Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-07 · Byla Nr. Ik-3453-624/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
Ik-3453-624/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01628-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rūta Miliuvienė, Rosita Patackienė
Pareiškėjas
Visagino savivaldybės administracijos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Trečiasis asmuo
VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra
Kategorijos
  • 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3453-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-01628-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos Visagino savivaldybės administracijos atstovei Neringai Jefimovienei, atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovėms Ritai Jankauskienei ir Renatai Adomaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atstovams R. D. ir N. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Visagino savivaldybės administracijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Visagino savivaldybės administracija skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-17 įsakymą Nr. V-1091 „Dėl nustatyto pažeidimo Visagino savivaldybės administracijos įgyvendinamame projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“. Nurodo, kad 2011-06-23 Visagino savivaldybės administracijoje kaip VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau - ir CPVA) adresuoto 2011-06-20 pranešimo Nr. SR-2809 „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“ kopija gauta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau - ir ŠMM) informacija apie tai, kad CPVA 2011-06-13 raštu Nr. 2011/2-6427 pateikto pranešimo dėl pažeidimo Visagino savivaldybės administracijos įgyvendinamame projekte „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“, projekto Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 (toliau - ir Projektas), pagrindu yra priimtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-17 įsakymas Nr. V-1091, kuriuo nustatyta, kad Visagino savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą, vykdydama viešuosius pirkimus nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimų, taip pat Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 bendrųjų sąlygų 2.1.8 projekto vykdytojo prisiimtų įsipareigojimų, todėl padarė pažeidimą, ir pripažinta, kad Visagino savivaldybės administracijos išlaidos, susijusios su vidaus remonto darbų pirkimu, yra netinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų. Nesutinka su priimtu sprendimu ir mano, kad jis neteisėtas ir naikintinas. Įgyvendinant Projektą Visagino savivaldybės administracija pirko Visagino lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ pastato vidaus remonto darbus. Pirkimą 2010-04-21 inicijavo Visagino savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyrius. Pirkimo vykdymas 2010-05-24 Visagino savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-469 buvo pavestas viešojo pirkimo komisijai. Skelbimas apie pirkimą išspausdintas 2010-06-02 „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 41 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS). Pirkimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Visagino savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-21 įsakymu Nr. ĮV-349. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įsakyme yra konstatuota, kad Visagino savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimų ir nevykdė Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 bendrųjų sąlygų 2.1.8 projekto vykdytojo prisiimtų įsipareigojimų (t. y. nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra nurodęs, kad, siekiant perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų neteisėtumo pripažinimo dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, reikalavimą pateikusi šalis turi realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis viešųjų pirkimų pažeidimo prielaida ir pasekmėmis. Vertinant viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, būtina nustatyti, kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Įsakyme nėra nurodyta nei kokiais veiksmais nei kokios viešojo pirkimo procedūros metu pareiškėja pažeidė viešųjų pirkimų principus, todėl yra pagrindas laikyti, kad ginčijamas įsakymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Preambulėje nurodyti faktiniai duomenys, kuriais remiantis priimtas skundžiamas įsakymas, yra CPVA pranešimas dėl pažeidimo Visagino savivaldybės administracijos įgyvendinamame Projekte. Visagino savivaldybės administracija su informacija apie priimtą įsakymą šio pranešimo negavo, todėl mano, kad atlikdama tyrimą CPVA neužtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtinto objektyvumo principo – ir neinformavo pareiškėjo apie pareikštą įtarimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo (pažeidimų); nepareikalavo pareiškėjo nei papildomos informacijos, nei paaiškinimų ar pagrindimų dėl vykdyto pirkimo ir/ar priimtų sprendimų; nesiūlė imtis jokių veiksmų, kurie nustatyti CPVA direktoriaus 2009-04-28 įsakymu Nr. 2009/8-44 patvirtintose Projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 p. ir atliekami CPVA įtarus, kad pirkimo dokumentai ar procedūra neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo; nepateikė informacijos apie priimtą sprendimą konstatuoti viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą (pažeidimus), nors Aprašo 35 p. įpareigoja CPVA konsultuoti projektų vykdytojus aprašo taikymo klausimais; nesutinka, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktas yra realiai įrodytas, kad yra aiškiai nustatyta kokiais būtent veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės įsakymas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Pažymėjo, kad net ir skundo padavimo dieną Visagino savivaldybės administracija dar nėra informuota apie tai, kokį (kokius) viešųjų pirkimų principų pažeidimą (pažeidimus) ir kokiais veiksmais yra padariusi. Ginčijamo įsakymo teisinis pagrindas - projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 198 p. Šis punktas nustato, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja jį ir priima sprendimą: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; priimti kitus sprendimus. Taigi, administraciniame sprendime nenurodyta konkreti norma, kuria vadovaujantis priimtas įsakymas. Tačiau vadovaudamasi nenurodyta teisės norma atsakovė įsakymo 2 punktu Visagino savivaldybės administracijos išlaidas, susijusias su vidaus remonto darbų pirkimu, pripažįsta netinkamomis finansuoti ir tuo pagrindu yra sumažina Projektui skirtą finansavimą. Bendra finansavimui skirta lėšų suma mažinama apie 10 proc., bet nenurodyti jokie būtent tokio sprendimo (sankcijos taikymo) už įtariamus (galimai padarytus) Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus priėmimo motyvai. Sprendime nenurodyta ir jo apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Visagino savivaldybės administracija iš ŠMM gavo įsakymo kopiją be parašo, nepatvirtintą, faksu. CPVA 2011-07-12 raštu Nr. 2011/2-7356 „Dėl Projekto Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo ministerijai priėmus vienašališką sprendimą“ informavo apie 2011-06-17 priimtą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą bei pateikė pagal ŠMM sprendimą pakeistą Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 2 priedą „Projekto biudžetas“. Tik šiame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti ŠMM įsakymą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Viešojo administravimo įstatyme yra numatytas tik administracinės procedūros sprendimo apskundimas - Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 d., asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, turėjo būti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešta apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodytos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Taip pat pažymėjo, kad nenurodžius nustatytų faktinių aplinkybių - kokiais veiksmais ir kokios viešojo pirkimo procedūros metu pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų principus - neužtikrinamas vieno svarbiausių teisės principo - sankcijos paskirtis yra pažeidimų prevencija - įgyvendinimas Visagino savivaldybės administracijos atžvilgiu (I tomas, b. l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčijamas įsakymas dėl finansavimo sumažinimo neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nepagrįstas teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Visagino savivaldybės administracija praleido teisės aktų numatytą terminą paduoti skundą teismui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo dienos. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-17 įsakymas Nr. V-1091 yra individualus teisės aktas, priimtas ir įsigaliojęs 2011-06-17. Pareiškėjai įsakymo kopija išsiųsta 2011-06-20, t. y., ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 d., todėl pareiškėja turėjo įstatymų numatytą galimybę apskųsti šį teisės aktą iki 2011-07-20, tačiau skundą padavė 2011-07-25. Todėl mano, kad byla turėtų būti nutraukta, nes skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti. Sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjai buvo žinoma, kadangi įgyvendindami projektus, projektų vykdytojai vadovaujasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443. Šių taisyklių 209 p. nustato, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimo tvarka yra nustatyta ir 2010-04-30 projekto „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001. Šios sutarties 9.1 p. yra numatyta, kokie veiksmai atliekami nustačius sutarties pažeidimą ir kokiais teisės aktais vadovaujantis priimamas sprendimas. Nurodytos sutarties 15.1 p. yra nustatyta, kad šalių ginčai, kilę dėl jos vykdymo, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Jeigu teismas visgi nagrinėtų bylą, nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais. Lietuvos Respublikos švietimo ministerija gavo Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2011-06-13 pranešimą Nr. 2011/2-6427 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“. Pagal Taisyklių 195 p., įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, (šiuo atveju - CPVA), vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225 nuostatomis. Nei šiose taisyklėse, nei Metodinėse pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. IK-173 (toliau – ir Metodinės rekomendacijos), nėra nustatyta pareiga įgyvendinančiosioms institucijoms informuoti projektų vykdytojus apie atliekamus pažeidimų tyrimus. Be to, CPVA, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.2 p., įvertino įtariamo pažeidimo pobūdį ir nusprendė sustabdyti Projekto vykdytojo pateikto mokėjimo prašymo nagrinėjimą ir paramos lėšų išmokėjimą, kol bus baigtas pažeidimo tyrimas. CPVA informavo Pareiškėją apie tokį sprendimą. 2010-04-30 Projekto „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, pasirašytoje CPVA ir pareiškėjos, nurodyta pažeidimų tyrimo procedūra, todėl pareiškėja žinojo kaip nustatomos tinkamos ar netinkamos išlaidos ir tiriami pažeidimai. CPVA savo išvadoje dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 nurodė, kad įvykdęs remonto darbų supaprastintą atvirą pirkimą, Projekto vykdytojas pasirinko viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Vilstata“, o kito pirkimo dalyvio - UAB „Pireka“ - pasiūlymas buvo atmestas kaip neatitinkantis nustatytų reikalavimų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitiko abiejų rangovų pasiūlymai, be to, keletas neatitikimų abiejų rangovų pasiūlymuose buvo tokie patys, todėl daro išvadą, kad pasiūlymų vertinimas buvo vykdomas nevienodomis sąlygomis. CPVA konstatavo, kad Visagino savivaldybės administracija, vykdydama Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ pastato vidaus remonto darbų viešąjį pirkimą, pasiūlymų vertinimą vykdė nevienodomis sąlygomis (neatmetė laimėtojo pasiūlymo, kuris neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų), tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. nustatytus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo), taip pat nesilaikė Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. Projekto vykdytojo prisiimtų įsipareigojimų. Metodinių rekomendacijų 12 p. nustatytas reikalavimas, kad pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui. Taigi, ir CPVA pateikta išvada yra parengta patikrinus ir išanalizavus Projekto vykdytojo atlikto viešojo pirkimo dokumentus. Ministerija rengia įsakymą atsižvelgdama į CPVA išvadoje nurodytus objektyvius patikrinimo duomenis, kartu su pažeidimo tyrimo išvada CPVA teikia Ministerija ir visus su konkrečiu viešuoju pirkimu susijusius dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju Ministerija neturėjo pagrindo abejoti išvados pagrįstumu. Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad įsakymas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, kadangi sprendimo pagrindas yra CPVA išvada, pateikta atlikus viešojo pirkimo dokumentų tyrimą. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.2 p., CPVA priėmė sprendimą siūlyti ŠMM sumažinti projektui skirtą finansavimą, ir ŠMM šiam siūlymui pritarė. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 ir 198 p. sisteminį aiškinimą, vieno punkto (197 p.) atitinkamame papunktyje nurodytas sprendimas sąlygoja kito punkto (198 p.) atitinkamame papunktyje nurodytą sprendimą, kuris negali būti kitoks, t. y. jie tiesiogiai tarpusavyje susiję. Todėl, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 p. ir atsižvelgiant į CPVA pateiktą 2011-06-13 pranešimą Nr. 2011/2-6427 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“, buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-17 įsakymas Nr. V-1091, kuriuo pripažinta, kad Projekto vykdytojo išlaidos, susijusios su vidaus remonto darbų pirkimu, iš viso 120 576,65 Lt, iš kurių 102 490,15 Lt sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, 18 086,50 Lt - Projekto vykdytojo lėšos, netinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų ir 102 490,15 Lt suma sumažino Projektui skirtą finansavimą. Informuojantis raštas apie priimtą sprendimą „Dėl pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“ bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-17 įsakymo Nr. V-1091 kopija pareiškėjai išsiųsta 2011-06-20 (rašto Nr. SR-2809), t. y. nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Atkreipė dėmesį, kad Visagino savivaldybės administracija 2011-06-21 raštu Nr. (4.29)-1-2605 „Dėl išaiškinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių. Ministerija į šį raštą atsakė 2011-07-20 raštu Nr. SR-3354, kuriame nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Todėl skunde minimi teiginiai dėl netinkamo informavimo yra neteisingi ir nepagrįsti (I tomas, b. l. 26-29).

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant nustatytų reikalavimų.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad CPVA atlikdama įtariamo pažeidimo pareiškėjos įgyvendinamame projekte „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“ tyrimą (toliau – ir įtariamo pažeidimo tyrimas) neužtikrino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtinto objektyvumo principo. Tirdama ir nustatydama pažeidimus bei vykdydama kitas jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, CPVA vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintais principais, tarp jų objektyvumo principu, nustatančiu, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. CPVA tirdama ir nustatydama pažeidimus vadovaujasi ne Viešojo administravimo įstatyme nustatyta procedūra, o pažeidimų tyrimą reglamentuojančiais teisės aktais. CPVA vykdo Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-17 nutarimu Nr. 1139, jai pavestas viešojo administravimo funkcijas, tarp kurių jai yra pavesta atlikti pažeidimų tyrimą (13.6 p.), vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad 2010-04-30 projekto „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“ projekto kodas Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, pasirašytoje CPVA ir pareiškėjos, nurodyta pažeidimų tyrimo procedūra, todėl pareiškėja žino kaip nustatomos tinkamos/netinkamos išlaidos ir tiriami pažeidimai. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (193-199 p.) nustato įgyvendinančiųjų institucijų (šiuo atveju - CPVA), ministerijų ir (ar) kitų valstybės institucijų (šiuo atveju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir kitų institucijų veiksmus tiriant ir nustatant pažeidimus bei priimant sprendimus dėl nustatytų pažeidimų. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 195 p. nustato, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju CPVA), vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Finansavimo taisyklės), nuostatomis. CPVA, vadovaudamasi Finansavimo taisyklių nuostatomis nešališkai ir objektyviai atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir jį nustačiusi, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 p. pateikė siūlymą Ministerijai. Pareiškėjos argumentas, kad CPVA neinformavo pareiškėjos apie įtariamą pažeidimą dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo (pažeidimų) yra nepagrįstas ir atmestinas. CPVA, vadovaudamasi Finansavimo taisyklių 63.2 p. įvertino įtariamo pažeidimo pobūdį ir nusprendė sustabdyti Projekto vykdytojo pateikto mokėjimo prašymo nagrinėjimą ir paramos lėšų išmokėjimą, kol bus baigtas pažeidimo tyrimas. Pareiškėja apie tokį CPVA sprendimą buvo informuota 2011-05-13 pranešimu Nr. 2011/26-1772 dėl mokėjimo prašymo Nr. 5 dalies MPD2 patvirtinimo. Pareiškėja apie užfiksuotą įtarimą dėl pažeidimo buvo informuota ir darbo tvarka (telefonu). Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato CPVA pareigos informuoti projektų vykdytojų apie atliekamus pažeidimų tyrimus. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, CPVA atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, teikia siūlymą Ministerijai (197 p.), kuri priima sprendimą (198 p.) ir apie jį informuoja Projekto vykdytoją (199 p.). Pareiškėjos teiginys, kad CPVA nepareikalavo pareiškėjos nei papildomos informacijos, nei paaiškinimų ar pagrindimų dėl vykdyto pirkimo ir/ar priimtų sprendimų yra nepagrįstas ir atmestinas. Vadovaujantis Projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto CPVA direktoriaus 2009-04-28 įsakymu Nr. 2009/8-44 (toliau – ir Aprašas), 33 punktu, jei pagal turimą informaciją negalima įsitikinti, kad pirkimas atliktas tinkamai, CPVA turi teisę Projekto vykdytojo paprašyti pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, kurie leistų įsitikinti atlikto pirkimo tinkamumu. Todėl CPVA, tikrindama pareiškėjos 2010-12-06 raštu Nr. (4.27)-1-6090 pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 3, 2011-01-27 elektroniniu paštu paprašė pateikti papildomą informaciją ir dokumentus. Pažymėjo, kad jei CPVA turimos informacijos pakanka priimti sprendimą dėl pirkimo dokumentų bei vykdytų procedūrų prieštaravimo/neprieštaravimo teisės aktams, CPVA neprivalo prašyti papildomos informacijos, paaiškinimų ar pagrindimų dėl vykdyto pirkimo. CPVA atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, vadovaudamasi Taisyklių 63.3 p. atlieka papildomą Projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti, taip pat gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu. Todėl CPVA pažeidimo tyrimo metu neprivalo prašyti Projekto vykdytojo papildomos informacijos, jeigu atlikusi kitus veiksmus, ji turi pakankamai argumentų pažeidimo tyrimo išvadas pagrįsti įrodymais, kaip yra nustatyta Metodinėse pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. 1K-173 (12 p.). Pareiškėjos argumentas, kad CPVA nesiūlė imtis jokių veiksmų, kurie yra nustatyti Aprašo 39 p., ir atliekami CPVA įtarus, kad pirkimo dokumentai ar procedūra neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo yra nepagrįstas. Aprašo 39 p. numato, kad CPVA, vykdydama pirkimų priežiūrą ir įtarusi, kad pirkimo dokumentai ar procedūra neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų gali, bet neprivalo siūlyti imtis atitinkamų veiksmų. Pažymėjo, kad pažeidimas buvo užfiksuotas kai jau buvo atlikta (įgyvendinta) daugiau nei pusę darbų pagal su netinkamai atrinktu laimėtoju sudarytą viešojo pirkimo sutartį, todėl vadovaudamasi Finansavimo taisyklių 65 p. CPVA nustatė, kad pažeidimo neįmanoma ištaisyti Metodinių rekomendacijų 20 p. nustatytais būdais ir dėl nustatyto pažeidimo turi būti pateiktas siūlymas Ministerijai Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjo teiginys, kad CPVA nepateikė informacijos apie priimtą sprendimą konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą (pažeidimus), nors Aprašo 35 p. įpareigoja CPVA konsultuoti projektų vykdytojus Aprašo taikymo klausimais, yra nepagrįstas. Pažeidimų tyrimo procedūros reglamentavimas nėra Aprašo dalykas. Be to, teisės aktai nenumato CPVA pareigos informuoti projektų vykdytojų apie tiriamus ir nustatytus pažeidimus. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, CPVA atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, teikia siūlymą Ministerijai (197 p.), kuri priima sprendimą (198 p.) ir apie jį informuoja Projekto vykdytoją (199 p.) (I tomas, b. l. 17-20).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tyrimas dėl pažeidimo atliktas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Pareiškėjai pritaikyta sankcija 10 proc. nuo projekto biudžete numatytos rangos darbų vertės, jos dydis nustatytas pagal pažeidimo pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėja Visagino savivaldybės administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2010-04-30 sudarė projekto „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, kuria buvo nustatyta šio projekto finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos (I tomas, b. l. 38-51). Administruodamas šį projektą, trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, nustačiusi, kad vykdydama viešąjį pirkimą vidaus remonto darbams atlikti supaprastinto atvirojo konkurso būdu, pareiškėja Visagino savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintus principus, dėl ko tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 10 proc. nuo projekto biudžeto rangos darbams, apie tai 2011-06-13 raštu Nr. 2011/2-6427 informavo atsakovę Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją, siūlydama sumažinti finansavimą 102 490,15 Lt Europos Sąjungos fondų lėšų suma (I tomas, b. l. 30-32). Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi pateiktą pranešimą, ginčijamu 2011-06-17 įsakymu Nr. V-1091 nustatė, kad pareiškėja Visagino savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“, projekto kodas Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001, vykdydama viešuosius pirkimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. reikalavimų, šio projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 bendrųjų sąlygų 2.1.8 p. numatytų projekto vykdytojo prisiimtų įsipareigojimų, todėl padarė pažeidimą, atitinkamai – 102 490,15 Lt suma sumažino projekto finansavimą (I tomas, b. l. 34). Pareiškėja Visagino miesto savivaldybės administracija, kaip nustatyta proceso šalių atstovų paaiškinimais, apie trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra nustatytą pažeidimą bei pasiūlymą atsakovei dėl projekto finansavimo sumažinimo informuota nebuvo, 2011-06-13 raštą Nr. 2011/2-6427 gavo tik kartu su atsiliepimais į skundą. Ginčijamas įsakymas, VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūrai ir Visagino savivaldybės administracijai išsiųstas 2011-06-20, pastarosios gautas 2011-06-23 (I tomas, b. l. 5).

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 (2010-12-01 nutarimo Nr. 1723 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), be kita ko, numato: jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį (teisę pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį turi įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas) (Taisyklių 191 p.); jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas (Taisyklių 192 p.); pažeidimus įtarti gali kiekvienas ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų administravimo ir finansavimo sutarčių priežiūros, kontrolės arba audito veiklas (Taisyklių 193 p.); ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai (Taisyklių 194 p.); įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis (Taisyklių 195 p.); neturintys finansinių pasekmių (dėl to nepatirta ES biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas) pažeidimai, kurie neturi nusikalstamos veikos požymių ir gali būti ištaisomi prieš išmokant lėšas projekto vykdytojui, tiriami, nustatomi ir ištaisomi laikantis proporcingumo principo, t. y. jeigu įgyvendinančioji institucija nustato pažeidimą, kurį, jos nuomone, galima ištaisyti, ji, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą ir nustato projekto vykdytojui terminą, per kurį nustatytieji pažeidimai turi būti ištaisyti ir apie atliktus veiksmus raštu informuota įgyvendinančioji institucija (Taisyklių 196 p.); įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą: siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas (išskyrus šių Taisyklių 198¹ punkte nustatytą atvejį); siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį (išskyrus šių Taisyklių 198¹ punkte nustatytą atvejį); siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų (išskyrus šių Taisyklių 198¹ punkte nustatytą atvejį); pateikti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai kitus pasiūlymus (Taisyklių 197-197.4 p.);. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja jį ir priima sprendimą: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį; išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; priimti kitus sprendimus (Taisyklių 198-198.4 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimu Nr. 1225 patvirtintos Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės, be kita ko, numato: įgyvendinančioji institucija, įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos: šią informaciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos gavimo įgyvendinančiojoje institucijoje dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale pagal Finansų ministerijos patvirtintą įtariamų pažeidimų registravimo žurnalo pavyzdinę formą; įvertina įtariamo pažeidimo pobūdį ir sprendžia, ar reikia stabdyti projekto vykdytojo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (ar) siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išmokėti arba išmokėti su įtariamu pažeidimu nesusijusią lėšų dalį (išskyrus galutinį mokėjimo prašymą), jeigu įtariamas pažeidimas susijęs su projekto išlaidomis, kurioms apmokėti projekto vykdytojas yra pateikęs mokėjimo prašymus įgyvendinančiajai institucijai, ir (arba) pagal kompetenciją siūlo ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai imtis veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS arba, jeigu yra įgaliota ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, imasi veiksmų dėl paramos lėšų išmokėjimo sustabdymo SFMIS, kol bus užbaigtas pažeidimo tyrimas; ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu; nustačiusi pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informaciją apie pažeidimo tyrimo eigą ir rezultatus registruoja SFMIS. Jeigu atlikusi tyrimą įgyvendinančioji institucija pažeidimo nenustato, minėtą informaciją ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo pabaigos registruoja įtariamų pažeidimų registravimo žurnale; nustačiusi pažeidimą, susijusį su viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja apie jį Viešųjų pirkimų tarnybą, pateikdama informaciją, kokių veiksmų dėl šio pažeidimo imtasi (Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63-63.5 p.); įgyvendinančioji institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas(Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 64 p.); įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia pasiūlymus ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai (Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 65 p.); ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusi įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, išnagrinėja jį ir priima sprendimą Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka (Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 66 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-12 nutarimo Nr. 1225 „Dėl Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.5 punkto nuostatomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), be kita ko, numato: Rekomendacijos nustato tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, kaip nustatyta Techninės paramos administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-23 nutarimu Nr. 780 (toliau – institucijos), tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, priimdamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 198 punkte nurodytus sprendimus (Rekomendacijų 1 p.); pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslas – laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Konkretūs pažeidimo tyrimo veiksmai turi būti pasirenkami ir atliekami tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pažeidimo tyrimo tikslų. Tarp siekiamo tikslo – ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija) (Rekomendacijų 4 p.); pažeidimo tyrimo metu atliekami šie veiksmai: projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. Žodiniai paaiškinimai turi būti užfiksuoti protokole ar kitame institucijos surašomame dokumente; kreipimasis į kitas atsakingas institucijas su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu (Rekomendacijų 11-11.2 p.); pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Pažeidimų kontrolierius įrodymus vertina išsamiai ir nešališkai, išnagrinėdamas visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui (Rekomendacijų 12 p.); Rekomendacijų III skyriuje nustatyta tvarka atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, institucija ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai teikia informaciją apie nustatytą pažeidimą ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkte nurodytus pasiūlymus (Rekomendacijų 25 p.); nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – Gairės). Jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su pirkimu pagal Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212, institucija, teikdama Rekomendacijų 25 punkte nurodytus pasiūlymus, atsižvelgia į Gairių nuostatas (Rekomendacijų 26 p.); ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos prašymu institucija patikslina, paaiškina ar papildo pateiktą informaciją apie nustatytus pažeidimus (Rekomendacijų 27 p.).

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, galima teigti, kad atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, kad teisės aktai nenumato, kad pareiškėjai – projekto vykdytojai – turėtų būti suteikiama galimybė pasiaiškinti dėl įtariamo pažeidimo, yra nepagrįsti: Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, kuriomis privalo vadovautis įgyvendinančioji institucija, kuria yra trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, 11.1 p., tarpe kitų veiksmų, kurie turi būti atliekami pažeidimo tyrimo metu, įvardytas ir prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, taip pat kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių principų, kuriais viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis savo veikloje, tame tarpe – priimant tiek norminius, tiek individualius administracinius aktus, yra objektyvumo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p.) Atsižvelgiant į tai, kad administracinis norminis reglamentavimas, kuriame subjektui, įtariamam pažeidimo padarymu ir kuriam dėl tokio pažeidimo padarymo gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, nėra numatyta galimybė pasiaiškinti, akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 p. įtvirtintam objektyvumo principui, teismui nekyla abejonių, kad reikalavimas sudaryti projekto vykdytojui galimybę pasiaiškinti dėl pažeidimo, kurio padarymu jis yra kaltinamas, yra įtvirtintas tokių pažeidimų tyrimą ir nustatymą reglamentuojančiuose aktuose, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 11.1 p.

Kadangi trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra padarytas pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas laikytinas esminiu, ginčijamo sprendimo priėmimo stadijoje, t. y. svarstant trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, nustatyta tvarka pateiktą siūlymą ministerijai sumažinti projekto finansavimą, nebuvo ištaisytas, ginčijamas sprendimas naikinamas ir atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kuri pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 198.4 p. gali priimti ir kitokius sprendimus, nei nurodyta jai pateikiamame siūlyme, tame tarpe – nurodyti atlikti papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą, įpareigojama iš naujo išnagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pasiūlymą.

Pažymėtina, kad Projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašo 33 p. (CPVA direktoriaus 2009-04-28 įsakymo Nr. 2009/8-44 ir CPVA direktoriaus 2009-04-06 įsakymo Nr. 2011/8-65) (II tomas, b. l. 58), nustatanti, kad jei pagal turimą informaciją negalima įsitikinti, kad pirkimas atliktas tinkamai, CPVA turi teisę Projekto vykdytojo paprašyti pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, kurie leistų įsitikinti atlikto pirkimo tinkamumu, negali būti aiškinama atsietai nuo aptartų norminių teisės aktų, įtvirtinančių įgyvendinančios institucijos pareigą pažeidimo tyrimo metu gauti paaiškinimą dėl įtariamo pažeidimo padarymo aplinkybių, todėl, teismo vertinimo, negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę pačiai įgyvendinančiai institucijai nuspręsti dėl būtinybės pažeidimo tyrimo metu gauti projekto vykdytojo paaiškinimą dėl įtariamo pažeidimo padarymo aplinkybių.

Taip pat pagrįsti skundo teiginiai dėl ginčijamo įsakymo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. reikalavimams, nustatantiems, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame (individualiame administraciniame akte) turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007). Taigi, individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A556–633/2008).

Nors ginčijamame atsakovės 2011-06-17 įsakyme Nr. V-1091 yra pateikiama nuoroda į VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra raštą, kuriame pateikiamu faktiniu pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas, tai negali būti vertinama kaip tinkamas šio įsakymo pagrindimas faktiniais duomenimis: netgi ignoruojant aplinkybę, kad ginčijamame įsakyme akivaizdžiai suklysta nurodant VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra rašto, kuris buvo pagrindas priimti sprendimą, duomenis, t. y. jame nurodytas ne 2011-06-13 raštas Nr. 2011/2-6427„Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“, o 2011-02-18 raštas Nr. 2011/2-206 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“, tai šiuo atveju negalėtų būti pripažinta tinkamu jo pagrindimu objektyviais duomenimis (faktais), kadangi 2011-06-13 raštas Nr. 2011/2-6427 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“ pareiškėjai Visagino savivaldybės administracijai nebuvo pateiktas, kas savo ruožtu apribojo jos galimybes tinkamai (pateikiant argumentus ne tik dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo, bet ir pagrįstumo) realizuoti savo teisę jį apskųsti teismui.

Kiti pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, susiję su tikrinimo procedūros reikalavimų pažeidimais ir ginčijamo akto neteisėtumu, iš esmės susiję su jau aptartais tyrimo ir sprendimo priėmimo procedūros aspektais, be to, nustačius ginčijamo sprendimo pagrindus, nereikšmingi šio ginčo išsprendimui.

Atsakovės atsiliepime į skundą nurodyti teiginiai, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, yra nepagrįsti: Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 (2010-12-01 nutarimo Nr. 1723 redakcija), 209 p. numato, kad pareiškėjai ir projektų vykdytojai turi teisę apskųsti įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujančiosios ir tvirtinančiosios institucijų veiksmus arba neveikimą, susijusius su paraiškos vertinimu, atranka, sprendimo dėl finansavimo arba nefinansavimo priėmimu ir projekto įgyvendinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 33 str. 1 d. numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 66 str. 4 d. numato, kad tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kadangi atsakovė 2011-06-17 įsakymą Nr. V-1091 išsiuntė 2011-06-20, jis pareiškėjos gautas, kaip matyti iš registracijos spaudo, 2011-06-23, paskutinė diena skundui dėl jo pateikti, įvertinus, kad 2011-07-23 buvo nedarbo diena, buvo 2011-07-25, atitinkamai – pareiškėjos skundas, pašto įstaigai įteiktas 2011-07-25 (I tomas, b. l. 13), paduotas nepraleidus ABTĮ 33 str. nustatyto termino.

Tenkinti skundą pilnai, t. y. negrąžinat Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai iš naujo svarstyti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra siūlymą, išdėstytą 2011-06-13 rašte Nr. 2011/2-6427„Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“, nėra pagrindo, kadangi teismo sprendime dėl šio ginčo, dėl nustatytų esminių tyrimo ir sprendimo priėmimo procedūrų pažeidimų, iš esmės nėra pasisakoma dėl faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei priimti sprendimą sumažinti projekto finansavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjos Visagino savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-17 įsakymą Nr. V-1091 „Dėl nustatyto pažeidimo Visagino savivaldybės administracijos įgyvendiname projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001 projekte „Visagino vaikų lopšelio-darželio „Auksinis raktelis“ modernizavimas“.

Įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją iš naujo svarstyti VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra siūlymą, išdėstytą 2011-06-13 rašte Nr. 2011/2-6427„Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. VP3-2.2-ŠMM-06-R-91-001“.

Kitoje dalyje pareiškėjos Visagino savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRūta MiliuvienėRosita Patackienė