- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-03
- Bylos Nr.
- 1S-258/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Advokatai
- Raimundas Jurka
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo K. L. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria K. L., įtariamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. lapkričio 24 d.
Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo gynėjo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
K. L. įtariamas tuo, kad jis vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o būtent:
nuo 2002 metų pabaigos Vilniuje J. B., pravarde „Lapinas“, ir G. Š. organizavo ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir į nurodyto susivienijimo veiklą įtraukė K. Š., T. Č., K. L., M. B., S. R.. Nuo 2002 m. pabaigos iki 2010 m. vasario mėn. G. S. ir pastarojo nurodymu K. S., T. Č., K. L., M. B., S. R. į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. K., K. V., D. E., A. R., I. I., R. E., J. E., I. L., I. P., D. T., M. G., A. G., A. L., A. K., K. M., A. P., A. U., D. F., M. R., A. S., E. B., D. S., A. Š., kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas, šiems asmenims vadovavo, nurodymu laikotarpiu minėti asmenys Vilniuje, Vilniaus rajone neteisėtai platino, pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, disponavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis -pistoletais, šoviniais.
J. B., G. Š. paskirstė nusikalstamo susivienijimo nariams vaidmenis: nurodė K. Š., T. Č., K. L., M. B., S. R. Lietuvos Respublikoje neteisėtai gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, surasti ir įtraukti į nusikalstamą susivienijimą kitus asmenis, kurie platintų minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas, detalizuoti nusikalstamų veikų planus, vadovauti kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų disponavimo tikslu nuomoti ir naudotis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis, šių medžiagų platinimui įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, tik psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.
Vykdant J. B., G. Š. nusikalstamos veiklos planą ir jam vadovaujant, o taip pat pastarajam pavedus K. Š., T. Č., K. L., M. B., S. R. duoti nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, šio susivienijimo nariai, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atliko tokius veiksmus:
- J. B., G. Š., K. Š., T. Č., K. L., M. B., S. R., A. K., K. V., D. E., A. R., I. I., R. E., J. E., LLiasota, I. P., D. T., M. G., A. G., A. L., A. K., K. M., A. P., A. U., D. F., M. R., A. S.,E. B., D. S., A. Š. Lietuvos Respublikoje neteisėtai įvairiais kiekiais gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno narkotines, psichotropines medžiagas, jų platinimo tikslais naudojosi savo bei nuomotomis gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, šių medžiagų platinimui įrengė ir naudojo slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus Vilniaus, Vilniaus rajone, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą.
- J. B., K. Š., T. Č., K. L., M. B., S. R., siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizuodavo bei vykdydavo fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius jų nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.
- J. B., G. Š., K. Š., T. Č., K. L., M. B., S. R. iš nusikalstamo susivienijimo veiklos gautas lėšas paskirstydavo nusikalstamo susivienijimo nariams, dalį lėšų skirdavo sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms – patalpų nuomai, nusikaltimo įrankiams, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakavimo, svėrimo priemonėms įgyti, bei mokėjo nusikalstamo susivienijimo nariams jų dalį pinigų už dalyvavimą minėtuose nusikaltimuose. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje.
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams J. B., G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis, K. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikioje, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent: Nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, 2009 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje T. Č. ir K. L. neteisėtai įgijo iš kitų asmenų 2 gramus narkotinės medžiagos - heroino, kurią nuo įgijimo momento Vilniuje neteisėtai laikė, gabeno ir vėliau, 2009 m. lapkričio 24 d., Vilniuje perdavė pardavimui kitam asmeniui. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams J. B., G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis, K. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent:
Nuo 2009 m. gruosžio15 d. iki 2010 m. vasario 23 d. sutartoje vietoje, miške, Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, T. Č. ir K. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė D. S. platinimui per 3 kartus ne mažiau kaip 1 kg narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, per 3 kartus ne mažiau kaip 100 g heroino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 23,4 g. narkotinės medžiagos - heroino, per 4 kartus ne mažiau kaip 3 kg baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 876 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, per vieną kartą ne mažiau kaip 25 g kokaino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 6,9 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurias D. S. gabeno ir laikė įvairiose vietose Vilniuje. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams J. B., G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis, K. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent:
Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. Vilniuje T. Č. ir K. L. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurias perdavė platinimui D. S.. D. S. 2009 m. gruodžio mėn. prie alkoholinių gėrimų parduotuvės, Architektų 11, Vilniuje, perdavė platinimui tiesiogiai S. M. ne mažiau kaip 300 g iš T. Č. ir K. L. gautų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 87,6 g psichotropinės medžiagos - amfetamino. Po to, 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, D. S. prie alkoholinių gėrimų parduotuvės, Architektų 11, Vilniuje, per narkotikų gabenimo kurjerį Laimį B. S. M. platinimui perdavė iš T. Č. ir K. L. gauto ne mažiau kaip 100 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 29,2 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 10 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, 3 g heroino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 0,702 g. narkotinės medžiagos - heroino. Po to, 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, D. S. Vilniaus autobusų stotyje, Sodų 22, Vilniuje, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mikroautobuso vairuotoją S. M. į Visaginą platinimui perdavė iš T. Č. ir K. L. gauto ne mažiau kaip 6 g kokaino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 1,656 g. narkotinės medžiagos - kokaino, ir 10 g heroino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 2,34 g. narkotinės medžiagos - heroino. Po to, 2010 m. vasario 9 d., D. S., turėdamas tikslą narkotikus platinimui perduoti S. M., savo nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, laiptinėje narkotikų gabenimo kurjeriui L. B. perdavė iš T. Č. ir K. L. gautus 395,52 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 110,748 g. Po to, 2010 m. vasario 11 d., apie 18 val, D. S. Vilniaus autobusų stotyje, Sodų 22, Vilniuje, per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mikroautobuso vairuotoją S. M. į Visaginą platinimui perdavė iš T. Č. ir K. L. gautų ne mažiau kaip 10 g narkotinių medžiagų - kanapių ir jų dalių, 10 g heroino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 2,34 g. narkotinės medžiagos - heroino, 100 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 29,2 g psichotropinės medžiagos - amfetamino. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams J. B., G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis, K. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent: Nuo 2009 m. gruodžio vidurio iki 2010 m. vasario 23 d. D. S. įvairiais kiekiais įvairiems žmonėms Vilniaus mieste pardavė iš T. Č. ir K. L. gautų 511 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 149,212 g psichotropinės medžiagos - amfetamino, 65 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, 39,5 g heroino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 9,243 g. narkotinės medžiagos - heroino, 5 g kokaino, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 1,38 g narkotinės medžiagos - kokaino. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams J. B., G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis, K. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, o būtent:
2010 m. vasario 22 d., apie 22 val., D. S. iš sutartos su K. L. ir T. Č. vietos miške, Lazdynų mikrorajone, Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti, paėmė ir į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbti ), Grigiškėse, Vilniuje, pargabeno ir ten laikė iš K. L. ir T. Č. gautus 10,268 g narkotinės medžiagos - heroino, 36,985 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, 9,082 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, 1,887 g narkotinės medžiagos - kokaino, 40,824 g narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių iki 2010 m. vasario 23 d. jų paėmimo kratos metu. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.
Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams J. B., G. Š. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis, K. L., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, pasikėsino nužudyti du žmones, o būtent:
2008 m. pavasarį Vilniuje T. Č., K. L., ne šio nusikalstamo susivienijimo narys G. L., kiti asmenys susitarė Vilniuje, panaudojant įvairius įrankius, tyčia nužudyti V. J. ir M. R.. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami pagal išankstinį susitarimą, tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu V. J. į pilvą, nugarą ir kairės kojos blauzdą, pažeidusiais skrandį ir sukėlusiais kraujavimą pilvo ertmėje, t.y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. L., G. L. ir kiti asmenys įrankiais bei šaunamųjų ginklų savybių turinčiu įrankiu žalojo M. R., ir tokiu būdu pasikėsino nužudyti du žmones, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes išsigandęs policijos pareigūnų ir vengdamas sulaikymo su bendrininkais pabėgo, o nukentėjusiesiems buvo suteikta savalaikė kvalifikuota medicininė pagalba. K. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Įtariamasis K. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėliau suėmimo terminas įtariamajam buvo tęsiamas iki 2010 m. lapkričio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi įtariamajam K. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad K. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai yra neišnykę. K. L. įtariamas labai sunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, už kuriuos BK be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Todėl, Vilniaus apygardos teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis K. L., suvokdamas griežtos bausmės grėsmę, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės pasislėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ( BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip pat teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad K. L. darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), kadangi jam inkriminuojami labai sunkūs ir sunkus, nusikaltimai, kurie buvo susiję su dideliu ir labai dideliu kiekių narkotinių, psichotropinių medžiagų neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ir jų platinimu. Be to, įtariamasis niekur nedirba ir nesimoko. Teismas pažymėjo, jog iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo K. L. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti nutartį nepratęsti K. L. suėmimo termino arba pakeiti kardomąją priemonę į švelnesnę.
Gynėjas nurodo, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismo padaryta išvada, dėl suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo neatitinka byloje esančių duomenų. Gynėjo manymu tuo atveju, kai suėmimo terminas viršija 6 (šešis) mėnesius, kiekvienas suėmimo pratęsimo pagrindas turi būti aptariamas ir pagrindžiamas neginčijamais ir objektyviais duomenimis, kurie negali kartotis. Gynėjas skunde mini Europos žmogaus teisių teismo bylas (Kulikowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18353/03), Michta prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 13425/02), Jabloński prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 33492/96), kuriose teismas atkreipia dėmesį, kad teismai negali vadovautis prezumpcija, pagal kurią suėmimas ar suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas, jeigu byloje yra duomenų, kad asmuo yra įtariamas ar kaltinamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir pan. Esant tokioms aplinkybėms teismas pirmiausia turi spręsti klausimą, kokias kitokias švelnesnes kardomąsias priemones galima taikyti asmens atžvilgiu, nes būtent sunkiausia iš jų – suėmimas, gali būti neproporcinga siekiamiems proceso tikslams. Todėl, gynėjo nuomone, teismo nurodyta aplinkybė, jog K. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, laikytina tik faktine prezumpcija, kuri reikalauja iš teismo pirmiausia spręsti klausimą dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo ir nesudaro pagrindo suėmimo termino pratęsimui pagrįsti ir laikyti jį kaip pakankamą. Gynėjas skunde teigia, jog skundžiamojoje nutartyje nurodyti argumentai, jog K. L., suvokdamas griežtos bausmės grėsmę, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės pasislėpdamas nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, yra paviršutiniški, nepakankami ir neįtikinami kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnis. Baudžiamojoje byloje, be to, turi būti duomenų, leidžiančių teismui daryti neabejotiną išvadą, kad būdamas laisvėje asmuo, pasinaudodamas realiomis galimybėmis (draugai užsienyje, neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos, byloje anksčiau buvo paskelbta tokio asmens paieška, toks asmuo yra pažeidęs anksčiau jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių reikalavimus bei sąlygas, byloje yra neatlikti būtini tyrimo veiksmai, kuriuos atlikti gali sutrukdyti laisvėje esantis įtariamasis ir t.t.) gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, teismo. Teigia, jog šiame ikiteisminiame tyrime tokių duomenų nėra. Priešingai, K. L. turi šeimą, t.y. dirbančią žmoną ir mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie leistų manyti, jog ginamasis galėtų bėgti (slėptis) nuo tyrimo. Todėl Vilniaus apygardos teismas, motyvuodamas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, privalėjo paaiškinti, kodėl viešasis interesas šiuo atveju turi pirmenybę sprendžiant, ar pratęsti suėmimo terminą. Gynėjo įsitikinimu K. L. suėmimo termino pratęsimas nėra proporcingas siekiamam tikslui, numatytam BPK 119 straipsnyje. Be to, teismas, tęsdamas suėmimo terminą, turėjo įvertinti tokias aplinkybes, kad K. L. iki suėmimo vertėsi individualia veikla ir iš jos gavo legalių pajamų, t.y. turėjo darbą.
Gynėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai K. L. pratęsė suėmimo terminą, nustatęs pagrindą, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Gynėjo įsitikimu byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šio pagrindo buvimą.
Gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, jog byla laikytina sudėtinga ir didelės apimties. Skundžiamojoje nutartyje teismas tik konstatavo, tačiau nenurodė jokių duomenų, kodėl byla laikytina ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Be to, nei skundžiamoje nutartyje, nei prokuratūros pareiškime nėra nurodyta, kokie ir kiek tyrimo veiksmų buvo atlikta per paskutinius du mėnesius. Taigi, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo ir nevykdė BPK 127 straipsnio reikalavimų.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas neanalizavo ir nesvarstė kitų galimai švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo įtariamajam K. L..
Teismo posėdyje įtariamojo K. L. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo K. L. gynėjo skundas atmetamas.
Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų bei proporcingumo principo.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminę medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog K. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamųjų, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, kratų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Nors gynėjo skunde nurodoma, kad apygardos teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas (taip pat ir apeliacinės instancijos teismas) negali vertinti byloje esančių duomenų, kadangi negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje bylos stadijoje teismas atskleisti šių duomenų turinio neprivalo ir nereikia jų detalizuoti. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas dėl K. L. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymų vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.
Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas įtariamojo K. L. suėmimo terminą trims mėnesiams, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Visų pirma, pažymėtina, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog K. L. įtariamas padaręs labai sunkius ir sunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su narkotinių medžiagų disponavimu bei pasikėsinimu nužudyti du žmones, veikdamas ginkluotame nusikalstamame susivienijime, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė, tame tarpe ir iki gyvos galvos. Taigi, pastarosios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas K. L. suėmimo terminą vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad K. L. niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šio pagrindo buvimo nešalina ir gynėjo skunde nurodyti argumentai, kad suimtasis turi šeimą, mažametį vaiką ir nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, nes siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis K. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog K. L., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, K. L. įtariamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, veikdamas ginkluotame nusikalstamame susivienijime, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). Be to, iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog K. L. praeityje ne kartą buvo pareikšti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo, būdamas jauno amžiaus niekur nedirba ir nesimoko. K. L. galimai vadovavo nusikalstamo susivienijimo veiklai ir tiesiogiai dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme, o nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo įtariamojo pragyvenimo šaltinis. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kas būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Pažymima, jog BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla sudėtinga, didelės apimties, joje daug įtariamųjų, liudytojų su kuriais atliekami nemažai laiko trunkantys procesiniai veiksmai. Ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, vilkinimo faktų nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl K. L. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą buvo atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai (apklausti kiti įtariamieji, gautos specialistų išvados, atlikti asmenų atpažinimai, apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti). Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo K. L. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia. Todėl nepratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, nebūtų įmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytiems įtariamojo K. L. suėmimo termino pratęsimo pagrindams, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti. Be to, įtariamojo gynėjo skunde nurodytas teiginys dėl galimai švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo (arba jo gynėjo) skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas, pratęsti K. L. suėmimo terminą, nenaikinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo K. L. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.