Kauno apygardos teismo nutartis

2009-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-834-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-26
Bylos Nr.
2S-834-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Atsakovas
J. L.
Ieškovas
V. L.
Trečiasis asmuo
Danske Bank A
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių
Civilinė byla Nr. 2S-834-485/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas;
procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 121.14.; 122.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-963-91/2009 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokinio turto padalijimo ir neturtinės žalos atlyginimo (tretysis asmuo - Danske Bank A/S Lietuvos filialas, institucija teikiant išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės V. L. ieškinys (t. 1, b. l. 7-16) atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokinio turto padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo. 2009-03-16 atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. 2, b. l. 135), kuriuo prašė įpareigoti ieškovę leisti pasiimti šalių sūnų E. L. iš jo gyvenamosios vietos antro ir ketvirto mėnesio savaitgalio šeštadienį ir sekmadienį, šeštadienį sūnų pasiimti 10 val. ir pristatyti į jo gyvenamą vietą iki 20 val., sekmadienį taip pat pasiimti 10 val. ir grąžinti į jo gyvenamą vietą iki 20 val. Prašymą taikyti laikinas apsaugos priemones atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovė trukdo ir nesudaro sąlygų atsakovui netrukdomai bendrauti su sūnumi. Ieškovė leidžia susitikti su sūnumi tik sūnaus ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant jai pačiai ar jai artimam asmeniui. Dėl to, kad atsakovui trukdoma bendrauti su vaiku, silpnėja jų ryšys, daroma žala. Atsakovas negali būti ieškovės gyvenamojoje vietoje, kadangi atsakovo, ieškovės ir jos artimųjų santykiai yra įtempti.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi (t. 2, b. l. 140) atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovės šeimoje auga du vaikai: sūnus E., gim. 2007-04-11 ir dukra A., gim. 2008-10-11, abu yra mažamečiai. Atsakovo bendravimas su mažamečiu sūnumi Ernestu nutrūko 2008-07-20, o dukros A. atsakovas nelanko. Teismas darė išvadą, kad mažamečių vaikų bendravimas su atsakovu nedalyvaujant ieškovei, gali pažeisti jų teises. Atsakovas neturi gyvenamosios vietos, kurioje norėtų bendrauti su mažamečiu sūnumi E. Be to, teismas vadovavosi Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomone, jog tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių nereikėtų taikyti, kadangi ieškovė abu vaikus myli vienodai, vaikų gyvenimo ir auklėjimo sąlygos yra geros.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu (t.3, b. l. 1-2) prašo panaikinti 2009 m. kovo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą ieškovei leisti atsakovui pasiimti sūnų E. L. iš jo gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, šeštadienį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir parvežant į jo gyvenamąją vietą iki 20 valandos bei tomis pačiomis sąlygomis sekmadieniais. Atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3., 3.155, 3.156, 3.170 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą <...> bei tėvo, negyvenančio kartu su vaiku teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiems argumentams pagrįsti, atsakovas nurodo, kad jam nuo 2008-07-21, kai ieškovė su vaiku išvyko iš gyvenamosios vietos, nėra sudarytos sąlygos netrukdomai bendrauti su sūnumi, jo ir sūnaus bendravimas ribojamas retomis galimybėmis bendrauti su vaiku, dalyvaujant ieškovei ar jos parinktam asmeniui, jos gyvenamojoje vietoje.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 8-11) prašo 2009 m. kovo 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skunde nurodytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku niekada nebuvo pažeista. Nuo 2008-07-21 ir atsakovas, ir jo artimieji giminaičiai turėjo neribotas galimybes dalyvauti mažamečio vaiko – E. L. auklėjime, su juo bendraujant ieškovės gyvenamojoje vietoje arba pas atsakovą, ar jo artimiausius giminaičius jų gyvenamojoje ar kitoje vietoje dalyvaujant ieškovei. Nuo ieškovės su sūnumi išvykimo iš šeimos būsto momento atsakovas ir jo artimi giminaičiai su sūnumi E. L. buvo susitikę ir bendravo ne mažiau kaip 30 kartų, iš kurių tik 2 buvo ieškovės ir jos močiutės gyvenamojoje vietoje. Nuo 2009 m. kovo mėn. 5 d. atsakovas nei karto nesikreipė į ieškovę su prašymu susitikti ir bendrauti su vaikais, nors ne kartą buvo raginamas. Atsakovui maksimaliai buvo leidžiama bendrauti su mažamečiu sūnumi, dėl ko atsakovo teiginys, kad jam nesudaromos galimybės bendrauti su sūnumi yra nepagrįstas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra iš esmės susijęs tik su atsakovo valia pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko močiutei (ieškovės motinai) ir seneliui (ieškovės tėvui), pas kuriuos šiuo metu gyvena ieškovė su dviem jos ir atsakovo nepilnamečiais vaikais, taip išvengiant jo - atsakovo ir ieškovės bei jos artimųjų bendravimo. Ši atsakovo valia ir noras negali būti pateisinamas bei būti svarbesnis už mažamečio sūnaus ir kito ieškovės bei atsakovo vaiko - dukters A.interesus. Sūnui E. L. yra vieneri metai ir vienuolika mėnesių. Tokio amžiaus vaikui būtina užtikrinti saugią ir jam pažįstamą aplinką, asmens, prie kurio jis yra prisirišęs buvimą šalia, nusistovėjusio ir vaikui suprantamo bei pripažįstamo kasdienio režimo buvimą. Nuo pat gimimo iki šios dienos sūnus Ernestas yra prižiūrimas mamos - ieškovės ir tai yra tas asmuo, su kuriuo vaikas jaučiasi saugus ir nepažeidžiamas, todėl vaiko atskyrimas nuo žmonių, su kuriais jis gyvena ir yra emociškai susijęs, o labiausiai - mamos, šiuo berniuko amžiaus tarpsniu, nors ir kelioms valandoms, būtų jo interesų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas niekada nesirūpino sūnumi taip, kaip berniuko motina, nedalyvavo jo kasdieniame gyvenime jau daugiau nei pusė metų, nežino nuolat besikeičiančių vaiko poreikių, nežino kaip šiuos poreikius patenkinti, ieškovė mano, kad atsakovas negalėtų užtikrinti būtinų kasdieninių vaiko poreikių tenkinimo pagal vaikui suprantamą, priimtiną režimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

CK 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Kaip matyti iš atskirojo skundo, atsakovas iš esmės nesutinka su teismo nutartimi dėl to, kad šia nutartimi buvo atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su atsakovo valia pasiimti šalių sūnų E. iš jo gyvenamosios vietos arba bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko artimiesiems giminaičiams. Pažymėtina, kad vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu teismo tvarka paprastai yra siekiama atkurti pažeistas vieno iš tėvų teises bendrauti su vaiku. CPK 3.175 str. nustato, kad paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvaujant auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesais. Kol neįrodyta, kad susitikimai, laiko leidimas ar kitoks bendravimas su vaiku, nedetalizuojant vietos, nekenkia vaiko auklėjimui, vystymuisi ar kitaip neatitinka jo interesų, tai bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3., 3.155, 3.156, 3.170 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą <...> bei tėvo, negyvenančio kartu su vaiku teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.170 str. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų. Kolegija pažymi, jog byloje nagrinėjamo pobūdžio klausimus teismas visada sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šalių sūnus E. (gim. 2007-04-11) šiuo metu yra 2 metų amžiaus. Atsakovas atskirajame skunde neneigia aplinkybės, kad jam buvo sudaromos galimybės nevaržomai lankyti sūnų jo gyvenamojoje vietoje, be to, ieškovė pati atveždavo sūnų pas atsakovo tėvus. Kaip nurodė ieškovė, nuo 2008-07-21 iki 2009-04-08, t. y. per nepilnus metus atsakovas bendravo su sūnumi ne mažiau kaip 30 kartų. Iš 2009-02-06 Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados (t. 2, b. l. 16-17) matyti, kad ši tarnyba, atsižvelgdama, į šalių vaikų mažą amžių, jų raidą, sveikatą, vystymosi ypatumus į atsakovo gyvenamąją vietą, pataria nustatyti tėvo ir jo vaikų bendravimą vaikų gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, tuo tarpu šalių sūnus su mama gyvena Marijampolėje. Kolegija pažymi, kad atsakovas atskirajame skunde nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių argumentų kurioje vietoje jis norėtų susitikti su sūnumi ir kaip ši vieta užtikrina tokio mažo vaiko saugumo, kasdieninio režimo poreikius. Byloje nustatyta, kad nuo pat gimimo dienos sūnus E. yra prižiūrimas mamos, gyvena kartu su mama ir seneliais (motinos tėvais). Taigi, šių asmenų gyvenamoji aplinka tokio amžiaus vaikui yra labiausiai pažįstama, berniukas yra emociškai prisirišęs prie šių asmenų, šioje aplinkoje vaikas jaučiasi saugus ir nepažeidžiamas. Kolegija, įvertinusi šiuos argumentus, daro išvadą, kad šalių sūnui esant tokio mažo amžiaus, kai berniukas dar pilnai priklauso nuo jam taikomo maitinimo, poilsio bei kito dienos režimo, būtų netikslinga taikyti maksimalaus tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką principą bei leisti atsakovui bendrauti su sūnumi ne jo gyvenamojoje vietoje. Teismo nuomone, priešingas sprendimas neužtikrintų saugios ir berniukui pažįstamos aplinkos, prie kurios jis yra prisirišęs, o vaiko atskyrimas nuo žmonių, su kuriais jis gyvena ir yra emociškai susijęs, šiuo metu laikytinas kaip jo interesų pažeidimas.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 290-292 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel