Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje S. G. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti teisės aktų nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Kadangi procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė, teismas sprendžia, kad šis suinteresuotas asmuo pareiškimui taip pat neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi, neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, negali paveldėti viso mirusios senelės, kurios palikimą yra priėmęs, turto ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatytinas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta: mirties liudijimas patvirtina, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); remiantis santuokos sudarymo įrašo išrašu ir Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad A. B. ir E. B. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini), santuokoje pragyveno iki A. B. mirties; 1995 m. gegužės 23 d. testamentu nustatyta, kad E. B. jai nuosavybės teise priklausant gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, namų valdos žemę, esančius (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą paliko V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. 2024 m. gruodžio 12 d. išduotas liudijimas bei 2025 m. kovo 28 d. raštas dėl paveldėjimo patvirtina, kad V. B. E. B. palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jam neišduotas, nes nustatyta, kad turtas įgytas A. B. ir E. B. santuokos metu, todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir A. B.; remiantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2008 m. spalio 2 d. pažyma apie pastatus, 1988 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1515, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. B. vardu, buvo įgyti 1988 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1515 pagrindu; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2009 m. kovo 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1234 pagrindu ir yra įregistruotas kaip E. B. asmeninė nuosavybė; Testamentų registro išraše duomenų apie A. B. palikimo priėmimą ar testamento sudarymą nėra.

Kadangi gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), 1988 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1515 pagrindu buvo įgyti E. B. ir A. B. santuokos metu, konstatuotina, kad A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė minėtas nekilnojamasis turtas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi, po jo mirties liko paveldėtino turto. E. B. buvo A. B. sutuoktinė, todėl ji turėjo teisę paveldėti šio turtą kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis)) (duomenų, kad A. B. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti sutuoktinio turtą, E. B. turėjo per 6 mėnesius nuo sutuoktinio mirties priimti jo palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1-4 dalys). E. B. į notarą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas įrodinėja, kad E. B. savo sutuoktinio A. B. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad po sutuoktinio A. B. mirties E. B. liko ir toliau gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties. E. B. visu turtu disponavo, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius. Po sutuoktinio mirties E. B. atiteko ir visi namuose buvę bei jos sutuoktiniui priklausę asmeniniai ir namų apyvokos, buities daiktai. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad E. B. savo sutuoktinio A. B. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 6 mėnesiams nuo jo mirties. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajai E. B., kurios palikimą yra priėmęs, priklausiusį turtą, pareiškimas tenkintinas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 7,93 Eur, todėl jos valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjo atstovui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.