Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-764-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-764-734/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17122-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2-764-734-2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17122-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.2.6.1.; 2.6.10.5.2.8; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. sausio 17d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,Sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,Dalyvaujant atsakovo atstovei V. S.,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „YIT Lietuva“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu ( el.b.l 1-4) ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 348,93 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinio pareiškime prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškinio pareiškime nurodyta, jog 2017-06-07 Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. įvykusio eismo įvykio metu, t.y. automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis BMW, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-09-07 nutarimu Nr. AV2-2062, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių nepažeidė. Šis automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas D. S.. Ieškovas išmokėjo 348,93 Eur automobilio padarytai žalai atlyginti. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audalex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR Susisiekimo ministro ir LR Finansų ministro 2000-04-17 Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo. Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str.3 d., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str.8 dalies 4 punktu, kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse, privalo savininkas. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal LR CK 6.266 str.1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str.1 d. įtvirtintos aplinkybės ( nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Nagrinėjamoje byloje, žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui taikytina pagal LR CK 6.266 str. be kaltės. Trečiasis asmuo įsipareigojo pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Pažymima, jog niekur nėra nurodyta, kad minėta gatvė perduodama trečiajam asmeniui savarankiškai valdyti, dėl to atsakovas šiuo atveju yra savininkas Vilniaus miesto savivaldybė.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog atsakovas neginčija, kad yra Žaliųjų ežerų gatvės savininkas, tačiau šiuo atveju ji negali būti laikoma atsakinga už kelio trūkumų kilusią žalą, nes 2017-04-07 sutartimi su UAB „Lemminkainen Lietuva“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „YIT Lietuva“, sudarė sutartį Nr. A62-20/17(3.10.21-TD2), kurios 1.1.p. rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių, įskaitant ir Žaliųjų ežerų g., ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui ( savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo ( sutarties 3.3.3.p.). Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (į kurią patenka Žaliųjų ežerų gatvė) valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamo gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Šia sutartimi gatvių valdymas pavestas atlikti rangovui, dėl kurio nekokybiško darbo buvo padaryta žala BMW automobiliui. Taip pat atsakovas nurodo, BMW automobilio vairuotojui, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Eismo įvykis įvyko dienos metu -15:05 val., esant geroms eismo sąlygoms, geram matomumui, vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį ir imtis atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, Manytina, kad automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojo kaltės.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis su atsakovu yra sudaręs 2017-04-07 sutartį Nr. A62-20/17(3.10.,21-TD2), pagal kurios nuostatas atsakovas pavedė trečiajam asmeniui, kaip rangovui, atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovo argumentai, jog gatvių stebėsena ir techninė priežiūra prilyginama gatvių valdymui, niekuo nepagrįsta ir prieštaraujanti kasacinio teismo suformuotai praktikai šios kategorijos bylose. Gatvių valdymas trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, trečiasis asmuo savarankiškų valdymo funkcijų neatlieka. Atsakovo argumentai, jog dėl eismo įvykio metu padarytos žalos automobiliui turi atsakyti rangovas, atmestini, kaip niekuo nepagrįsti. Pagal sutartį ir sutarties 1 priedą „Techninė specifikacija“, numatyti Rangovo atliekami konkretūs darbai, bei detalizuota jų atlikimo tvarka. Techninės specifikacijos 5.2.5 p. nurodoma, kas priskiriama prie eismui pavojingų duobių - t.y. duobės, kurių gylis didesnis kaip 50 mm. Saugiam eismui pavojingos (avarinės) duobės turi būti nedelsiant aptveriamos ar pažymimos gairelėmis ir užtaisomos per 3 paras. Į bylą nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu neginčytinai galima teigti, kad žala padaryta ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Į bylą nėra pateikta nei automobilio nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota automobilio būklė iš karto po eismo įvykio, nei eismo įvykio schemos, nenurodyti duomenys apie tai, koks duobės, į kurią įvažiavo vairuotojas, skersmuo, gylis, kokios buvo galimybės vairuotojui duobę pastebėti iš anksto. Eismo įvykis registruotas kelių policijos valdyboje tik 2017-07-10, t.y. praėjus mėnesiui po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo prašoma priteisti žalos suma yra atsiradusi būtent dėl 2017-06-07 eismo įvykio. Ieškovas tinkamai nepagrindė apskaičiuotos žalos dydžio. Pagal transporto priemonių draudimo liudijimo nuostatas buvo numatyta 60 Eur dydžio besąlyginė išskaita (frančizė), kuri dėl nežinomų priežasčių nebuvo išskaityta, apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmoką. Todėl prašo atmesti ieškinį, neįrodžius nei žalos fakto, nei žalos dydžio, priteisti iš pralošusios šalies trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas, vadovaudamasis LR CK 6.266 str. 1 d., prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti žalą, kuri padaryta 2017-06-07 Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. įvykusio įvykio metu, t.y. automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris draustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam 348,93 Eur automobilio padarytai žalai atlyginti ir, vadovaudamasis LR CK 6.266 str., 6.1015 str. nuostatomis, pareiškė atgręžtinį reikalavimą kaltam dėl žalos asmeniui - Vilniaus miesto savivaldybei , kaip Vilniaus miesto kelių ir gatvių savininkei.

LR CK 6.263 str. numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.266 str.1d., žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas ( valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės ( nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2017-08-29 raštu Nr. 10R-33544292-17 informavo AB „Lietuvos draudimas“, kad 2017-06-07 apie 15 val. Vilniuje, Verkiuose, Žaliųjų ežerų gatvėje automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. S., įvažiavo į duobę ir apgadino automobilio dešinės pusės galinį ratą ( t.1 el.b.l 19). Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2017-08-07 nutarimo dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-2062 teisenos nutraukimo ( t.1 el.b.l. 20) turinio matyti, kad eismo įvykio dieną nukentėjęs asmuo kvietė VPK KPV Kelių patrulių rinkinės pareigūnus į įvykio vietą, policijos pareigūnas nustatė, kad duobė buvo važiuojamojoje kelio dalyje, nepažymėta skiriamaisiais kelio ženklais. Ir nors šiame nutarime pažymėta, kad įvykis registruotas 2017-07-10, tačiau aukščiau nutarime nurodyti faktai, kad kelių policijos pareigūnai pagal iškvietimą buvo nuvykę eismo įvykio metu į įvykio vietą, kad pareigūnai nustatė eismo įvykio priežastį - duobę važiuojamojoje kelio dalyje, paneigia trečiojo asmens abejones, kad žala automobiliui galėjo būti padaryta ne šio eismo įvykio metu. Taip pat šias trečiojo asmens abejones paneigia ir nukentėjusiojo asmens kreipimasis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo eismo įvykio dieną - 2017-06-07, prašyme nurodęs tą pačią eismo įvykio vietą, eismo įvykio priežastį -lietaus metu siaurame kelyje nesimatė didelės duobės, nes ji buvo pilna vandens ( t.1 el.b.l. 21).

Transporto priemonių draudimo liudijimas ( t.1 el.b.l. 22) patvirtina aplinkybę, kad draudėjas D. S. laikotarpiu nuo 2016-07-14 iki 2017-07-13 KASKO draudimu buvo apdraudęs automobilį BMW7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas, draudimo liudijime nurodyta draudimo sutarties besąlyginė išskaita - 60 Eur.

Transporto priemonės techninės apžiūros aktas ( t.1 el.b.l. 24), žalos nustatymo sąmata bei suvestinė dėl atliktų darbų ir pakeistų dalių ( t. 1, el.b.l. 25-29 ) patvirtina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis yra 348,93 Eur, draudiko vyr. transporto žalų eksperto nurodyta, kad žala atlyginta naudotomis padangomis jau įvertinus nusidėvėjimą ir kad originalių detalių sąmatoje nėra ( t.1 el.b.l.30). Šios nustatytos faktinės aplinkybės taip pat paneigia trečiojo asmens teiginius, jog nustatyta žalos suma yra neįvertinus automobilio nusidėvėjimo.

Draudikas 2017-08-23 mokėjimo nurodymu išmokėjo 348,93 Eur draudimo išmoką nukentėjusiajam ( t.1 el.b.l. 32).

Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytą transporto priemonės apgadinimų priežastį ir patvirtinančių, jog eismo įvykio metu tokio pobūdžio ir masto transporto priemonės apgadinimai negalėjo būti padaryti. Minėta policijos medžiaga įrodo priežastinį ryšį, jog dėl netinkamai prižiūrimos gatvės, nukentėjusiojo automobilis įvažiavo į duobę, kuri nebuvo pažymėta kelio ženklais, dėl ko automobilis buvo apgadintas, taip pat neįrodė, jog automobilio vairuotojo nerūpestingi ar neatsargūs veiksmai galėjo įtakoti eismo įvykį, šie atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai atmestini kaip niekuo nepagrįsti ir neįrodyti.

Pagal LR Kelių įstatymo 4 str. 3 d., LR vietos savivaldos įstatymo6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4p., LR Vyriausybės 23004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.1p., Žaliųjų ežerų gatvė, kur įvyko draudžiamasis eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė, kuri privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros darbą, kad keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, o negalint iš karto pašalinti kliūties, kuri įtakoja saugų eismą, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta, kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintame kelių priežiūros tvarkos apraše. Bylos medžiaga įrodyta, kad atsakovas tinkamai šios pareigos neatliko, dėl ko eismo dalyviui kilo žala, ir dėl jos atsakingas yra atsakovas ( LR CK 6.266 str.1 d.).

Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas – draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam eismo įvykyje patirtą žalą KASKO draudimo sutarties pagrindu ir pagal LR CK 6.1015 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, dėl kurio kaltės nukentėjusiajam kilo žala.

Vadovaujantis šiais argumentais, ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 348,93 Eur žalai atlyginti.

Vadovaujantis LR CK 6.210 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Trečiojo asmens nurodyti argumentai, jog ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiajam, pagal draudimo sutarties sąlygas turėjo išskaičiuoti 60 Eur privalomąją besąlyginę išskaitą, atmestini vadovaujantis Lietuvos draudimo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 ( 2017-02-07 redakcija), šių taisyklių 9.11.3.p. nurodyta: jei draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita ir (ar) procentinė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma, išskyrus: 9.11.3.1. 9.12 punkte nurodytus atvejus; 9.11.3.2. jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos ir (ar) procentinės išskaitos suma, kai kaltininkas: – yra Lietuvoje registruota įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos pilietis

ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje arba – buvo sudaręs draudimo sutartį, pagal kurią gali būti atlyginama visa draudžiamojo įvykio metu patirta žala.

Atmestini atsakovo argumentai, jog žalą turėtų atlyginti Rangovas, atliekantis Vilniaus miesto kelių priežiūrą sutarties, sudarytos su Vilniaus miesto savivaldybe, pagrindu. Atsakovo pateikta į bylą rangos sutartis ( t.1 el.b.l. 52-75) reguliuoja užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir rangovo UAB „YIT Lietuva“ dvišalius santykius dėl Vilniaus miesto gatvių priežiūros, ir nepanaikina atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis LR CK 6.266 str. 1 d. prasme., o rangovui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal sutartį dėl gatvių priežiūros, Vilniaus miesto savivaldybė, patyrusi dėl to nuostolių, turi teisę reikšti reikalavimus rangovui.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15 Eur ( t.1 el.b.l. 12 ) bylinėjimosi išlaidų ( LR CPK 93 str.).

Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl prašymas, nurodytas atsiliepime, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagal LR CPK 93 str. nuostatas, nesprendžiamas.

Byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl netaikytinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) , bei LR CPK 96 str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 348,93 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2018-06-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė