- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- I-2980-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01103-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, dalyvaujant pareiškėjui R. K. ir jo atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, Alytaus pataisos namų atstovui Steponui Špogiui, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. skunde, kurį patikslino teismo posėdyje, teismo prašo: 1) panaikinti Alytaus pataisos namų 2012-01-05 sprendimą Nr. 328; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) 2012-03-30 sprendimą Nr. 2S-1363; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 12 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad yra nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Į pataisos namus atvyko 2011-02-09 ir 2011-02-14 po karantino buvo paskirtas ir apgyvendintas 8 lokaliniame sektoriuje, 18 būryje. 2011-04-07 tik užregistravęs skundą dėl prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų bei dėl valgykloje išduodamo nepilno maisto davinio, tą pačią dieną buvo perkeltas į 9 lokalinį sektorių, 9 būryje. Vėliau ne kartą jis buvo išvykęs etapu, o grįžęs sužinodavo, kad pervestas vis į kitas miegamąsias patalpas bei vietas. Toks nepagrįstas ir neteisėtas jo perkėlimas į kitas miegamąsias patalpas bei vietas su juo nesuderinus ir nepasiteiravus ar jis gali jose gyventi, sudaro didžiausius nepatogumus, papildomą diskomfortą ir tokį Alytaus pataisos namų administracijos elgesį vertina kaip ieškojimą konfliktinės situacijos, kerštaujant už jo skundus, už kritiką dėl administracijos neteisėtų veiksmų. Tai prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtoms rekomendacijoms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ II dalies 18.6 p., kuriame nurodoma, kad kaliniai kartu gali būti laikomi tik jei yra tinkamos sąlygos ir kaliniai gali sugyventi vienas su kitu bei 18.7 p., 18.5 p. Dėl to jis su skundu 2012-01-02 kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, kuris 2012-01-05 sprendimu Nr. 8-328 atsakė pareiškėjui. Mano, kad šis sprendimas yra neteisingas, problemų spręsti net nebandoma, tai tik biurokratinis atsirašinėjimas. Dėl to su skundu kreipėsi į KD prie TM, kuris jo skundo netenkino. Su KD prie TM 2012-03-30 sprendimu Nr. 2S-1363 taip pat nesutinka, laiko jį neteisingu, biurokratišku ir prieštaraujančiu Bausmių vykdymo kodekso 183 str. bei Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 7 p. bei 8 str. 1 p., dėl to jis turi būti panaikintas. Taip pat dėl to, kad buvo nepagrįstai perkeliamas bei prievarta laikomas patalpoje, su kurios kaliniais nesugyvena bei neturi bendravimo galimybių, priteisti neturtinę žalą iš Alytaus pataisos namų už metus laiko, po 1 000 Lt už kiekvieną mėnesį, iš viso 12 000 Lt bei priteisti neturtinę žalą iš KD prie TM dėl to, kad nesprendžia jo kompetencijai priskirtų problemų, o tik biurokratiškai atsirašinėja pažeisdamas minėtus teisės aktus – 5 000 Lt (b. l. 14-16).
Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama KD prie TM, ir trečiasis suinteresuotas asmuo KD prie TM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2012-02-27 su skundu kreipėsi į KD prie TM, kuriame nurodė, kad Alytaus pataisos namų administracija nepagrįstai ir neteisėtai jį vis perkelia gyventi į kitą vietą nesuderinus su juo. Savo skunde reikalavo išsiaiškinti jo nurodytas aplinkybes ir įpareigoti pataisos įstaigos administraciją pervesti jį gyventi į kitą patalpą bei vietą tik suderinus su juo. KD prie TM, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2012-03-30 sprendime Nr. 2S-1363 nurodė, kad jo skunde nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, taip pat, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems teisės rinktis lokalinį sektorių, nuteistųjų būrį kuriame jis gyvens bei miegamąją vietą. Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, šį atsakymą pagrindė galiojančiais teisės aktais, nurodė apskundimo tvarką. Mano, kad šis atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo. Pažymėjo, kad nuteistieji skirstomi į pataisos namų gyvenamąsias vietas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis. Taisyklių 65 p. nustatyta, kad pataisos namų gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Tame pačiame punkte nustatyta, kad šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktoriaus įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamera, be to atsižvelgiama ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taigi, būtent pataisos įstaigos administracijai kyla pareiga skirstyti nuteistuosius į konkrečias gyvenamąsias vietas, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimus, nuteistųjų teises bei bausmių vykdymo tikslus. Nuteistieji negali patys pasirinkti kur ir su kuo jie nori gyventi. Tokios teisės jie neturi, tačiau turi teisę išreikšti pageidavimus bei nurodyti galimas ar esamas problemas, dėl kurių jie norėtų gyventi vienur ar kitur. Tokiu atveju įstaigos administracija privalo, įvertinusi esamas faktines aplinkybes bei teisės aktų reikalavimus, priimti optimalų sprendimą dėl nuteistojo priskyrimo konkrečiai pataisos įstaigos gyvenamajai vietai. Pareiškėjas skunde remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimų taisyklių (toliau – ir Europos kalinimo taisyklės) ir nurodo, kad Alytaus pataisos namų administracija privalo vadovautis Europos kalinimo taisyklių 18.6 p. reikalavimais, nustatančiais, jog kartu patalpinti galima tik tuo atveju, jei patalpa yra tam pritaikyta ir kaliniai sutaria, bei 18.7 p., nustatančiu, kad pagal aplinkybes prieš paskirstant kalinius miegoti vienoje patalpoje su kitais kaliniais, jie turi turėti galimybę pasirinkti. Pažymėjo, kad Europos kalinimo taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, kuriuo rekomenduojama valstybėms narėms remtis savo teisėkūroje, politikoje ir praktikoje, jose įtvirtintos nuostatos nėra imperatyviai privalomos. Tačiau nepaisant to, Lietuvos pataisos įstaigose, pagal galimybes bei kartu atsižvelgiant į nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą reglamentavimą yra vadovaujamasi Europos kalinimo taisyklių reikalavimais, siekiama laikytis jose nustatytų standartų. Mano, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos minėtų taisyklių nuostatos. Pareiškėjas skunde KD prie TM nenurodė, kad buvo patalpintas kartu su asmenimis su kuriais nesutaria, ar su kuriais vėliau kilo konkrečių konfliktų. Pareiškėjas tik skunde teismui abstrakčiai užsimena, nenurodydamas visiškai jokių objektyvių faktų, jog yra laikomas kartu su asmenimis, su kuriais nesutaria. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundų, jam tiesiog nepatinka tai, kad buvo perkeltas iš vieno būrio į kitą bei buvo pakeista jo miegamoji vieta ir tai nebuvo su juo suderinta asmeniškai. Taigi matyti, kad iš esmės tai yra daugiau paties pareiškėjo problema ir siekis tenkinti savo asmenines ambicijas bei pageidavimus nei pataisos įstaigos administracijos netinkamo veikimo ar neveikimo rezultatas. Alytaus pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 1400 nuteistųjų, todėl vertinant objektyviai, nėra įmanoma nenukrypstamai vykdant teisės aktų reikalavimus, tenkinti dar ir kiekvieno atskirai nuteistojo asmeninius pageidavimus bei norus. Mano, kad Alytaus pataisos namų administracija pareiškėjo atžvilgiu veikė tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pareiškėjo teisės nebuvo suvaržytos ar pažeistos, todėl ir neturtinė žala pareiškėjui negalėjo būti padaryta. Pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigūnų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas šias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiškėjas, jokių objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad KD prie TM deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, nustatyti, kokios KD prie TM ar Alytaus pataisos namų veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą. Be to vien tai, kad pareiškėjo netenkino atsakovo atstovų sprendimai ar veiksmai, nesudaro jam pagrindo teigti, kad jie yra neteisėti ir jais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra nustatyta ir konstatuota atsakovo atstovų neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sąlygojo tariamos neturtinės žalos pareiškėjui padarymą. Iš jo skundo teismui matyti, kad pareiškėjas daugiausia remiasi abstrakčiais teiginiais bei savo subjektyvia nuomone, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių (b. l. 17-20).
Teismo posėdyje atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, ir Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skunde išvardino eilę teisės aktų, kuriuos, jo manymu, pažeidė Alytaus pataisos namai, tačiau nenurodė ir nepateikė duomenų, kokius Lietuvos Respublikos įstatymus ar Europos žmogaus teisių konvencijos ar jos protokolų reikalavimus pažeidė Alytaus pataisos namai, kuriuose būtų nurodyta, kad pataisos įstaiga turi derinti su nuteistuoju jo paskyrimo į atitinkamą būrį ar miegamąją vietą. Kadangi tokio pobūdžio Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos pasirašytų tarptautinių konvencijų nėra, pareiškėjo nuorodos į nesančius teisės aktus yra niekinės. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 ir 67 p., Alytaus pataisos namų direktoriaus 2011-11-21 įsakymu Nr. 1-303 sudaryta nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų atitinkamus neigiamus poveikio faktorius kitiems nuteistiesiems, jų sveikatos būklę, amžių ir pan., sprendžia apie nuteistųjų skirstymo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius bei miegamuosius. Nuteistieji į būrius ar miegamuosius skirstomi, o ne skiriami pagal jų prašymus, reikalavimus ar sutikimus bei suderinimus su jais. Nuteistojo paskyrimas į atitinkamą būrį ir miegamąjį (miegamąją vietą) turi būti vykdomas besąlygiškai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 str. 1 d. 1 ir 2 p. Sprendžiant iš pareiškėjo skundo, jis reikalauja sau išskirtinių sąlygų ir privilegijų kalinimo įstaigoje, kurios nėra numatytos nei vienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam. Pareiškėjas neįrodė, kad Alytaus pataisos namai sąmoningai siekė pabloginti jo laikymo sąlygas ar nežmoniškai elgėsi. Pareiškėjas Alytaus pataisos namuose yra laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti nuteistieji - jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje - nėra. Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tai nėra susieta su pareiškėjo diskriminavimu ar pataisos namų (kaip teigia pareiškėjas) „kerštavimu“. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Alytaus pataisos namuose yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi gyvendamas pataisos namuose jis patiria buitinius nepatogumus, daug su tuo susijusių neigiamų išgyvenimų, papildomą diskomfortą bei gyvenimo pablogėjimą, pataisos namai ir KD prie TM biurokratiškai atsiliepia į jo skundus ir dėl to jis patiria kitus dvasinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti neturtinę žalą. Priteisiant neturtinę žalą turi egzistuoti visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurias privalo įrodyti pareiškėjas. Tačiau pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų dėl patirtos žalos nepateikė. Mano, kad nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės, Alytaus pataisos namų ir KD prie TM kaltės bei priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, kurių nenurodo. Pažymėjo, kad dėl R. K. nepagrįstų reikalavimų Alytaus pataisos namai patyrė papildomas išlaidas, todėl iš jo turi būti priteisiamos visos teismo išlaidos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 4 d. Taip pat nurodo, kad jeigu teismas pripažins, kad pareiškėjas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, turėtų išspręsti klausimą dėl jo piktnaudžiavimo atvejo ir jo nubaudimo pinigine bauda (b. l. 25-27).
Teismo posėdyje atsakovų atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo, jo ir atsakovų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl jo, kaip teigia skunde teismui, nepagrįsto ir neteisėto perkėlimo į kitas miegamąsias patalpas bei vietas neatsiklausus pareiškėjo. Alytaus pataisos namai 2012-01-05 sprendimu Nr. 8-328 informavo pareiškėją, kad pataisos namuose nuteistuosius į būrius ar miegamąsias vietas skirsto direktoriaus įsakymu sudaryta Skirstymo komisija (b. l. 30-31). Pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus pataisos namų 2012-01-05 sprendimu, su skundu kreipėsi į KD prie TM (b. l. 21), kuris 2012-03-30 sprendime Nr. 2S-1363 nurodė, kad teisės aktai nenumato teisės rinktis nuteistųjų būrį, lokalinį sektorių ar miegamąją vietą (b. l. 23).
Pateiktame skunde pareiškėjas prašo panaikinti 2012-01-05 atsakovės bei 2012-03-30 trečiojo suinteresuoto asmens sprendimus, priteisti iš Lietuvos valstybės 17 000 Lt neturtinei žalai, padarytai atsakovei priimant sprendimus, kuriais be pagrindo buvo keičiama miegamoji vieta, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nesprendžiant jo kompetencijai priskiriamų klausimų, atlyginti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), nustatančio bausmių Lietuvos Respublikoje vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, X skyriaus, nustatančio laisvės atėmimo bausmės tvarką ir sąlygas, pirmojo skirsnio, normos, be kita ko, numato: laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos (BVK 62 str. 1 d.); kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis Baudžiamojo kodekso 50 straipsniu (BVK 63 str.); į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 str.); nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 69 str. 1-3 d.).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuojančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 65 p. (2008-10-21 įsakymo Nr. 1R-401 redakcija) numato, kad pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Šių nuteistųjų priskyrimas paprastosioms grupėms, taip pat suskirstymas į būrius, skyrius ir kameras įforminamas pataisos įstaigų direktorių įsakymais, remiantis šiame punkte nurodytų komisijų protokolais. Šia tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Kaip matyti iš minėto reglamentavimo, Lietuvos Respublikoje galiojantys norminiai teisės aktai, kurių nuostatomis turi būti pagrindžiami viešąjį administravimą vykdančių subjektų individualūs aktai, nenumato, kad skirstant ar perkeliant nuteistąjį, laisvės atėmimo bausmę atliekantį pataisos namuose, į konkretų būrį, brigadą ir miegamąją vietą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nuteistojo norą dėl konkrečios vietos, tokia nuostata imperatyviai nėra nustatyta ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms Dėl Europos kalinimo taisyklių priede numatytose taisyklėse, kuriomis valstybių narių vyriausybėms rekomenduojama vadovautis savo teisėkūroje, politikoje ir praktikoje: šių taisyklių 18.5 p. numato, kad naktį kalinius reikėtų laikyti atskirose kamerose, išskyrus tuos atvejus, kai jie patys pageidauja būti patalpinti su kitais kaliniais, o 18.7 p. – kad, kiek įmanoma, prieš paskirstant kalinius miegoti vienoje patalpoje su kitais kaliniais, jie turi turėti galimybę pasirinkti. Pažymėtina, kad skunde minima Europos kalinimo taisyklių 18.6 p. nuostata, kad kartu patalpinti galima tik tuo atveju, jei patalpa yra tam pritaikyta ir kaliniai sutaria, yra taikytina nuteistiesiems, kurie laikomi rakinamose kamerose (Lietuvoje – kalėjime).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo teiginiai dėl Alytaus pataisos namų 2012-01-05 sprendimo Nr. 328 (b. l. 3), kuriuo atsisakyta tenkinti jo skundą dėl Nuteistųjų paskirstymo komisijos 2012-01-03 sprendimo netenkinti jo prašymo paskirti kitą miegamąją vietą (b. l. 28), ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-03-30 sprendimo Nr. 2S-1363 (b. l. 23), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Alytaus pataisos namų veiksmų (b. l. 21), neteisėtumo yra nepagrįsti: pareiškėjas R. K., nuo 2011-12-14 paskirtas į 9 būrio 90 brigados 61 miegamąją vietą, kaip nustatyta atsakovo atstovo paaiškinimu ir matyti iš Nuteistųjų paskirstymo komisijos 2012-01-03 posėdžio protokolo, taip pat kaip galima spręsti iš paties pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdyje, nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti skiriama (jis perkeltas) 9 būrio 90 brigados 50 miegamoji vieta, todėl tiek Nuteistųjų paskirstymo komisijos, tiek Alytaus pataisos namų direktoriaus, kuriam pareiškėjas skundėsi dėl pastarosios komisijos sprendimo, sprendimų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. Pareiškėjo teiginiai, kad jo miegamoji vieta be jokių pagrįstų priežasčių buvo nuolat kaitaliojama, prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams: R. K. 2011-02-09 atvykus į Alytaus pataisos namus, jis buvo paskirtas į 18 būrį. Pareiškėjas 2011-04-07 buvo perkeltas į 9 būrį, sprendimo perkelti į kitą būrį teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Vėliau, kaip matyti iš pateiktų duomenų, keitėsi tik pareiškėjui skiriama gyvenamoji vieta, kas, kaip nustatyta paties pareiškėjo paaiškinimu, taip pat matyti iš pateiktų įrodymų, visada sutapdavo su pareiškėjo išvykimu iš pataisos namų dalyvauti teismo posėdžiuose, kada jis būdavo laikomas kitoje įstaigoje: etapu grįžęs pareiškėjas, kaip ir kiti nuteistieji, iš naujo yra skirstomi į konkretų būrį, brigadą ir miegamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad Alytaus pataisos namų administracija, grįžusiam etapu pareiškėjui nustatydama miegamąją vietą, kuri, kaip matyti iš pateiktų įrodymų (b. l. 22, 73-76), ne visada būdavo ta, kuri buvo iki išvykimo, diskriminuoja pareiškėją, persekioja jį už teikiamus skundus dėl pareigūnų veiksmų ar neveikimo, o taip pat – kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir 2012-03-30 sprendimu jo netenkindamas, netinkamai sprendė jo kompetencijai priskirtus klausimus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Kadangi veiksmų, su kurių atlikimu pareiškėjas sieja nurodytos neturtinės žalos atsiradimą, nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, nėra ir vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai – reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.