Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Sprecrem OÜ ieškinį atsakovei UAB „Altus Lt“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl 29148,10 Eur skolos priteisimo

9. Bylos duomenimis tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, t.y. sudaryta darbų sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti dalimis, t.y. sumokėti 96372 Eur darbų kainą ir 20 proc. apyvartos mokestį, išskaidytą trimis mokėjimais: dviem mokėjimais po 30000 Eur be apyvartos mokesčio ir 1 mokėjimu 36372 Eur sumai ir apyvartos mokestis. Pirminė kreditorė, kaip numato sutartis, išrašė atsakovei dvi sąskaitas faktūras, tačiau, kaip patvirtinto šalys jų sudarytoje taikos sutartyje, atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir (duomenys neskelbtini) buvo skolinga ieškovei 29 148,10 Eur skolos bei 2 181,07 Eur delspinigių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirminė kreditorė darbus atliko netinkamai, kas galėtų būti pagrindu skolą mažinti. Bylos duomenimis atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų ar jų neužbaigimo nei iki taikos sutarties sudarymo, nei vėliau. Priešingai, (duomenys neskelbtini) taikos sutartyje, kurią pasirašė šalių vadovai, aiškia nurodyta, kad darbai buvo atlikti, darbų aktai pateikti ir pasirašyti, tačiau nurodytais terminais su pirminiu kreditoriumi pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 43 646,10 Eur, ir (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 4 740 Eur nebuvo pilnai atsiskaityta. Šalys susitarė, kad likusi skolos suma – 29 386,40 Eur. Jokių konkrečių duomenų apie darbų kokybės trūkumus atsakovė nenurodė nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamajame posėdyje bei bylą nagrinėjant iš esmės, nors prašė apklausti atsakovės vadovą ir/ar liudytojus, tačiau, ką jie galėtų patvirtinti ar paneigti, paaiškinti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas tokią atsakovės poziciją vertina kaip siekį vilkinti skolos mokėjimą ieškovei.

10. Teismas pažymi, kad nors 2025-01-28 šalių sudaryta taikos sutartis ir nebuvo patvirtina teismo, tai lėmė ne kokie nors ieškovės veiksmai ar paaiškėję darbų trūkumai, o atsakovės nenoras mokėti skolą ir dėl to nepateikimas teismui duomenų apie pirmos įmokos atlikimą. Nors teismas netvirtino šalių sudarytos taikos sutarties, tačiau 2025-02-13 nutartyje aiškiai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar taikos sutartis patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.) ir turi būti vykdoma. Taip pat teismas nurodė, kad tai, jog teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CK 279 str. 4 d.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčijo 2025-01-28 taikos sutartį. Jos neginčijusi, negali remtis taikos sutarties nepatvirtinimu kaip aplinkybe, atleidžiančia ją nuo skolos mokėjimo.

11. CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios statybos rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis statybos rangos teisinių santykių elementas. Nustačius, kad atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove už jos atliktus statybos rangos darbus, spręstina, kad atsakovė tokiais veiksmais pažeidė savo sutartinę pareigą, įtvirtintą šalių sudarytos sutarties 8.1-8.3 punktuose, o taip pat CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, 6.655 straipsnio 1 dalyje, 6.681 straipsnio 1 dalyje, 6.687 straipsnio 1 dalyje nustatytą užsakovo pareigą sumokėti rangovui už statybos rangos darbus bei sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti ją vykdyti. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisia 29 148,10 Eur skolos.

Dėl 2472,55 Eur delspinigių priteisimo

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2472,55 Eur delspinigius, kuriuos paskaičiavo pagal sutarties 10.6 punkte įtvirtintas nuostatas, (duomenys neskelbtini), taikydama susitartą 0,05 proc. dydį nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, taip pat teismo posėdžio metu prašė delspinigius mažintini iki protingo dydžio, t.y. iki 0,02 proc. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl taikytinos delspinigių normos. Atsakovė teisę į delspinigius ginčijo tik tuo pagrindu, kad jų skaičiavimui taikoma per didelė delspinigių norma. Atsižvelgiant į tai, teismas delspinigius vertina tik šiuo aspektu.

13. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

14. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

15. Nagrinėjamu atveju iš (duomenys neskelbtini) darbų sutarties Nr. ALT2023-08-02-1 matyti, kad šios sutarties 10.5-10.6 punktuose šalys susitarė, kad tuo atveju, jei nesilaikoma atliekamų darbų terminų dėl rangovo kaltės, užsakovas turi teisę skaičiuoti rangovui 0,05 proc. sutarties kainos baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Jei delsiama sumokėti, užsakovas privalo sumokėti rangovui 0,05 proc. nesumokėtos sumos baudą už kiekvieną pradelstą dieną (10.5-10.6 punktai). Šalys šią normą taiko delspinigiams. Ginčo dėl to nėra.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, šių sutartinių santykių dalyvės - abi sutarties šalys, kurios yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Jos pačios sutiko su tokiomis sutarties nuostatomis ir jokių duomenų, kad kuri nors iš jų negalėjo derėtis dėl šių sąlygų, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nustatytas netesybų dydis buvo ginčijamas iki ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei. Priešingai, pati atsakovė sutiko su aukščiau nurodytu netesybų dydžiu, nes neginčijo jos atliktų mokėjimų užskaitymo, jais padengiant dalį delspinigių. Ji, kaip matyti iš 2025-01-28 taikos sutarties, sutiko, kad ieškovė iš jos atliktų mokėjimų, 6 761,70 Eur užskaitytų iki (duomenys neskelbtini) paskaičiuotiems delspinigiams, kurie skaičiuoti taikant 0,05 proc. delspinigių normą (taikos sutarties 4 p.). Taip pat 2025-01-28 taikos sutartimi ji sutiko su nuo (duomenys neskelbtini) taikant 0,05 proc. delspinigių normą paskaičiuota 2 181,07 Eur delspinigių suma bei sutiko ją sumokėti su pagrindine skola per (duomenys neskelbtini). Itin svarbu, kad sutarties nuostatos abiems šalims numatė vienodo dydžio netesybas už sutarties pažeidimą (atitiko šalių lygiateisiškumo principą), todėl šios sąlygos vertinti kaip nesąžiningos nėra jokio pagrindo, nes nei vienai jų nebuvo suteiktas perdėtas pranašumas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas neturi pagrindo mažinti ieškovės paskaičiuotų ir nesumokėjus skolos pagrįstai reikalaujamų priteisti 2 472,55 Eur delspinigių.

18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10,9 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

19. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK įtvirtina teisę reikalauti ir procesinio pobūdžio palūkanų.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 konsultacijoje yra išaiškinęs, kad <...> prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti <...>.

22. Ieškovė ir atsakovė dėl palūkanų dydžio nesusitarė, todėl, sprendžiant dėl priteistinų palūkanų dydžio, turi būti vadovaujamasi įstatymuose nustatytais dydžiais. Kaip jau minėta, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostata, kai abi sutarties šalys yra verslininkai - už mokėjimo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio palūkanos. Tačiau ši nuostata yra taikoma tiek, kiek specialūs įstatymai nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 1.3 straipsnio 3 dalis).

23. Kai nėra laiku įvykdoma prievolė atlikti mokėjimus pagal komercines sutartis ir tokių sutarčių šalys yra ūkio subjektai (kaip šiuo atveju) - tuomet priteistinų palūkanų dydis nustatomas, vadovaujantis specialiu įstatymu, t. y. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau - Įstatymas) (Įstatymo 1 straipsnio 1- 2 dalys). Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos: 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

24. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė statybos rangos santykiai, palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis). Pagal šį Įstatymą pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Pagal viešai prieinamus duomenis vėliausia pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2025-01-01 (tą pusmetį, kai pareikštas ieškinys, vadinasi, atsirado atsakovei pareiga mokėti palūkanas) buvo 2,9 proc. Todėl bendra pagal minėtą įstatymą prašoma priteisti palūkanų norma sudaro 10,9 proc. (8 proc. + 2,9 proc.).

Dėl atsakovės prašymo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis

26. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 6-12 mėnesių, mokėjimus pradedant atlikti nuo 2026-01-01. Paaiškino, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, pateikė svetainės rekvizitai.lt duomenis, teigdamas, kad įmonė patyrė nuostolių, dėl to įmonėje mažėjo darbuotojų skaičius (nuo 12 iki 2). Visgi atsakovė turi ginčijamų skolų, todėl galėtų atsiskaityti vėliau, pasibaigus ginčams.

27. CPK 284 str. 1 d. numato kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

28. Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

29. Atsakovė, teigdama, kad susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, pateikė į bylą apie UAB „Altus Lt“ 2025-08-05 svetainės rekvizitai.lt ataskaitą. Iš jos matyti, kad nuo 2024 m. vasario mėnesio įmonėje ėmė mažėti darbuotojų skaičius ir 2025-08-05 jų tėra 2. Taip pat 2024 m. mažėjo įmonės pajamos, grynasis pelningumas buvo neigiamas, o įmonės turtas prilygo mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams. 2025 m. liepos 24 d. įmonė turėjo 12 734,86 Eur skolų, tačiau nesant duomenų apie to paties laikotarpio turtą, nėra galimybės įvertinti jų santykio.

30. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai ir pateikti duomenys nėra pakankami jos prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįsti. Nors byloje esančiais duomenimis įmonė galimai turi finansinių sunkumų, tačiau pateikta informacija neišsami (nepateiktas balansas, kiti finansiniai dokumentai, sudaryti prašymo pateikimo dienai), nėra duomenų apie atsakovės pinigines lėšas ir įsipareigojimus. Darytina išvada, kad atsakovė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie turimus nuostolius ir sumažėjusį darbuotojų skaičių.

31. Kita vertus, net jei atsakovė turi finansinių sunkumų, nėra jokių duomenų, kada ir ar apskritai ji juos įveiks bei galės sumokėti ieškovei priteistą skolą. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl ginčijamų skolų nepatvirtina, kad ginčai bus išspręsti atsakovės naudai ir ji ateityje (beje, neaišku kada) gaus lėšų, iš kurių galės su ieškove atsiskaityti. Pažymėtina, kad sąskaitos, pagal kurias ieškovė prašo priteisti skolą, išrašytos dar (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė jau beveik (duomenys neskelbtini) neatgauna jai atsakovės mokėtinų sumų. Atsakovė jau buvo sutarusi su ieškove atsiskaityti per (duomenys neskelbtini). Jai buvo suteikta galimybė skolą mokėti trimis dalimis. Visgi ji ne tik nevykdė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo, bet apskritai neatliko jokio mokėjimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad išdėsčius skolos mokėjimą, juo labiau, kad atsakovė faktiškai prašo ir mokėjimus atidėti, juos pradedant atlikti nuo 2026-01-01, būtų iš esmės pažeista šalių interesų pusiausvyra. Todėl atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33. Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 699 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

34. Šioje byloje buvo patirta 9,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, patirtos 9,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Sprecrem OÜ, į. k. 11334342, iš atsakovės UAB „Altus Lt“, į. k. 304229113, 29 148,10 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) skolos, 2472,55 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 55 ct) delspinigių, 10,9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (31 620,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 699 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Altus Lt“, į. k. 304229113, 9,23 Eur (devynis eurus 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, teismui turi būti pateiktas jų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Atsakovės UAB „Altus Lt“ prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.