Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,

viešame teisiamo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., laikinai gyvenantis Raseinių r., Nemakščių sen., Užkalnių k., vedęs, VRM pensininkas, teistas Raseinių rajono apylinkės teismo 1) 2013-12-02 pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 18 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, 2) 2013-12-30 pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmę atlikęs, 2016-11-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2016-06-29, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), garaže, asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,05 prom.), sutuoktinei V. A. suėmė už kaklo, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą, krūtinę, kairę ranką, padarė poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje, kairiajame žąste, kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimą kairio peties srityje, apatinio danties panirimą, tuo savo šeimos narei V. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. A. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą jis buvo garaže. Iš draugo gavo dvi geros kokybės padangas, todėl nusprendė jas pakeisti. Į garažą atėjo jo žmona ir pradėjo jį užgaulioti. Jis bandė į tai nekreipti dėmesio. Po to žmona jam įspyrė į nugarą. Jis nenorėjo su žmona konfliktuoti, todėl iš garažo išėjo, pastumdamas garažo durimis žmoną. Žmonos kairysis šonas sužalotas, nes ji tuo šonu eidama link mašinos daužėsi, kliuvinėjo už garaže padėtų daiktų, trimerio, žoliapjovės. Jei jis būtų sudavęs kumščiu, tai žmonai visi dantys būtų išlėkę. Girdėjo kaip žmona skambino į policiją. Po to skambučio žmona bet kokia kaina bandė jį sulaikyti kieme. Jis norėjo išeiti. Nedidelis susistumdymas gal ir buvo, bet tikrai ne smurtas. Jie gyvena kartu toje pačioje šeimoje, rūpinasi vaikais. Žmona ir iki to konflikto gydėsi dantis. Jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė, prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad tą vakarą ji buvo namuose. Matė kaip vyras grįžo į namus išgėręs. Po to pamatė, kad vyras nuima nuo jos automobilio padangas. Sekančią dieną jai reikėjo važiuoti, todėl toks vyro elgesys ją supykdė. Jis nuėjo į garažą ir prašė, kad vyras neliestų jos automobilio. Vyras elgėsi nepagarbiai, ją apspjovė. Jie garaže apsistumdė. Vyras jai sudavė kelis smūgius ir vienas iš jų buvo į veidą. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Vyras po tokio savo elgesio visada iš namų pabėgdavo. Ji neleido jam pabėgti, nes norėjo kad policija rastų vyrą namuose ir nustatytų jo girtumą. Atvykę pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą juos abu. Prašė patenkinti ieškinius.

Liudytojas A. J. parodė, kad tą dieną vykdė savo darbines funkcijas. Pagal nurodymą vyko į smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą rado du asmenis R. A. ir jo žmoną V. A.. Jie emocingai reiškė pretenzijas, vienas kitą kaltino. Jam sunku buvo nuspręsti kuris iš jų kaltas, todėl abu pristatė į policijos komisariatą apklausai. Ant V. A. veido jis matė kraujo žymes. Atvežti į skyrių ir vedami į areštinę, jie bandė tartis, liepdami vienas kitam sakyti, kad nieko nebuvo.

Liudytojas G. N. parodė, kad į konflikto vietą jis nebuvo nuvykęs. Jis buvo policijos komisariate kai iš namų buvo atvežti Andriulaičiai. V. A. buvo blaivi, o R. A. nustatytas nesunkus girtumas. V. A. skundėsi sveikata, jai du kartus kvietė greitąją. Po to V. A. prašė juos paleisti ir sakė, kad jokio smurto nebuvo.

Ekspertė Sigita Bieliavičienė paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Nukentėjusiai padaryti sužalojimai negali būti griuviminiai. Dėl danties išnirimo, tai buvo akivaizdūs šviežios traumos požymiai. Dantenos buvo paburkusios, aiški kraujosruva. Jai nebuvo jokių abejonių dėl traumos. Kitų dantų būsenos ji netyrė ir neaprašinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančioje privačioje namų valdoje (b. l. 4).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie pranešimą Bendrajam pagalbos centrui- perklausytas garso įrašas (b. l. 8-9).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1681/2016 (02) nurodoma, kad V. A. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairio peties srityje, apatinio kairio pirmo danties panirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (kumščiu, koja ar panašiu daiktu). Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 19).

Alkotesterio parodymai iš kurių matyti, kad 2016-06-29, 23.15 val. V. A. buvo blaivi, o R. A. nustatytas 1,05 promilės neblaivumas (b. l. 26, 59).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Nors pats kaltinamasis neprisipažino suėmęs V. A. už kaklo, sudavęs jai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veidą, krūtinę, kairę ranką, tačiau nukentėjusios parodymai nuoseklūs ir teismui nėra pagrindo jais netikėti. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai sudavė kelis smūgius, o vienas iš jų buvo į veidą. Dėl smūgio į veidą nukentėjusiai paniro apatinis dantis ir posėdžio metu ekspertė patvirtino, kad tai šviežios traumos požymiai. Kiti ant nukentėjusios kūno rasti sužalojimai nebūdingi griuvininiams, tuo paneigta kaltinamojo versija dėl tyčinio susižalojimo garaže. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji policijos komisariate teigė, kad jokio smurto nebuvo ir tai gali patvirtinti pareigūnas G. N.. Posėdžio metu apklaustas pareigas patvirtino kad girdėjo kaip nukentėjusioji sakė, kad jokio smurto nebuvo. Liudytojas A. J. patvirtino, kad atvežti policijos komisariatą R. A. ir V. A. pradėjo tartis ir bandė sakyti, kad smurto nebuvo. Aiškiai matomi smurto požymiai ant nukentėjusios veido pareigūnui davė pagrindą manyti apie buvusį smurtą. Teismas turi pagrindo manyti, kas teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai V. A. kaltinamojo smurtiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.

Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, svarbu yra tai, kad būtų nustatyta, jog mušimu ar kitokio pobūdžio smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia, tarpusavio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę V. A., suėmęs jai už kaklo bei suduodamas smūgius. Kadangi nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria jis veda bendrą ūkį, tai ji yra kaltinamojo šeimos narys, kuriai kaltinamasis tokia veika sukėlė fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. A. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

R. A. yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą ne vieną kartą (b. l. 77-83), administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda galiojanti (b. l. 86), Raseinių psichikos sveikatos centre dėl psichikos priklausomybės sutrikimų neregistruotas (b. l. 89), jis padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia ir smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo sutuoktinę (tai daro jau ne pirmą kartą), dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti R. A. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji V. A. yra pareiškusi civilinį ieškinį 509,05 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 43) yra tenkintas visiškai. Teismas vertindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, o nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. A. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. A. sveikata. Tai patvirtina byloje esanti specialisto išvados G1681/2016(02). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirto sužalojimo nukentėjusioji V. A. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Tarp smurtinių kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktika.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. A. teismo prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jai teko protezuoti dantį, dėl ko, teko kęsti skausmą. Nuo danties gydymo jai atsirado alergija dėl ko ji buvo nedarbinga. Taip pat nukentėjusioji teigia patyrusi emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, teko nuolatos lankytis pas odontologą, vykti į policijos komisariatą dėl ko patyrė nepatogumus. Asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju V. A. patyrusi fizinį poveikį, po kurio jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į tai, teismas nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. A. jautė fizinį skausmą, nepatogumus, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiosios, kaip asmens, neliečiamybės teises, taip pat įvertina R. A.. turtinę ir šeiminę padėtį. Todėl teismas atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-605/2014, ir kt.) bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio tenkintina iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 600,00 Eur neturtinė žala (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu R. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-06-29, 22.55 val. iki 2016-07-01, 10.38 val. (b. l. 62, 74), todėl laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas R. A. priklausančioms transporto priemonėms, uždraudžiant jomis disponuoti nuo 2016-09-02 iki 2016-10-31, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš laikinosios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinti su 2016-11-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-06-29 iki 2016-07-01 ir nuo 2016-01-25 iki 2016-01-27.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikytą R. A. priklausančioms transporto priemonėms, uždraudžiant jomis disponuoti nuo 2016-09-02 iki 2016-10-31, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. A. 509,05 Eur (penkis šimtus devynis eurus, 9 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos.

R. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš laikinosios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.