Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – R. B. ir VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-09-27 priėmė pareiškėjo pareiškimą, kuriame pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas J. J. po savo sutuoktinės (pareiškėjo motinos) E. J., mirusios 2001-05-16, mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2017-10-26 pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra sūnus J. J. (b. l. 4), mirusio 2017-07-11 (b. l. 6), ir E. J., mirusios 2001-05-16 (b. l. 5). Pareiškėjo tėvai J. J. ir E. K. (po santuokos sudarymo – J.) 1959-12-31 sudarė santuoką (įrašo Nr. 263) (b. l. 7). 1992-01-31 pirkimo–pardavimo sutartimi J. J. nuosavybės teise įsigijo nekilnojamą turtą: butą / patalpą butą su rūsiu 3,21 kv. m (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis įregistravo savo vardu (b. l. 8). Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimo apie palikimo nepriėmimą duomenimis nustatyta, jog po E. J., mirusios 2001-05-16, kurios paskutinioji gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta, notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą (b. l. 9). Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimo apie palikimo priėmimą duomenimis nustatyta, jog po J. J., mirusio 2017-07-11, kurio paskutinioji gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla yra pradėta, kurioje įpėdinis yra pareiškėjas (b. l. 10). Kaip nustatyta pareiškėjo rašytiniu paaiškinimu, kurio suinteresuoti asmenys neginčijo, pareiškėjo tėvas J. J. po sutuoktinės mirties iki savo mirties liko toliau gyventi jo vardu registruotame bute, kuriuo ir kitais sutuoktinei asmeninės ir jungtinės nuosavybės teise priklausiusiais daiktais naudojosi, mokėjo visus buto komunalinius mokesčius, ką patvirtina pateikti rašytiniai išrodymai (b. l. 12–20). Mirusiosios dukra – R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) – jokių pretenzijų į mamos turtą nereiškia (b. l. 31).

J. J. buvo E. J. sutuoktinis. Mirusiosios vaikai ir sutuoktinis, vadovaujantis palikimo atsiradimo metu, t. y. E. J. mirties dieną, galiojusiomis 1965 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Duomenų, kad mirusiosios E. J. sutuoktinis po savo sutuoktinės mirties būtų atsisakęs palikimo, nėra. Iš suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad J. J. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios sutuoktinės palikimą, faktiškai valdė paveldimą turtą – butą su visais jame likusiais daiktais, o kiti palikėjos įpėdiniai (sūnus V. J. ir dukra R. B.) tam neprieštaravo, kitu būdu palikimo nepriėmė.

Teismo nuomone, šios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindą išvadai, jog J. J., po sutuoktinės mirties likdamas ir toliau gyventi jiems abiem priklausiusiame bute, kur buvo sukauptas ir sutuoktinei priklausęs kilnojamasis turtas, iš karto po palikėjos mirties, t. y. nepraleisdamas 6 mėnesių termino, nustatyto 1964 m redakcijos CK 587 straipsnio 2 dalyje, termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsdamas valdymą ir naudojimasis jos turtu, tokiu būdu mirusios sutuoktinės palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2001-05-16, mirties jos palikimą pagal įstatymą priėmė jos sutuoktinis J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2017-07-11, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.