Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU LIETUVA“ ieškinį atsakovui S. L. dėl žalos atlyginimo regreso pagrindu priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir argumentai.

Bylos duomenimis (b. l. 8-9) nustatyta, jog šalys 2010 m. spalio 28 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7806270 (toliau tekste – ir Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės – automobilio RENAULT KANGOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Transporto priemonė), valdytojų civilinė atsakomybė. Bylos duomenimis (b. l. 62-63) nustatyta, jog atsakovui Draudimo sutarties sudarymo dieną buvo išduoti įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT / AYA 8006056 (toliau tekste – ir Draudimo liudijimas) ir tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas (žalioji kortelė) (toliau tekste – ir Žalioji kortelė).

Bylos duomenimis (b. l. 19-20) nustatyta, jog 2011 m. balandžio 9 d. Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas Transporto priemonę, atsitrenkė į kitą transporto priemonę – automobilį PEUGEOT 407, valstybinis numeris AS893PS, ir apgadino šią transporto priemonę; atsakovas buvo pripažintas atsakingu už šį eismo įvykį asmeniu. Bylos duomenimis (b. l. 25-30) nustatyta, jog dėl aukščiau nurodytos atsakovo veikos nukentėjusysis trečiasis asmuo patyrė 14802,36 Lt (4242,06 EUR) žalą (nuostolius). Bylos duomenys (b. l. 10-11) patvirtina, jog ieškovas, vadovaudamasis Draudimo sutartimi, atlygino atsakovo neteisėta veika padarytą žalą, išmokėdamas 16578,65 Lt (4801,51 EUR) draudimo išmoką (14802,36 Lt (4242,06 EUR) žalos atlyginimas + 1776,29 Lt (514,45 EUR) žalos administravimo (nustatymo) išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas grindžiamas ta aplinkybe, jog atsakovas neįvykdė Draudimo sutartyje nustatytos pareigos pranešti ieškovui apie padidėjusią draudimo riziką: pagal Draudimo sutarties 1.6 punktą Transporto priemonė galėjo būti eksploatuojama tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl atsakovas, prieš eksploatuodamas Transporto priemonę užsienio valstybėse, privalėjo nurodytoje Draudimo sutarties sąlygoje nustatytu terminu pranešti ieškovui, jog jis Transporto priemone važiuos į užsienio valstybes.

Atsakovas, atsikirsdamas į nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą, paaiškino, jog jam nebuvo išaiškinta ir žinoma Draudimo sutarties sąlyga, įpareigojanti atsakovą pranešti ieškovui, kad atsakovas ketina Transporto priemonę eksploatuoti užsienio valstybėse; anot atsakovo, sudarius Draudimo sutartį, ieškovo darbuotoja paaiškino atsakovui, jog pastarasis iki keturiasdešimties parų gali eksploatuoti Transporto priemonę užsienio valstybėse ir naudotis ieškovo teikiama draudimo apsauga.

Kaip žinia, draudimo sutartys, inter alia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys, paprastai yra sudaromos prisijungimo būdu, draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį (CK 6.990 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, draudikas bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia draudimo sutarties sąlygas, kurių nederina su kita šalimi (draudėju) ir kurios be derybų su draudėju taikomos sudaromoje sutartyje, kitaip tariant, parengia standartines draudimo sutarties sąlygas (CK 6.185 straipsnis), kita vertus, draudimo sutarties šalys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir kitas tarpusavio teises bei pareigas, kitaip tariant, draudimo sutartimi susitarti ir dėl individualių sutarties sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Nagrinėjamos bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, jog Draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Sisteminė Draudimo sutarties bei lyginamoji Draudimo sutarties ir Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, analizės leidžia daryti išvadą, jog Draudimo sutarties sąlyga, įtvirtinta Draudimo sutarties 1.6 punkte, pagal kurią Transporto priemonė gali būti eksploatuojama tik Lietuvos Respublikoje, yra individuali Draudimo sutarties sąlyga. Nagrinėjamoje byloje ginčo, jog nurodyta Draudimo sutarties sąlyga yra individuali, nėra, ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, jog ginčo sąlyga yra individuali Draudimo sutarties sąlyga.

Kaip žinia, draudikas yra stipresnioji draudimo sutarties šalis, kadangi, kaip minėta, draudimo sutartys, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju, yra sudaromos prisijungimo būdu draudėjui akceptuojant draudiko iš anksto parengtas ir šalių nederintas draudimo sutarties sąlygas, todėl draudikas, kaip stipresnioji draudimo sutarties šalis, privalo tinkamai supažindinti kitą draudimo sutarties šalį (draudėją) su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, o, prieš nustatant individualias draudimo sutarties sąlygas, aptarti su draudėju šias draudimo sutarties sąlygas, atskleisti draudėjui šių sąlygų turinį ir jų nevykdymo pasekmes.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovas neneigė, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškovas (ieškovo darbuotoja) privalėjo aptarti su atsakovu Draudimo sutarties ginčo sąlygą, atskleisti šios sąlygos turinį ir nevykdymo pasekmes, priešingai, ieškovo atstovas pripažino, jog, prieš pasirašant Draudimo sutartį, ieškovo darbuotoja privalėjo supažindinti atsakovą su Draudimo sutarties ginčo sąlyga ir aptarti su atsakovu šios sąlygos turinį.

Nagrinėjamos bylos atveju šalių ginčas būtent ir kilo dėl ieškovo (ieškovo darbuotojos) pareigų aptarti su atsakovu Draudimo sutarties ginčo sąlygą, atskleisti šios sąlygos turinį ir nevykdymo pasekmes vykdymo. Ieškovo atstovo manymu, ieškovo darbuotoja įvykdė aukščiau nurodytas pareigas, pasak atsakovo, jam nebuvo atskleista ir išaiškinta Draudimo sutarties ginčo sąlyga, įpareigojanti atsakovą pranešti ieškovui, kad atsakovas ketina Transporto priemonę eksploatuoti užsienio valstybėse. Pažymėtina, jog, esant šalių ginčui dėl aukščiau nurodytų pareigų vykdymo, pareiga įrodyti, kad Draudimo sutarties ginčo sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka ieškovui, suteikusiam draudimo apsaugos paslaugą (CK 6.188 straipsnio 4 dalis).

Kaip žinia, esminė taisyklė, kuria yra grindžiamas įrodinėjimo procesas, yra ta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas (ieškovo darbuotoja) aptarė su atsakovu Draudimo sutarties ginčo sąlygą, atskleidė šios sąlygos turinį ir nevykdymo pasekmes, nėra, tokių duomenų nepateikė ir ieškovas, kuriam pareigą pateikti tokius duomenis nustato aukščiau nurodytos materialiosios teisės ir proceso teisės normos, priešingai, nagrinėjamos bylos duomenys – liudytojos I. L., kuri ieškovo vardu sudarė Draudimo sutartį, parodymai – patvirtina, jog Draudimo sutarties ginčo sąlyga nebuvo individualiai aptarta su atsakovu. Nurodytos liudytojos parodymai patvirtina, jog pačiai liudytojai Draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma Draudimo sutarties ginčo sąlyga, įpareigojanti atsakovą pranešti ieškovui, kad atsakovas ketina Transporto priemonę eksploatuoti užsienio valstybėse. Liudytojos žiniomis, atsakovas be papildomos draudimo įmokos nekliudomai galėjo važiuoti į užsienį ir keturiasdešimties dienų laikotarpiu naudotis ieškovo teikiama draudimo apsauga. Liudytoja parodė, jog aukščiau nurodytą informaciją ji pateikė ir atsakovui. Anot liudytojos, žalioji kortelė ir yra išduodama tuo tikslu, jog asmuo be papildomų procedūrinių ir kitų reikalavimų užsienio valstybėse galėtų naudotis draudiko teikiama draudimo apsauga.

Teismas nagrinėjamos bylos atveju neturi pagrindo abejoti liudytojos I. L. parodymų objektyvumu ir patikimumu, kadangi nurodyta liudytoja betarpiškai bendravo su atsakovu tiek iki Draudimo sutarties sudarymo, tiek sudarant Draudimo sutartį ir ieškovo vardu sudarė Draudimo sutartį, nagrinėjamoje byloje duomenų, paneigiančių nurodytos liudytojos parodymus, nėra, tokių duomenų, minėta, nepateikė ir ieškovas, be to, šios liudytojos parodymai patvirtina, jog jos ir atsakovo nesieja jokie asmeniniai tarpusavio santykiai, byloje nenustatytos ir kitos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad ši liudytoja yra asmeniškai suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, be to, nurodyta liudytoja buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, liudytojos I. L. parodymai nagrinėjamos bylos kontekste laikytini patikimu įrodymu.

Viena vertus, byloje nustatyta, jog atsakovas pasirašė Draudimo sutartį (Draudimo sutartyje), kita vertus, teismo įsitikinimu, atsakovas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, jog, prieš sudarant Draudimo sutartį, jis informavo ieškovo darbuotoją, kad Transporto priemone jis važiuos į Prancūziją (liudytojos I. L. parodymai patvirtina, jog, prieš sudarant Draudimo sutartį, atsakovas paaiškino nurodytai liudytojai, kad jis kelis kartus ketina važiuoti į nurodytą valstybę), ieškovo darbuotoja pateikė atsakovui informaciją, jog atsakovas be papildomos draudimo įmokos ir papildomų procedūrinių reikalavimų gali važiuoti į užsienį ir keturiasdešimties dienų laikotarpiu naudotis ieškovo teikiama draudimo apsauga, atsakovui buvo išduoti Draudimo liudijimas ir Žalioji kortelė, kuriuose expressis verbis įtvirtinta, jog ieškovo teikiama draudimo apsauga galioja Europos Sąjungos valstybėse, inter alia Prancūzijoje, su atsakovu nebuvo aptarta ir jam nebuvo atskleista Draudimo sutarties ginčo sąlyga ir šios sąlygos turinys, negalėjo protingai tikėtis būsiant Draudimo sutartyje ginčo sąlygą, įpareigojančią atsakovą pranešti ieškovui, kad atsakovas ketina Transporto priemonę eksploatuoti užsienio valstybėse. Teismo įsitikinimu, bet kuris kitas pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo analogišku atveju ir esant tokioms pačioms aplinkybėms negalėtų protingai tikėtis būsiant Draudimo sutartyje ginčo sąlygą.

Kaip žinia, visuotinai pripažįstamas bendrasis teisės principas yra tas, jog iš neteisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur). Nagrinėjamos bylos atveju konstatavus, jog ieškovas neįvykdė pareigos aptarti su atsakovu Draudimo sutarties ginčo (individualią) sąlygą, neatskleidė atsakovui šios sąlygos ir jos turinio, pripažintina, jog ieškovas nagrinėjamos bylos kontekste negali remtis Draudimo sutarties ginčo sąlyga ir panaudoti šią sąlygą prieš atsakovą.

Esant visoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, kuris yra grindžiamas Draudimo sutarties ginčo sąlygos nevykdymu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Visi kiti ieškovo atstovo paaiškinimai, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimai bei kiti bylos duomenys nėra reikšmingi sprendžiant nagrinėjamos bylos ginčą, todėl teismas, priimdamas nagrinėjamoje byloje sprendimą, jų neanalizuoja ir nevertina.

Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos 600 Lt išlaidos už advokatės pagalbą (b. l. 51, 61) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 29,04 Lt, todėl, nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį atmetus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 93, 96, 98, 177-178, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti S. (S.) L. iš UAB DK „PZU LIETUVA“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš UAB DK „PZU LIETUVA“ 29,04 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.