė konfliktą. Tuo metu jis buvo koridoriuje ir ėjo link kambario, todėl ir nematė, kas vyksta virtuvėje, tačiau išgirdo trenksmą, jam atrodė, kad jo tėvas J. vėl sudavė Z. Jis tada nuėjo į virtuvę pasižiūrėti kas vyksta ir Z. pasakė, kad jo tėvas ją muša. Tada jis nuėjo į savo kambarį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Kol kvietė policiją, jis girdėjo, kad jo tėvas su Z. vis dar konfliktuoja, tėvas šaukė ant Z. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, Z. tuomet neigė, kad ją mušė jo tėvas J.. Jis tuo metu neištvėrė ir pasakė policijos pareigūnams, kad jo tėvas Z. mušė, taip pat parodė, kad matė ant Z rankos mėlynę, kuri atsirado, kai Z. krito koridoriuje. Ant kurios rankos Z. buvo mėlynė jis neprisimena. Tuomet jo tėvą policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė. Toks atvejis, kad prieš Z jo tėvas J. V. smurtauja, yra ne pirmą kartą, tačiau Z. vis tiek su juo gyvena ir taikosi. Dėl ko Z. taip elgiasi jis nežino (t. 1, b. l.100-103).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)(t. 1., b. l.48-50, 51-55).

Apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose apžiūrėti policijos kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip J. V. sėdi kartu su berniuku, taip pat virtuvėje yra ir kitas berniukas. Vaizdo įraše berniukas <...> Z. V. nurodo, kad ji sakytų viską. Berniukas rėkia moteriai, kad sakytų jog mušė, kad nemeluotų. Z. V. nurodo, kad biškį ją nutrenkė. Berniukas Z. V. liepia rodyti mėlynę. Jis šaukia, kad ant moters, kad nekentėtų, rodytų viską, sako kiek galima kentėti. Moteris rodo savo ranką. Pareigūnas paklausia, ar stūmė. Z. V. palinksi galvą, taip pat palinksi galvą, jog jautė fizinį skausmą. Berniukas pakeltu tonu rėkia Z. V., kad sakytų, jog ji jautė stiprų fizinį skausmą. Moteris pasako: „nu skauda“. Pareigūnui paklausus, ar sudavė smūgių, Z. V. palinksi galvą. <...> Z. V. nurodo, kad viskas vyko tik virtuvėje ir koridoriuje, kad viską pasakė. Pareigūnas klausia Z. V., kodėl ji bijo, kodėl nesako, ar ji nori, kad ją užmuštų. Girdisi berniuko balsas, kuris nurodo, kad čia jau kiek tokių atvejų buvę. Kitas berniukas sako, kad būna eina namo ir galvoja, ar ras mamą ar ne. Matyti, kaip Z. V. verkia. Pareigūnas Z. V. paprašo parodyti mėlynes. Z. V. paaiškina, kad ji tikrai jam nerodys mėlynių ant savo kūno. Pareigūnas tada paprašo, kad pasakytų kurioje vietoje jos yra. Z. V. rodo dešinę ranką. Tuomet nurodo, kad skauda galvą Z. V. taip pat parodo, kad jai kumščiu sudavė į abi veido puses, po vieną kartą, viso du. Pareigūnas pasako, kad pagaliau Z. V. viską papasakojo prie vaikų. 8 min. 50 sek. pareigūnas pasiūlo Z. V. greitąją medicinos pagalbą, tačiau ši atsisako ir nurodo, kad pasiteps ranką tepaliuku (t. 1., b. l. 56-60).

Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašas. Garso įrašo trukmė 47 sekundės. Atsiliepus BPC operatorei, pranešėjas nurodė, kad tėvas muša pamotę, nurodo adresą, kuriuo atvykti. BPC operatorei paklausus, ar reikia greitosios, pasako, kad gal atvežkit, nes čia kol atvažiuos, dar užmuš (t. 1., b. l. 61-63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G156/2024 (06) nurodyta, kad Z. V. poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės šlaunies srityje, dešinio momens srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1., b. l. 79-80).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. 2024-04-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-04-19 apie 21.41 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), patėvis muša mamą. Atvykus nurodytu adresu, Z. V. aiškino, kad buvo konfliktas ir nebuvo jokio smurto. Pats J. V. paaiškino, kad jis prieš žmoną nesmurtavo. Ant moters jokių sužalojimų matyti nebuvo. Atlikus SAA vertinimą buvo išduotas SAA orderis, nes vyras buvo pavojų keliantis asmuo. Vyras buvo blaivus, o moteris buvo neblaivi. Grįžus į butą, moteris pradėjo kalbėti su vaikais, kurie ragino motiną netylėti. Tada pabendravus tik su moterimi, ji pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo, kad ją stūmė ir sudavė du smūgius delnais į abiejų pusių skruostus, kad ji jautė fizinį skausmą, bet iškart nenorėjo sakyti, nes bijo savo vyro. Moteris medikų pagalbos atsisakė. Z. V. su alkoholio kiekio matuokliu Drager 7510 ARJK 0149, patikros Nr. 2066146 nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. J. V. buvo blaivus (t. 1., b. l. 81-82).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį, požymius, kadangi įrodyta, jog J. V. panaudojo fizinį smurtą šeimos nario – žmonos atžvilgiu, t. y. tyčia stūmė ją, dėl ko Z. V. krisdama ant grindų atsitrenkė į batų dėžę, dėl to nukentėjusiajai atsirado poodinės kraujosruvos dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešiniame momenyje, jis tyčia ranka sudavė nukentėjusiajai du smūgius į veidą. Vertinant nukentėjusios ir kaltinamojo parodymų turinį, nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiai fizinis skausmas ir nežymus sveikatos sutrikdymas buvo sukeltas tyčia, nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog taip padarys nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukels fizinį skausmą, ir tokių pasekmių norėjo.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. V. anksčiau teistas keturis kartus, iš jų tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 166-177), baustas administracine tvarka (t. 1., b. l. 178-186), dirbantis (t. 1., b. l. 162), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 1., b. l. 153). J. V. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme tiesiogiai nepatvirtino dalies suduotų smūgių nukentėjusiajai, teismo posėdžio metu nurodė: „kad jeigu žmona ir sūnus taip sako, tai tada sudaviau“. Toks nenuoseklus kaltinamojo parodymų apie įvykio aplinkybes davimas nesudaro pagrindo išvadai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei pagrindo laikyti, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. V. nusikalto, būdamas 2024 m. sausio 4 d. nuteistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus J. V. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, rodo, kad J. V. resocializacija galima ir be realaus arešto bausmės atlikimo, neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės tikslai dar gali būti pasiekti, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, J. V. suteiktina galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl jam taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų bei nenusikalstų. Kartu su intensyvia priežiūra skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

2024 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. V. (t. 1, b . l. 142-143), kurios taikymo terminas pratęstas teismo 2024 m. liepos 19 d. nutartimi (t. 2, b. l. 7-8), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. V. ikiteisminio tyrimo metu nuo 2024 m. balandžio 19 d. 23.30 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 12.13 val. buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (dvi paros), įskaitytinas į bausmę.

Prie bylos pridėti trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. V. galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 19 d. 23.30 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 12.13 val. (dvi paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos J. V. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad J. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. V. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Prie bylos pridėtus tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.