- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-640-81-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Romas Aikevičius, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- H. T.
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-640-81/08
2008 m. gruodžio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo H. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. T. nuteistas padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., o būtent, kad 2008 m. kovo 15d., laikotarpyje nuo 0.30 val. iki 07 val., įsibrovęs į gyvenamąją patalpą – G. B. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą: G. B. priklausančius – laikrodį 60 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7085i“ – 250 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3410“ – 100 Lt vertės bei pinigus – 36 litus; R. N. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3220“ – 150 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“ – 200 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono pakrovėją – 20 Lt vertės, juodos spalvos rankinę „Kalnapilis“ 30 Lt vertės, pinigus – 80 Lt įvairiomis kupiūromis, R. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia N95“ 2000 Lt vertės, striukę 400 Lt vertės, raktus 50 Lt vertės. Šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiesiems: G. B. 446 Lt, R. N. 480Lt, R. V. 2450 Lt – turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis H. T. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes. Nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nepripažino lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Greičiau išėjęs į laisvę, galėtų atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą.
Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: gynėjos, prašiusios skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti iš dalies tenkinamas.
Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau - LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.
LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas neapima bausmės skyrimo pagrindų, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti individualizuodamas nuteistajam bausmę, tačiau šios aplinkybės apibūdina nuteistojo asmenybę prieš nusikalstamos veikos padarymą.
Nuteistasis H. T. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas individualizuotą bausmę nuteistajam H. T., nenustatė baudžiamosios atsakomybės lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro dvi privalomosios dalys – prisipažinimas padarius nusikaltimą bei nuoširdus gailėjimasis. Taigi, norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltinamasis turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Būtų netikslinga reikalauti, jog savo gailėjimąsi jis išreikštų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu, tačiau, kaip numatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis „16 p., svarbu, jog kaltininkas laisva valia pripažintų padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertintų savo elgesį ir stengtųsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Be to, darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po nusikaltimo ir vėliau. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažįstami atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu kaltininkas prisipažino ir gailisi ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje galima konstatuoti, kad H. T. prisipažino padaręs nusikaltimą (savo kaltę visiškai pripažino) ir nuoširdžiai gailėjosi. Šias aplinkybes patvirtina įtariamojo apklausos protokolai (t. 1, b.l. 53, 56), kuriose jis parodo esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, teigdamas, kad kaltu prisipažįsta ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Iš Kauno miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad kaltinamasis H. T. kaltu prisipažino (t. 1, b.l. 141) ir gailisi, kad taip padarė (t. 1, b. l . 144). Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad kaltinamasis H. T. savo kaltę pripažino pilnai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl šių aplinkybių nevertina baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 305 str. 1 d. 4 p. Remdamasi aukščiau išdėstytomis nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje, kurioje H. T. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą, nuteistojo H. T. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi yra pakankamas pagrindas pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistojo atsakomybės lengvinančios aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas –LR BPK 328str.3p.
Vadovaujantis LR BK 54 str. įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas, skirdamas bausmę, be atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, privalo atsižvelgti į kaltininko asmenybę. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo.
Teismas, skirdamas nuteistajam H. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis už savanaudiškus nusikaltimus teistas penkis kartus. Nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis, padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Dėl šios aplinkybės LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka H. T. yra nusikaltimų recidyvas. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad H. T. baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą. Tai rodo, kad nuteistasis savo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir yra linkęs nusikalsti. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai H. T. skyrė laisvės atėmimo bausmę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Įvertino padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, tai, kad nusikaltimas tyčinis, apysunkis, baigtas. LR BK 178 str. 2 d., pagal kurią H. T. yra nuteistas, numato laisvės atėmimą iki šešerių metų. Siekiant apskaičiuoti šios bausmės vidurkį, teismas vadovaujasi LR BK 50 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Vadinasi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal kurį teismas orientuojasi individualizuodamas kiekvienu konkrečiu atveju bausmę nuteistajam, yra pagal LR BK 178 str. 2 d. – 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 (penkiolika) dienų. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, ir tarpusavio santykį, lyginamąją vertę ir skyrė H. T. laisvės atėmimo bausmę tik 2 (dvejiems) metams. Ši bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuris paprastai ir yra skiriamas nustačius LR BK 61 str. pagrindu atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad H. T. paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra.
Tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi, nėra pagrindas manyti, jog nuteistąjį nubausti ir pataisyti gali būti pakankama švelnesne bausme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo H. T. skundą iš dalies tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendį pakeisti ir H. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.aprašomojoje dalyje prieš „bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta“ išbraukti „atsakomybę lengvinančių“.kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.