Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. V. K. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo vyro A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir nurodė, jog po vyro mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi su vyru neturėjo nuosavybės teise priklausančio nekilojamojo turto, tačiau visą vyro turtą: jo asmeninius ir namų apyvokos reikmenis priėmė, faktiškai juos valdydama, ir naudojasi jais iki šiol. Pareiškėja negali pilnai realizuoti savo teisės į palikimą, kol teismas nenustatys juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama. Apie teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka datą, vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S. pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti, kad S. V. K. pareiškimas būtų patenkintas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas. Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą pateiktas prašymas įtraukti į bylą VĮ Turto banką išspręstas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.Iš sutuoktuvių, mirties liudijimo matyti, jog A. K. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)buvo sudaręs santuoką su pareiškėja S. V. K. (3, 14 b.l.). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. pažymų matyti, kad A. K. neišmokėtos 98,76 Eur ir 395,09 Eur senatvės pensijos kompensacijos (15, 16 b.l.). Iš išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui R. S., 2007 m. rugsėjo 25 d. tarp S. V. K., A. K. ir R. S. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (4-5, 23 b.l.). Kaip nurodė pareiškėja, po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) ji faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė, kadangi su A. K. neturėjo nuosavybės teise priklausančio nekilojamojo turto. Pareiškėja iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus gavusi 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. gegužės 20 d. pažymas, sužinojo, kad A. K. neišmokėtos 98,76 Eur ir 395,09 Eur senatvės pensijos kompensacijos, kurias nagrinėjamu pareiškimu siekia paveldėti.Iš aptarto nustatyta, jog po vyro mirties pareiškėja nesikreipė į notaro kontorą dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 str., laikoma, kad pareiškėja S. V. K. priėmė sutuoktinio A. K., faktiškai jį valdydama, ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Iš pareiškėjos S. V. K. priteisiamos pašto išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos S. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,98 Eur (tris eurus 98 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė