Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. 2S-140-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
2S-140-661/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31048-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
I. Š., V. Š., J. Š.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-140-661/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31048-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų I. Š., V. Š. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. Š., V. Š. ir J. Š. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 25 - ojo notarų biuro notarė D. J., M. Š., L. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydami įpareigoti Vilniaus miesto 25 - ojo notarų biuro notarę D. J. tinkamai atlikti notarinius veiksmus dėl mirusiojo palikėjo K. Š. palikimo, o būtent dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusias 2/10 paveldimo turto dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjų I. Š., V. Š. ir J. Š. skundą dėl Vilniaus miesto 25 - ojo notarų biuro notarės D. J. veiksmų atmetė.

3. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog patys pareiškėjai būtų dėję pastangas, siekdami nustatyti faktinę įpėdinių M. Š. ir L. T. gyvenamąją vietą, t.y. nėra duomenų, jog jie patys kreipėsi į Gyventojų registro departamentą dėl M. Š. (kuris, be kita ko, pareiškėjams Jaroslav ir V. Š. yra brolis, o pareiškėjai I. Š. yra sūnus) ir L. T. asmens duomenų. Pareiškėjai nurodo, jog jie nežino duomenų apie minėtų įpėdinių faktinę gyvenamąją vietą ir nežino jų asmens kodų (b.l. 44-46), bei nurodo, jog nepalaiko santykių su M. Š. bei L. T.. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-10-15 nutartimi nustačius terminą trūkumams pašalinti, t.y. įpareigojus pareiškėjus pateikti rašytinius įrodymus, nurodyti kitų galimų paveldėtojų vardus, pavardes, asmens kodus bei pateikti procesinių dokumentų kopijas, jie pateikė analogišką atsakymą, jog tokie duomenys jiems nėra žinomi (išskyrus vardus pavardes ir M. Š. gimimo datą). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog palikimą priėmę įpėdiniai nebendradarbiavo su notare, nepateikė jokių duomenų notarei nei apie M. Š. nei apie L. T..

4. Nurodė, kad galimybe gauti potencialių įpėdinių duomenis iš Gyventojų registro turėtų pasinaudoti būtent pareiškėjai (t.y. jiems tenka pareiga mokėti mokestį Gyventojų registro departamentui), todėl jie ir turėtų bendradarbiauti su notare arba turėtų patys kreiptis į Gyventojų registro departamentą dėl duomenų gavimo (2018-02-26 pareiškėjams buvo išduotas liudijimas dėl duomenų gavimo iš įstaigų).

5. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, o pareiškėjai ir nepateikia, nuo kada M. Š. šiuo adresu nebegyvena. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis, nustatyta, jog M. Š. 2016 m. gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Vilniaus miesto migracijos valdyboje (būtent asmeniškai pildė prašymą pasui gauti ir turėjo nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą) (b.l. 165). Tokiu atveju darytina išvada, jog jis 2016 m. nebuvo išvykęs iš Lietuvos, galimai ir šiuo metu gyvena Lietuvoje, pareiškėjams V. Š. ir J. Š. yra brolis, o pareiškėjai I. Š. – sūnus, todėl esant pareiškėjų norui ir iniciatyvai galimai jie patys susisiektų su M. Š.. Be to, byloje ir nėra duomenų, jog jie būtų dėję nors kokias pastangas, siekdami su juo susiekti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjai I. Š., V. Š. ir J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2018-11-15 nutartį c.b. 2YT-37447-727/2018 ir. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. L. T. ir M. Š. po tėvo mirties galėjo priimti palikimą faktiškai jį pradėjus valdyti arba notarui padavus pareiškimą priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. iki 2018-05-12, tačiau tokie veiksmai atlikti nebuvo. Dėl šio palikimas turi būti išduotas palikimą priimti norą išreiškusiems įpėdiniams.

6.2. Nei L. T., nei M. Š. prie paveldimo turto išlaikymo neprisidėjo. Mokėjimus už šio turto išlaikymą ilgą laiką vykdė įpėdinis V. Š..

6.3. Visus turimus duomenis apie palikimo nepriėmusius asmenis jie patiekė notarei.

6.4. Vien susisiekimas su M. Š. susidariusios situacijos negali pakeisti, kadangi atlikti notarinį veiksmą – priimti palikimą yra reikalingi aktyvūs įpėdinių veiksmai. Nei vienas iš pareiškėjų negali priversti M. Š. priimti palikimą.

7. Ieškovas UAB „Tokyo“ atsiliepimo į pateiktą atskirąjį skundą nesutinka nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliantai pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės skundžia dėl to, kad nei L. T., nei Miroslav po tėvo mirties neišreiškė valios priimti jo palikimą, neprisidėjo prie turto išlaikymo, o vien susisiekimas su pareiškėjais šios situacijos nepakeis.

10. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

11. Iš byloje nustatytų aplinkybių yra matyti, kad notarė D. J. pareiškėjams neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į likusį paveldimą turtą, kadangi neturėjo duomenų apie M. Š. ir L. T. kontaktus, negalėjo su jais susisiekti. Notarė neturėdama informacijos apie tai, ar M. Š. ir L. T. nėra pradėję turto faktiškai valdyti, nėra padavę teismui prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, yra veiksnūs, nėra kitų įstatyminių ir/ar testamentinių įpėdinių ir pareiškėjai gali paveldėti M. Š. ir L. T. priklausančias paveldimo turto dalis, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą likusiai turto daliai.

12. Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

13. Pirmos instancijos teismui nustačius, kad pareiškėjai notarei nepatiekė duomenų apie M. Š. ir L. T. gyvenamąją vietą, kur notarė galėtų juos rasti, taip pat jų asmens kodų, kad notarė galėtų su jais susisiekti kitais būdais, taip pat notarei nurodžius, kad ji neturi informacijos apie tai, ar M. Š. ir L. T. nėra pradėję turto faktiškai valdyti, nėra padavę teismui prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, yra veiksnūs, ar nėra kitų įstatyminių ir/ar testamentinių įpėdinių ir pareiškėjai gali paveldėti M. Š. ir L. T. priklausančias paveldimo turto dalis teismas pagrįstai konstatavo, kad notarei nustačius šias aplinkybes, notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

14. Vien ta aplinkybė, jog M. Š. ir L. T. turi teorinę galimybę paveldėti ginčo turto dalį, notarei sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti tvirtinti pareiškėjų paveldėjimo tiesę į likusį turtą, kadangi M. Š. ir L. T. vis dar gali pasinaudoti pavedėjimo teise, taip įgyvendindama savo pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šiuo atveju notarei nekyla pareiga tirti ginčijamas aplinkybes, dėl M. Š. ir L. T. galimybės paveldėti ginčo turtą, kadangi toks veiksmas būtų susijęs su ginčo nagrinėjimu, o ne juridišku neginčijamų sandorių įtvirtinimu.

15. Notarė visiškai pagrįstai nurodė, kad atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kol anksčiau minėtos aplinkybės nebus nustatytos teismo tvarka, kadangi tik teismui yra priskirta teisė patvirtinti juridinę teisę turinčius faktus, kai šių faktų šalys negali patvirtinti kitu būdu (CPK 444-445 str.).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas