Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė E. Š. yra atsakovo Ž. Š. duktė (10 b. l.). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama (11 b. l.). (duomenys neskelbtini) notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ieškovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis 3 kambarių buto su rūsiu (12–18 b. l.). Iš pridėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) nutartimi pareiškėjui Ž. Š. leista parduoti jam ir jo nepilnamečiams vaikams nuosavybės teisė priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (28 pridėtos b. l.). Pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas už 103 000,00 Lt pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (12–18 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

6. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, užtikrinti vaiko interesus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) 4 straipsnio 1 punktą tėvai, privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Pagal minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalį vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Konstitucija ir įstatymai. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę (31 straipsnio 7 dalis).

7. Prieš tai minėta, kad po savo motinos mirties ieškovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) dalis 3 kambarių buto su rūsiu. Taigi nepilnametė tapo šio turto savininke. Iš prie bylos pridėtos Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) teisme buvo gautas pareiškėjo atsakovo Ž. Š. prašymas dėl teismo leidimo parduoti nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą išdavimo, ir jame pareiškėjas prašė išduoti jam leidimą parduoti jo nepilnamečiams vaikams, tarp jų – ieškovei, priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą su rūsiu), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto pardavimo nepilnamečių vaikų interesai ne tik nenukentės, bet ir pagėrės, nes vaikai taps dalies nekilnojamojo turto savininkais, kadangi pareiškėjas planuoja dalį naujai pastatyto gyvenamojo namo teisiškai įregistruoti savo nepilnamečių vaikų, tarp jų ir ieškovės, vardu. Pažymėjo, kad vaikai taps dalies nekilnojamojo turto savininkais ir ši dalis bus žymiai vertingesnė, nei mažos dalies buto nuosavybės turėjimas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad teikiant teismui prašymą, naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis.

8. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu parduoti jam ir jo nepilnamečiams vaikams priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, nurodęs, kad siekia pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, t. y. gautas lėšas panaudoti naujo gyvenamojo namo statybai ir deklaravo, jog net vertingesnę dalį naujai pastatyto gyvenamojo namo teisiškai įregistruos savo nepilnamečių vaikų, tarp jų ir ieškovės, vardu.

9. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi leido pareiškėjui Ž. Š. parduoti jam ir jo nepilnamečiams vaikams nuosavybės teisė priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas negali sutikti su atsakovo, jo atstovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl parduoto buto 53 000,00 Lt vertės, kadangi pagal į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė ne už 53 000,00 Lt, o už 103 000,00 Lt (sutarties 3.1 punktas).

10. Akivaizdu, kad pardavus ieškovei priklaususio turto dalį, vaikui turėjo atitekti ne mažiau nei 5593,29 Eur (103 000,00 Lt)/16*3. Teismas pažymi, kad teismo leidimas parduoti vaikui priklausantį paveldėtą turtą nereiškia leidimo vaiko atstovui savo nuožiūra, šiuo atveju – naujo gyvenamojo namo statybai, panaudoti gautas lėšas. Įprastai lėšos po vaikui priklausančio daikto pardavimo pervedamos į vaiko vardu atidarytą sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovas deklaravo kitą vaiko nuosavybės užtikrinimo būdą – teigė, kad teisiškai įregistruos savo nepilnamečių vaikų vardu naujai pastatyto gyvenamojo namo dalį.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesiekė išsaugoti ieškovės nuosavybės kokia nors forma, kadangi atsakovas po buto pardavimo nepervedė ieškovės lėšų į vaiko vardu atidarytą banko sąskaitą, taip pat ieškovės vardu teisiškai neįregistravo ekvivalentiškos dalies naujai pastatytame name. Pažymėtina, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kad duktė (ieškovė) išsikraustė iš namų prieš (duomenys neskelbtini) metus (2022-11-30 teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 35 sek. – 11 min. 45 sek.), tačiau iki šiol ieškovei atsakovo nebuvo grąžintos lėšos už prarastą nuosavybę (2022-11-30 teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 5 sek. – 20 min. 15 sek.). Vien tai, kad atsakovo teigimu, ieškovei nepriklauso prašoma priteisti suma ir ieškovė niekaip neprisidėjo prie naujo gyvenamojo namo statybos, teismo vertinimu, neparodo ieškovės nesąžiningumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini)m. sandorio (buto pardavimo) metu ieškovei buvo tik (duomenys neskelbtini) metai ir natūralu, kad tokio amžiaus vaiko galimybės prisidėti prie namo statybos yra ribotos. Kita vertus, pats atsakovas pripažino, jog panaudojo ieškovės lėšas gyvenamajam namui statyti, todėl prieš tai minėti atsakovo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi. Teismas taip atmeta, kaip neįrodytus, atsakovo teiginius dėl buto pagerinimo (remonto atlikimo) ir skolų padengimo, nes šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų.

12. Paties atsakovo vertinimu, ieškovei gyvenamajame name turi priklausyti proporcinga – (duomenys neskelbtini) dalis (2022-11-30 teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 25 sek. – 24 min. 45 sek.). Atsakovo tvirtinimu, šiuo metu pastatyto gyvenamojo namo vertė siektų apie 200 000,00 Eur, o (duomenys neskelbtini) m. namo statybų kaina siekė apie 145 000,00 Eur (500 000,00 Lt) (2022-11-30 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 5 sek. – 21 min. 25 sek.).

13. Nepriklausomai nuo būdo, kuriuo nepilnametis vaikas įgijo nuosavybę, jo nuosavybės teisė turi būti ginama ne mažesne apimtimi nei pilnamečių savininkų. Būtinybė traktuoti vaiką kaip lygiavertį turtinių teisinių santykių dalyvį bei užtikrinti jo materialinių ir procesinių teisių apsaugą taip pat pabrėžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, taikant ir aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatas (pvz., žr. Marckx v. Belgium, no. 6833/74), 13 June 1979; Inze v. Austria, no. 8695/79, 28 October 1987; Mazurek v. France, no. 34406/97, 1 February 2000; Camp and Bourimi v. the Netherlands, no. 28369/95, 3 October 2000; Pla and Puncernau v. Andora, no. 69498/01, 13 July 2004; Brauer v. Germany, no. 3545/04, 28 May 2009). Taip pat žr. Stagno v. Belgium, no. 1062/07, 7 July 2009).

14. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Nepilnamečio teisė turėti atskirą turtą nuo tėvų – viena pagrindinių vaiko teisių, o turto atskyrimas yra absoliutaus pobūdžio ir nepriklauso nuo nepilnamečio turto rūšies ar jo įgijimo būdo.

15. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, akivaizdu, kad teismo leidimas parduoti vaikui priklausantį paveldėtą turtą atsakovui nesuteikė leidimo savo nuožiūra disponuoti ieškovės lėšomis neribotą laiką jas pasisavinant.

16. Iš (duomenys neskelbtini) išvados dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kainos, matyti, jog minėto buto kaina rinkoje (duomenys neskelbtini) siektų apie 65 000,00 Eur (43–47 b. l.). Atsakovas iš esmės sutiko su nurodyta buto kaina, teigdamas, jog (duomenys neskelbtini) m. parduoto buto vertė šiuo metu siektų apie 60 000,00 Eur, o pastatyto gyvenamojo namo vertė šiuo metu siektų apie 200 000,00 Eur (2022-11-30 teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 50 sek. – 6 min. 5 sek.). Minėtą išvadą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties 3.12. punktas, iš kurio matyti, kad pagal sandorio sudarymo mėnesį ((duomenys neskelbtini)) pateiktą Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos vertė sudarė 191 000,00 Lt, vertės nustatymo data: (duomenys neskelbtini). Taigi buto vertė jo pardavimo metu galėjo būti net didesnė.

17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo pritiestina 12 187,50 Eur (65000,00 Eur/16x3) kompensacija. Atsakovui neįvykdžius minėtos piniginės prievolės, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 12 187,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 247,00 Eur žyminis mokestis, 150,00 Eur turto vertinimo išlaidos ir 1815,00 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 80, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis). Minėtos išlaidos neviršijo rekomenduotų priteisti dydžių, todėl nemažintinos.

19. Byloje teismo patirtos 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12 187,50 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 centų) skolą (kompensaciją), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12187,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 247,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų, 00 centų) žyminį mokestį, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) turto vertinimo išlaidas ir 1815,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) advokato pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.