Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų D. K., Ž. K. atstovei Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei Svetlanai Priščepai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim (duomenys neskelbtini), Utenos raj, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2017-03-04 dienos metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje, diržu sudavė iki trijų kartų mažamečiui sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini)., per rankas ir kojas bei vieną kartą diržu sudavė per kojas mažametei dukrai Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam D. K. dėl dešinio dilbio, dešino žasto ir kairės blauzdos kraujosruvų nežymiai sutrikdė sveikatą ir nukentėjusiajai Ž. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai

K. P. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017-03-04, ryte sudavė diržų galimai tris kartus mažamečiui sūnui D. K.. Jo dukra Ž. K. stovėjo prie brolio ir kai jis šėrė diržu D. K., tai galėjo ir jai kliūti.

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji mažametė Ž. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tėtis mušė ją ir jos brolį. Ranka jai trenkė į kelį. Jis yra mušęs ir daugiau. Jis muša su kumščiu, su ranka į koją, ranką. Jis mušė brolį. Muša ranka. Rankoje nieko nelaiko. Ne su ranka jos nėra mušęs. Tėtis ją mušė 2 kartus. Tėtis daug muša brolį, muša dėl to, kad jis daug keikiasi, bėga iš namų. Mušimas – kai trenkia labai skauda. Jai sudavė vieną kartą, nestipriai. Tėtis muša tik ranka. Jis jai buvo užgavęs tik kelius. Broliui tėtis užgavo ranką (b.l. 24-26).

Nukentėjusysis D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jį tėtis muša diržu. Tėtis jam davė diržu per kojas, muša per pirštus, kartais dar už kaklo paima ir meta jį ant sofos, nuo metimo jam skauda nugarą, tada jie su Živile verkia nes ir ji gauna. Kai jis apie tai pasakė socialinei darbuotojai ir Ž. gavo, jis matė kad ji gavo diržu, tik kartą per kojas davė, dar per pirštus duoda, nes sesė ginasi veidą, kad nepataikytu su odiniu diržu (b.l. 38-42).

Iš specialisto išvados Nr. G 42/2017 (08) matyti, kad Ž. K. kūno paviršiuje sužalojimų nėra ( b.l. 8).

Specialisto išvadoje Nr. G 43/2017 (08) konstatuoti D. K. padaryti sužalojimai: dešinio dilbio, dešinio žasto ir kairės blauzdos kraujosruvos, kurie padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l. 28).

Liudytoja V. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2017 m. kovo pradžioje ir ankstesnių pokalbių metu vaikai sakė, kad patiria smurtą šeimoje. D. K. kovo mėnesį pasakojo, kad tėvas jam grasino diržu, jis užsidengė veidą rankomis ir kliuvo per ranką.

Liudytoja L. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2017m. kovo pradžioje D. K. jai pasakojo, kad tėvas grasino jį mušti už tai, kad jis neprižiūri sesers.

Liudytoja D. Š. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini). 2017-03-08 D. K. jai pasakojo, kad 2017 m. kovo 4 ar 5 dieną tėvas jį mušė diržu per rankas. Jis užsidėjo veidą ranka ir kliuvo per pirštus. Sakė, kad tėvas dažnai jį muša. Ž. K. sakė girdėjusi, kad tėtis skambino broliui ir sakė ateik, mušiu diržu. Kad ją mušė nesakė, tik sakė, kad nenori gyventi su tokiais tėvais.

Kaltinamasis pripažino mušęs diržu mažametį sūnų D. K., suduodamas jam vieną ar du kartus. Šią aplinkybę patvirtino abu mažamečiai nukentėję. D. K. nustatyti sužalojimai: dešinio dilbio, dešinio žasto ir kairės blauzdos kraujosruvos, kurie padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais ir priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Liudytojos L. T., V. V., D. Š. parodė, kad D. K. ir Ž. K. joms pasakojo apie kaltinamojo vartotą smurtą prieš D. K..

Aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad būtent kaltinamasis smurtaudamas prieš mažametį sūnų padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis iš dalies pripažįsta mušęs dukrą Ž. K., nurodydamas, kad jos tyčia nemušė, tačiau galėjo kliudyti šerdamas diržu sūnui, nes ji buvo šalia brolio. Jo smurtas prieš nukentėjusiąją įrodytas kitais byloje surinktais įrodymais. Ž. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tėtis jai trenkė ranka į kairį kelį. Apie tai ji papasakojo socialinei pedagogei kovo 8 d. (b.l.24-25).

D. K. patvirtino, kad kai tėvas jį mušė diržu, tai ir Ž. K. sudavė diržu per kojas bei parodė piešinyje į kurią vietą kaltinamasis jai šėrė (b.l.38-40).

Abu vaikai apie tai, kad tėvas juos muša papasakojo liudytojoms L. T., V. V., D. Š..

Įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad P. K. vartojo fizinį smurtą ir prieš savo dukrą. Ž. K. parodė, kad kaltinamasis ją mušė ne diržu, o ranka ir jai skaudėjo. Kaltinamasis parodė galėjęs sušerti dukrai diržu, ranka jos nemušęs. Nukentėjęs D. K. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis šėrė Ž. K. diržu per kojas. Šių įrodymų pagrindu daroma išvada, kad kaltinamasis mažiausiai vieną kartą sudavė dukrai Ž. K. diržu per kojas, sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamojo veika padarant D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeliant Ž. K. fizinį skausmą pagal kvalifikuojantį veikos padarymo mažamečiams požymį atitinka LR BK 140 str. 3 d. sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių įskaitas, nedirba, pagal gyvenamąją vietą skundų dėl jo elgesio negauta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Jis smurtavo prieš negalinčius apsiginti savo mažamečius vaikus.

Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, jam, kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), skirtina bauda, kurios dydis, esant tik atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, nustatytinas ilgesnis, t.y. keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narius – mažamečius vaikus. Siekiant pakeisti jo elgesį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²straipsnis).

Siekiant apsaugoti mažamečių nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 72¹ straipsnis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – odinis diržas, saugomas Utenos apskrities VPK (b.l. 106-107), sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 str. 1 d. 4 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamečiais nukentėjusiais Ž. K., gim. 2006 m., ir D. K., gim. 2007 m., bei nesilankyti Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, esančiame Utenoje, Vaižganto g. 50-1 (b.l.115-116).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti 15 MGL (565 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį 2017 m. kovo mėn. nuo 9 d., 13.50 val. iki 10 d., 14.30 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir paskirti 11 MGL (414 eurų) dydžio baudą, kurią jis per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank, AB Lietuvos skyrius; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72²straipsniu, P. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą privalo įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, P. K. įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. K., gim. 2006 m., ir D. K., gim. 2007 m., ir nesiartinti prie jų du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – odinį diržą, saugomą Utenos apskrities VPK, sunaikinti.

P. K. iki bausmės vykdymo pradžios palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su mažamečiais nukentėjusiais Ž. K., gim. 2006 m., ir D. K., gim. 2007 m., bei nesilankyti Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, esančiame Utenoje, Vaižganto g. 50-1.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.