- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-691-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00022-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- P. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-691-278/2015
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00022-2015-2
2015 m. spalio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-266/2015 pagal pareiškėjo P. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės įrašų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. Z. nurodė, kad teta U. P. ir P. P., neturėję savo vaikų, jį įsivaikino ir jis augo kaip tikras jų vaikas. 1992 m. buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. P. ir U. P. buvo jį įsivaikinę. Teigė, jog 2013 m. mirė įtėvio A. P. brolio M. P. dukra S. P., kurios turtą nori paveldėti. Nurodė, jog po biologinių tėvų mirties jis atsisakęs paveldėjimo teisių į biologinių tėvų turtą, o būdamas įvaikintu, mano turįs teisę į įtėvių giminių turto paveldėjimą. Prašė teismą atstatyti senaties terminą tėvystės nuginčijimui; nuginčyti jo gimimo dokumente galiojančią įrašytą jo tėvo tėvystę ir jo motinos motinystę bei pakeisti gimimo liudijime įrašus grafose „Tėvas“ ir „Motina“; palikti jam, kaip galinčiam išreikšti savo nuomonę, gimimo liudijime buvusią pavardę pagal kilmę, nuginčijus įrašytų tėvų tėvystę bei nustatyti juridinį faktą dėl P. ir U. P. įsūnio P. Z. faktinio įvaikinimo pripažinimo juridiniu įvaikinimu faktu.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, kad pareiškėjas iki šiol teigia jo biologiniams tėvams esant R. Z. ir J. Z., o gimimo dokumentuose nurodyti tikrieji tėvai trukdo jam paveldėti įtėvių giminaitės turtą. Teismas konstatavo, jog nuginčyti motinystę ar tėvystę galima tik įrodžius vaiko motinai ar tėvui nesant biologiniais tėvais. Nurodė, kad pareiškėjas nuo pat gimimo ir iki šiol žinojo ir žino, jog jo biologiniai tėvai yra R. Z. ir J. Z., todėl reikalavimas atstatyti senaties terminą tėvystei nuginčyti atmestinas. Netenkinęs prašymo nuginčyti tėvystę ir motinystę, teismas darė išvadą nesant pagrindo keisti ir įrašus apie tėvus pareiškėjo gimimo dokumentuose. Konstatavo, jog 1992-09-11 teismo sprendimu nustatytas įvaikinimo faktas tuo metu sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, nes buvo priimtas tikslu atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypą ar mišką, tačiau nustatytas įvaikinimo faktas nebuvo niekada ir niekur juridiškai įformintas, ką patvirtino ir pats pareiškėjas bei jo atstovė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo faktinį įvaikinimą juridiniu įvaikinimo faktu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. Z. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškimą tenkinti visa apimtimi. Teigia, kad susidarė tokia situacija, kai jam, įvaikintam, buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį įtėvių nekilnojamą turtą, tačiau jų paveldėtoju pagal įstatymą jis negali tapti. Tvirtina, jog Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos darbuotojai nustato vis naujas sąlygas ir jam nežinoma, ką jis turi atlikti, kad būtų pripažintas įvaikintu juridiškai. Nurodo, kad dėl CMS darbuotojų kaltės turi bylinėtis, nes jam nenurodoma kokius dokumentus jis turi pateikti, kad problema išsispręstų ir tokie veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, jo problemos išsprendimą. Daro prielaidą, kad teismas trukdo įgyvendinti paveldėjimo teisę bei pažeidžia garantuojamą privačios nuosavybės neliečiamumą. Prašo prie bylos medžiagos prijungti civilines bylas Nr. 2-525-266/2015 (teism. proc. Nr. 2-14-3-00397-2014-6) ir Nr. 2-126-266/2015 (teism. proc. Nr. 2-14-3-00022-2015-2).
Atsiliepimas
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, grindžiamas išimtinai emocijomis, skunde nenurodytos jokioms aplinkybėms, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas P. Z. prašo prijungti prie bylos civilines bylas Nr. 2-525-266/2015 (teism. proc. Nr. 2-14-3-00397-2014-6) ir Nr. 2-126-266/2015 (teism. proc. Nr. 2-14-3-00022-2015-2). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir darė išvadas dėl pareiškėjo prašymo ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Be to, apeliacinis skundas į apeliacinės instancijos teismą yra siunčiamas kartu su visa bylos Nr. 2-126-266/2015 medžiaga, pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateiktais dokumentais, todėl papildomai prijungti kitas bylas ar dokumentus, teismui nėra pagrindo (CPK 317 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad P. Z. išduotame gimimo liudijime nurodyta, jog P. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra R. Z. ir J. Z. sūnus (b. l. 9). Anykščių rajono apylinkės teismas 1992-09-11 sprendimu nustatė, kad A. P., miręs (duomenys neskelbtini), ir U. P., mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenę (duomenys neskelbtini), buvo įvaikinę P. Z. (b. l. 17). Iš sprendimo matyti, jog juridinis faktas buvo nustatytas siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.152 straipsnio nuostatos reglamentuoja tėvystės (motinystės) nuginčijimo senaties terminą. Minėto straipsnio 1 dalis numato vienerių metų terminą, per kurį galima kreiptis į teismą nuginčyti tėvystę (motinystę). Senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Iš bylos duomenų matyti, kad P. Z., siekdamas nuginčyti/pakeisti gimimo liudijime nurodytus tėvus, 2014 metais kreipėsi į teismą ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-06-26 nutartimi pareiškimas buvo atmestas (b. l. 26-27). Nagrinėjamoje byloje P. Z. prašo panaikinti įrašus apie jo tėvus, gimimo liudijime įrašant tėvais A. P. ir U. P.. Iš bylos duomenų, Anykščių rajono apylinkės teismo 1992-09-11 sprendimo, P. Z. pareiškimo matyti, jog apie savo tikruosius tėvus – R. Z. ir J. Z., kaip biologinius tėvus, jam yra žinoma nuo gimimo, t.y., daugiau nei 80 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą senaties terminą nuginčyti tėvystę. Nors pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnio 1 dalį, teismas gali atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, jei termino praleidimo aplinkybes pripažįsta svarbiomis, tačiau tokios priežastys teismui nebuvo nurodytos (CPK 12 str., 78 str., 178 str.). Pagal CK 3.286 straipsnio 1 dalį, civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. Civilinio proceso šalies reikalavimas panaikinti civilinės būklės akto įrašą, t. y. paneigti tuo įrašu nustatyto fakto juridinę reikšmę, gali būti tenkinamas tik šiai šaliai įrodžius, kad civilinės būklės aktų registravimo knygos įrašas negalėjo sukelti įregistruoto civilinės būklės akto teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-167/2001). Nagrinėjamoje byloje konstatavus apeliantui praleidus įstatymo nustatytą senaties terminą ir šio termino neatnaujinus, nėra jokio teisinio pagrindo nuginčyti gimimo liudijime (įrašo Nr. 20) nurodytus įrašus „Tėvų“ grafoje (b. l. 9; CPK 185 str.).
Įvaikinimo įregistravimo faktui būdinga dviejų juridinių faktų sudėtis: dėl įvaikinimo priimtas teismo sprendimas (iki 2000 m. CK įsigaliojimo – valstybinės valdžios institucijos sprendimas) ir įvaikinimas įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje. Pagal bendrą taisyklę įvaikinimas sukuria teisines pasekmes tik tuo atveju, kada jis įformintas įvaikinimo metu galiojusių norminių aktų nustatyta tvarka, t. y. pripažįstamas tik juridinis, bet ne faktinis įvaikinimas. Tik juridinio įvaikinimo atveju įtėviams ir įvaikiams atsiranda tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę. Tačiau LR Aukščiausiosios Tarybos 1992-05-07 nutarimo Nr. I-2563 „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktas įtvirtino teisinius faktinio įvaikinimo padarinius, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 1992-09-11 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl P. Z. įvaikinimo. Minėtu sprendimu buvo nustatytas faktinis įvaikinimas, kurio pakako įgyvendinti P. Z. teisę atkurti nuosavybės teisę į A. P. ir U. P. valdytą nekilnojamąjį turtą. Tačiau specialiu teisės aktu nustatyta išimtis, susijusi su faktinio įvaikinimo fakto pakankamumu, negali sukelti teisinių pasekmių, kurias sukelia juridinis įvaikinimo įregistravimas. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas asmenų, kurie laikytini įpėdiniais, paveldinčiais pagal įstatymą lygiomis dalimis. Šiame sąraše įpėdiniais pagal įstatymą prilyginti ir įvaikiai. Civilinis kodeksas nenumato specialios išimties, kad tapti įpėdiniu pagal įstatymą gali ir asmuo, kurio įvaikinimas faktiškai buvo nustatytas, tačiau neįregistruotas, todėl įvaikintas vaikas įpėdiniu gali tapti tik įregistravus įvaikinimo faktą įstatymų nustatyta tvarka. Santuokos ir šeimos kodekso (teisės akto redakcija galiojusi 1992-09-11 teismo sprendimo priėmimo metu) 120 straipsnis reglamentavo pareigą įregistruoti įvaikinimą civilinės metrikacijos skyriuje. Apeliantas P. Z. neneigia, kad įvaikinimas nebuvo įregistruotas minėtoje įstaigoje. Duomenys, jog P. Z. įvaikinimo faktas buvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje ir dingo/neišliko, byloje taip pat nepateikti. Kadangi apelianto P. Z. prašomas nustatyti juridinis faktas nebuvo įregistruotas, jis negali būti nustatytas (CPK 444 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nevertintini, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.