Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio kuriuo E. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1d. laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-05-06 nutartimi paskirta 6250 Lt bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo ir 6250 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006-12-23 apie 18.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, važiuojamojoje dalyje, išplūdo necenzūriniais žodžiais R. J. bei spardė jo vairuojamo UAB(duomenys neskelbtini) taksi automobilio „RENAULT Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šonus ir tuo viešoje vietoje, įžūliais, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, skirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis patikslino apeliacinio skundo reikalavimus ir nurodė, kad palaiko savo apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus dėl bausmės. Nepalaiko apeliacinio skundo reikalavimų dėl įrodymų vertinimo ir kaltės. Nurodė, kad pagal BK 284 str. 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagrįstai ir kaltės neginčija.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus nepažeisdamas LR BPK 20 str. reikalavimų. Teismo išvados pagrįstos byloje išsamiai ištirtais ir nešališkai įvertintais įrodymais, jų visuma.

Nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojantis įstatymas - LR BK 284 str. 1d. numatė, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje liudytojo G. J., o taip pat iš dalies ir paties nuteistojo E. G. parodymais bei kitais bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį R. J. viešoje vietoje, o taip pat spardė nukentėjusiojo vairuojamą taksi automobilį. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija, kad jis pasakė necenzūrinius žodžius. Kad E. G. išplūdo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais patvirtinama ir liudytojo T. B. parodymais. Nuteistasis taip pat neneigia, kad spyrė į automobilį, tačiau teigia, kad smūgiai buvo nestiprūs ir jais siekė atkreipti dėmesį į netinkamą, nuteistojo manymu, nukentėjusiojo elgesį. Tačiau ši aplinkybė paneigiama liudytojo G. J. parodymais, kurie atitinka nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tiek nukentėjusysis R. J., tiek ir liudytojas G. J. patvirtino, kad E. G. automobilį spardė įžūliai, automobilis buvo važiuojamoje kelio dalyje. Neįtikinama nuteistojo versija, kad taksi automobilis važiavo į jį ir todėl jis spardė automobilį siekdamas atkreipti vairuotojo dėmesį. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, nuteistasis neatsakingai elgėsi ir pats rizikavo savo sveikata ir gyvybe, nes buvo priėjęs prie vairuotojo pusės, tai yra kelio važiuojamojoje dalyje. Nuteistojo avalynės pėdsakai buvo rasti ant kairės automobilio pusės, kas rodo, kad jo avalynė buvo kontakte su automobiliu, tai patvirtina ir tą aplinkybę, kad apeliantas spardė automobilį ir buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad nuteistojo veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo netinkamas elgesys nėra jokio pagrindo. Priešingai, byloje nustatyta, kad tai E. G. elgėsi įžūliai, nes nukentėjusysis nesutiko jo pavežti. Tai, kad byloje nenustatyta, jog buvo padaryta materialinė žala dėl automobilio apgadinimo, nepaneigia tos aplinkybės, jog automobilis iš tiesų buvo spardomas, ko iš esmės neneigia ir pats nuteistasis, tą patvirtina ir liudytojas G. J., automobilio apžiūros protokole, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Šiuo atveju turtinės žalos atsiradimas nėra būtinas LR BK 284 str. 1d. numatyto nusikaltimo požymis ir nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal LR BK 284 str. 1d. reikšmės neturi. Liudytojo G. J. parodymai atitinka ne tik nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, bet ir bylos rašytinius duomenis, todėl teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo G. J. parodymais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindą abejoti G. J. nešališkumu.

Būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra pasekmės – turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje-gatvėje, jis palietė ne tik patį nukentėjusįjį, neabejotinai sutrikdė jam normalią darbo tvarką, rimtį, bet taip pat ir kitiems asmenims, nes kaip matyti iš liudytojo G. J. parodymų, įvykį matė troleibusų stotelėje buvę žmonės, įvykį matė ir liudytojas G. J. bei drauge važiavęs jo kolega R. K., kurie ir sulaikė E. G.. Be to, nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko apie 18.30 val., tai yra metas, kai įprastai pasibaigęs darbo laikas ir padidėja judėjimas tiek asmenų, tiek ir automobilių gatvėje. Be to, nuteistasis automobilį spardė išėjęs link gatvės vidurio, o ne šalia krašto, tuo neabejotinai taip pat trukdė normalų eismą važiuojamojoje kelio dalyje. Tokiais veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir aplinkinių rimtis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. G. kaltu tyčia išplūdus nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje ir spardžius jo vairuojamą taksi automobilį ir tuo pažeidus visuomenės rimtį bei tvarką. Nuteistojo veika pagal LR BK 284 str. 1d. kvalifikuota teisingai, nes jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Išsamiau įrodymai dėl apelianto kaltės neanalizuojami, nes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. G. nurodė, kad jis kaltę pripažįsta pilnai ir nepalaiko apeliacinio skundo dalies dėl kaltės ir jo nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje. Įvertinta padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kaltės forma, lengvinanti ir sunkinanti atsakomybę bei kitos aplinkybės, kaltinamojo asmenybė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad E. G. teisiamas jau ketvirtą kartą, šią tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinius nusikaltimus, nepraėjus nei pusei metų po to kai atliko laisvės atėmimo bausmę. Kadangi įvykdytas tyčinis nusikaltimas, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, remiantis LR BK 27 str.1 d. E. G. yra recidyvistas. LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai ir ją motyvavo. Nustatydamas paskirtos bausmės dydį teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nuteistasis atlygino padarytą žalą ir pagrįstai laikė tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba, yra vedęs ir turi mažametį vaiką, tačiau charakterizuojamas neigiamai, nes praeityje teistas tris kartus, šį nusikaltimą įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, nusikalto netrukus po to, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, anksčiau skirtos bausmės- baudos nebuvo įvykdęs. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas šias aplinkybes, įvertino jų visumą, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį, tarpusavio santykį skiriant bausmę ir skyrė laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.

BK 61 str. 4 d. nurodo, kad jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, t.y. ne didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis skiriama bausmė tik jei nėra nei vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir yra bent viena, tačiau būtina, atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tačiau net ir esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei nesant būtinos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi teismas nuteistajam skyrė bausmę žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis. Esant šioms aplinkybėms ir įvertinus veikos pavojingumą, sunkinančias, lengvinančias atsakomybę aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei šeimyninę padėtį charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtoji bausmė yra būtina ir optimali siekiant LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, nei savo rūšimi nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Apylinkės teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme - bauda, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. LR BK 64 str. numato, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmė laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad bauda nuteistajam paskirta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-05-06 nutartimi perkvalifikavus veiką, už kurią E. G. nuteistas 2002-11-13 nuosprendžiu, į 2000 m. BK 201 str. 3d. Teismui, priimant 2007-11-12 nuosprendį, bausmė-bauda nebuvo įvykdyta, todėl pirmosios instancijos tesimas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. ir šią bausmę visiškai pridėjo prie skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad po 2007-11-12 nuosprendžio priėmimo jis įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-05-06 nutartimi skirtą bausmę, baudą sumokėjo. Tačiau dėl to keisti nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo, nes bauda sumokėta po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ši aplinkybė(baudos sumokėjimas ir bausmės įvykdymas) turi esminę reikšmę nuosprendžio vykdymo procesui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos įvykio, sudėties, nuteistojo kaltės, paskirtų bausmių, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendžiu bausmės paskirtos teisingai. Nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, nekeičiamas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.