Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 10 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 24 val., Panevėžyje, prie Statybininkų g. namo Nr. 28, atvirai pagrobė nukentėjusiojo S. B. 910 litų bendros vertės turtą.

Teismo posėdyje gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nuteistasis teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikų kvalifikavimo neginčija, todėl kolegija išsamiau šių klausimų neanalizuoja.

BK 41 str. 2 d. šalia kitų bausmės paskirčių įtvirtinta, jog paskiriant bausmę kaltininkui turi būti užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Tai reiškia, kad tarp asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir bausmės už šią veiką turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Būtent siekis įgyvendinti teisingumo principą suponuoja teismui pareigą išsamiai ir nuodugniai įvertinti visas bylos aplinkybes bei paskirti kaltininkui teisingą bausmę. Taip pat siekdamas skirti teisingą bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismas, be kita ko, privalo įvertinti visas asmens galimybes realiai įvykdyti jam paskirtą bausmę.

E. K. nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. Šios teisės normos sankcijoje numatytos šios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas. Iš BK 42 str. 1 d. matyti, kad švelniausia iš šių bausmių yra bauda, po to laisvės apribojimas, areštas ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad skirdamas bausmę E. K. atsižvelgia į tai, jog jis padarė apysunkį nusikaltimą, praeityje buvo baustas už baudžiamąjį nusižengimą, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, ieško darbo, Psichikos sveikatos centre ir Priklausomybių ligų kabinete neįrašytas, gyvenamojoje vietoje apibūdinamas patenkinamai, taip pat pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Naujų aplinkybių, kurių skirdamas bausmę apylinkės teismas neįvertino, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Jų savo skunde apeliantas taip pat nenurodė. Taigi, galima tvirtinti, kad apylinkės teismas, tiek parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, tiek ir nustatydamas jos dydį, atitinkantį šios bausmės vidurkį, BK reikalavimų nepažeidė, savo sprendimą pakankamai motyvavo ir pagrindė byloje surinktais duomenimis.

Apelianto prašymas pakeisti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pinigine bauda yra abejotinas, todėl negali būti netenkinamas. Matyti, kad nuteistasis E. K. šiuo metu niekur nedirba ir neturi jokio nuolatinio oficialaus pragyvenimo šaltinio, todėl apeliacinės instancijos teismas abejoja nuteistojo galimybe legaliai išlaikyti patį save, o tuo pačiu ir įvykdyti jo prašomą skirti bausmę – baudą. Pasielgus tokiu būdu, t.y. paskyrus apeliantui švelnesnę bausmę – baudą, teisėjų kolegijos nuomone, realiai tik pasunkėtų ir taip sudėtinga E. K. turtinė padėtis, nes be to, kad jam šiuo metu reikia atlyginti žalą nukentėjusiajam, kurios jis iš viso neatlygino, jam reikėtų sumokėti ir piniginę baudą. O byloje nėra jokių duomenų, kad jis galėtų tai padaryti.

Apeliaciniu skundu E. K. taip pat prašo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti griežtesne bausme – areštu, ir taip iš esmės pabloginti jo padėtį. Tačiau BPK 320 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo <...> padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro arba nukentėjusiojo skundai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nei prokuroro, nei nukentėjusiosios skundų, kuriais šie proceso dalyviai prašytų pabloginti nuteistojo padėtį. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme prokuroras jau prašė teismo skirti E. K. arešto bausmę, tačiau jo gynėjas tokiam prokuroro prašymui prieštaravo ir prašė skirti E. K. švelnesnę bausmę (1 t., 205 b.l.).

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog jam paskirta laisvės apribojimo bausmė kliudo susirasti darbą. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę E. K. buvo įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Visų pirma, šie įpareigojimai niekaip nekliudo jam vykti į pokalbius dėl darbo sąlygų aptarimo ir jo priėmimo į darbą su numatomos darbovietės administracija, o taip pat ir į patį darbą Lietuvoje. Be to, E. K. susiradus darbą bet kuriame mieste Lietuvoje, įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atsižvelgus į darbo vietą, pobūdį ar kitas individualias sąlygas ir poreikį, gali būti koreguojamas arba jį vykdyti gali būti pavesta kito miesto pataisos inspekcijai. Savaime suprantama, tai gali būti padaryta tik tada, jeigu nuteistasis pateiktų tokį poreikį patvirtinančius įtikinamus dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju viso to nėra – minėta, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog E. K. niekur nedirba, o naujų duomenų, rodančių, jog yra kitaip, t. y. kad jis turi susiradęs darbą ar Lietuvoje, ar užsienyje, skundą nagrinėjančiam teismui nuteistasis nepateikė. Įvertinus tai akivaizdu, jog nuteistojo skunde ginčijama bausmė šiuo metu jam neriboja galimybės susirasti atitinkamą darbą Lietuvoje.

Apeliantas skunde nurodo, kad vyktų dirbti į užsienį, tačiau tokią galimybę jam riboja paskirta laisvės apribojimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausiai bet kokia bausmė yra baudžiamosios atsakomybės priemonė, kuria siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei auklėti jį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats nuteistasis, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi, bausme siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kaltininko nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios baudžiamajame įstatyme numatytos bausmės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas paskirtą bausmę keisti kita bausme.

Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas bausmę nuteistajam apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines, jų tarpe ir apelianto skunde nurodytas, aplinkybes, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pakartotinai vertinti skunde nurodytas aplinkybes, pripažinti, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra neteisinga bei pakeisti ją kita bausme nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.