- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2-13300-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07094-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“
- Advokatai
- Paulius Vaicekauskas
- Kategorijos
- 2.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“ dėl finansinės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Šarūnas ir Ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašydama pripažinti 2016 m. rugpjūčio 24 d. finansinės nuomos sutarties nutraukimą vienašališku atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic transline transport“ sprendimu neteisėtu, priteisti iš atsakovės 3530 Eur nuostolių atlyginimo, taikyti restituciją, priteisiant ieškovei 14 226,27 Eur, priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 b. t. 3-10, 98-104 l.).
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. gegužės 11 d. ieškovės direktorius bei steigėjas (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų šioje byloje) Š. J. įsidarbino atsakovės bendrovėje vairuotoju – ekspeditoriumi. Trečiasis asmuo, dirbdamas atsakovės įmonėje, kreipėsi į jos generalinį direktorių M. V., klausdamas ar jis gali gauti sunkvežimį pervežimo paslaugoms vykdyti savarankiškai. Atsakovės generaliniam direktoriui sutikus, trečiasis asmuo Š. J. 2016 m. liepos 18 d. įsteigė ieškovę MB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. BTT20160824/FNS/4 (toliau – ir Sutartis, ir Finansinės nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuomoti ieškovei 36 300 Eur vertės transporto priemonę (toliau – ir Transporto priemonė), o ieškovė – naudotis Transporto priemone pagal Sutarties reikalavimus bei mokėti šios Sutarties mokėjimų grafike nurodytus mokėjimus. Sutarties sudarymo metu Transporto priemonė priklausė UAB „Nordea Finance Lithuania“, o atsakovė ją turėjo išsipirkti pagal 2014 m. balandžio 17 d. sudarytą finansinės nuomos sutartį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta trišalė subnuomos sutartis tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Nordea Finance Lithuania“. Trečiasis asmuo kaip vienintelis ieškovės narys, darbuotojas ir vadovas sudarė sutartis, būdamas atsakovės darbuotoju, t. y. būdamas pavaldus atsakovės generaliniam direktoriui M. V., priklausomas nuo jo ekonomiškai, patirdamas spaudimą, neturėdamas verslo patirties ir nebuvus realioms šalių deryboms dėl sutarčių sąlygų. Pagal Sutarties 2.2.15 punktą visą nuomos sutarties laikotarpį ieškovė privalėjo vykdyti pervežimus tik pagal atsakovės arba UAB „Baltic transline“ pateiktus užsakymus. Atsakovė turėjo teikti užsakymus ieškovei ir taip užtikrinti tinkamą Finansinės nuomos sutarties vykdymą. Ieškovė, siekdama užtikrinti Finansinės nuomos sutarties ir savo finansinių įsipareigojimų įvykdymą, ne kartą kreipėsi į atsakovę su siūlymu pakeisti šią Finansinės nuomos sutartį, leidžiant ieškovei teikti pervežimo paslaugas ir kitiems užsakovams, tačiau atsakovė nesutiko. Per visą 2018 m. laikotarpį iki vienašališko atsakovės Finansinės nuomos sutarties nutraukimo, Finansinės nuomos sutarties 2.2.15 punkte nurodytos įmonės suteikė ieškovei užsakymų, po kurių įvykdymo ieškovės pajamas sudarė 4517,83 Eur. Ieškovė per šį laikotarpį sumokėjo atsakovei 1200 Eur įmokas už transporto priemonę pagal Finansinės nuomos sutartį. 2018 m. birželio 13 d. atsakovė parengė raginimą dėl 3075,62 Eur skolos sumokėjimo, kurį išsiuntė ieškovei registruotu paštu, nors trečiasis asmuo pranešė atsakovei, kad jo tuo metu Lietuvoje nebus, todėl šis raginimas nebuvo įteiktas ieškovei. Atsakovė, žinodama, kad ieškovės direktoriaus nėra Lietuvoje, bei tai, kad Transporto priemonė yra degalinės stovėjimo aikštelėje, neinformavusi ieškovės ir tinkamai neįspėjusi apie Finansinės nuomos sutarties nutraukimą, pažeisdama teisėtą ieškovės turto valdymo teisę, savavališkai išsigabeno Transporto priemonę kartu su joje buvusiu Š. J. asmeniniu turtu. 2018 m. liepos 12 d. atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei 2018 m. liepos 10 d. pranešimą dėl Finansinės nuomos sutarties nutraukimo, nurodydama, kad atsiėmė Transporto priemonę. 2018 m. liepos 20 d. ieškovė pateikė atsakovei pareiškimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su vienašališku Finansinės nuomos sutarties nutraukimu ir prašė nedelsiant grąžinti Transporto priemonę. 2018 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovei nupirkti transporto priemonę už 16 148,40 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei iki 2018 m. liepos 20 d. pagal Finansinės nuomos sutartį 23 880,06 Eur įmokų. Atsakovė iš esmės pažeidė Finansinės nuomos sutartį, neteikdama užsakymų, dėl to ieškovė tapo nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal Finansinės nuomos sutartį. P. F. nuomos sutartį ieškovė, visiškai įvykdžiusi šią Sutartį, turėjo įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę. Ieškovės nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją apsaugant jos kaip lizingo gavėjos interesus. Atsakovė savavališkai neteisėtais veiksmais nutraukė Finansinės nuomos sutartį ir įvykdė vienašalę restituciją, tokiu būdu pažeisdama ieškovės teisėtus interesus. Pelnas, kurį po šio sandorio turėjo gauti atsakovė, yra 6609,22 Eur (bendra mokėtina visų palūkanų suma). Iki vienašališko Finansinės nuomos sutarties nutraukimo ieškovė sumokėjo atsakovei 3006,36 Eur, likusi suma yra 3602,86 Eur. Pagal mokėjimų grafiką iki 2018 m. sausio 1 d. ieškovė sumokėjo 17 869,13 Eur. Iš šios sumos atėmus atsakovės pagrįstai po sandorio įvykdymo laukiamą pelną (3602,86 Eur nesumokėtas palūkanas), lieka 14 226,27 Eur suma, kuri, teisėtai įvykdžius restituciją, atkurtų Finansinės nuomos sutarties šalių pusiausvyrą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepragrįstą (1 b. t. 163-170 l.). Atsakovės teigimu, ieškovė nevykdė tinkamai savo prievolinių įsipareigojimų. 2017 m. birželio 2 d. buvo susidaręs 9260 Eur įsiskolinimas atsakovei, dėl to atsakovė pateikė pretenziją ieškovei ir nurodė, kad Finansinės nuomos sutartis yra nutraukiama dėl sutartinių prievolių nevykdymo. 2017 m. birželio 30 d. ieškovė paprašė atšaukti Finansinės nuomos sutarties nutraukimą, nurodydama, kad padengs 6054,63 Eur skolos, o likusią skolą sumokės pagal šalių suderintą grafiką. 2017 m. liepos 4 d. pranešimu atsakovė patvirtino, kad Finansinės nuomos sutartis lieka galioti ir pareikalavo apmokėti 3205,89 Eur skolos likutį per 30 dienų. 2017 m. liepos 10 d. pranešimu ieškovė patvirtino, kad su skolos mokėjimo terminu sutinka, ir apmokėjo skolą. Nepaisant to, ieškovė ir toliau nevykdė tinkamai savo sutartinių įsipareigojimų. Todėl atsakovė 2018 m. birželio 19 d. išsiuntė ieškovei 2018 m. birželio 13 d. pretenziją, prašydama sumokėti 3075,62 Eur įsiskolinimą pagal Finansinės nuomos sutartį, įspėdama, kad ieškovei nesumokėjus skolos, Finansinės nuomos sutartis bus nutraukta. Ieškovės įsiskolinimas buvo susidaręs nemokant lizingo įmokų nuo 2018 m. sausio 4 d. Ieškovė ignoravo šią pretenziją. 2018 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu ieškovei pateiktas 2018 m. liepos 10 d. pranešimas apie Finansinės nuomos sutarties nutraukimą, ji informuota, kad atsakovė atsiėmė išnuomotą transporto priemonę. 2018 m. liepos 13 d. pranešimu atsakovė pareikalavo iš ieškovės grąžinti transporto priemonės raktelius ir dokumentus. 2018 m. liepos 20 d. pranešimu ieškovė pareikalavo atnaujinti Finansinės nuomos sutartį ir nurodė, kad kartu su transporto priemone buvo paimti neįvardinti ieškovės daiktai, kurių vertė 5670 Eur. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu atsakovė atsisakė atnaujinti Finansinės nuomos sutartį, nurodydama, kad Finansinės nuomos sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, ieškovei sistemingai nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Pati ieškovė nevykdydama savo sutartinių įsipareigojimų sukūrė prielaidas Finansinės nuomos sutarties nutraukimui, nesiekė sumokėti įsiskolinimo, todėl Finansinės nuomos sutartis buvo nutraukta tik dėl to, kad pati ieškovė nebendradarbiavo ir nesiekė išsaugoti sutarties. Be to, atsakovės nuomone, jeigu ieškovė turėjo mokumo problemų dėl per mažo užsakymų skaičiaus, tuomet ji turėjo imtis iniciatyvos keisti Sutarties sąlygas, t. y. nustatyti leidimą kitų asmenų krovinių ar nustatyti už kokią sumą atsakovė turi pateikti užsakymų per mėnesį. Lizingo davėjo nuostoliai plačiąja prasme apima visas lizingo davėjo gautinas sumas pagal sutartį, todėl dvišalė restitucija galima tik tuo atveju, jeigu lizingo gavėjo įmokos ir grąžinto daikto vertė viršija visą lizingo sutarties kainą ir tik dėl sutarties kainą viršijančios įmokų dalies. Šiuo atveju Finansinės nuomos sutarties kaina yra 42 909,22 Eur, ieškovės sumokėtų įmokų ir susigrąžintos transporto priemonės vertė – 31 214,92 Eur. Todėl ieškovės įmokoms ir susigrąžintos Transporto priemonės vertei neviršijant 42 909, 22 Eur nėra pagrindo taikyti dvišalę restituciją.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. J. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą laikotarpį.
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokato padėjėjas A. S. atsisakė ieškinio dalies dėl 3530 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nurodydamas, kad jam žinomos procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Atstovas palaikė kitus ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad Finansinės nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi jos šalys buvo nelygiavertės, ieškovė buvo silpnesnioji sutartinių santykių šalis, mažiau patyrusi pervežimų versle. Trečias asmuo Š. J. F. nuomos sutarties pasirašymo metu dar dirbo atsakovės bendrovėje vairuotoju, todėl buvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovės, negalėjo derėtis dėl geresnių sutarties sąlygų, buvo priverstas vežti ekonomiškai nenaudingus krovinius, negalėjo vykdyti geresnių užsakymų, vežė krovinius tik pagal atsakovės pateiktus užsakymus. Ieškovės įsiskolinimas susidarė dėl to, kad atsakovė nedavė ieškovei užsakymų, o Finansinės nuomos sutartimi ieškovė buvo įsipareigojusi nepriimti užsakymų iš kitų asmenų, išskyrus UAB „Baltic transline“ ir UAB „Baltic transline transport“. Atsakovė atsisakė tenkinti ieškovės prašymą pakeisti Finansinės nuomos sutarties sąlygas ir leisti jai priimti užsakymus iš kitų asmenų. Atsakovė nutraukė Finansinės nuomos sutartį nesilaikydama terminų, tinkamai nepranešusi ieškovei apie Finansinės nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovei jos buveinės adresu, nors žinojo, kad vienintelis ieškovės darbuotojas (direktorius Š. J.) yra išvykęs. Atsakovė buvo nesąžininga, nes tyčia sumažino užsakymus, kai buvo sumokėta visa transporto priemonės kaina bankui. Atstovas, palaikydamas ieškinio reikalavimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsniu bei teismų praktika, kurioje, pasak jo, nurodyta, kad nutraukus lizingo sutartį lizingo gavėjas turi teisę reikalauti daikto išpirkimo įmokų grąžinimo. Atsakovė turi grąžinti įmokas už Transporto priemonės įsigijimą, o palūkanų įmokos turi likti atsakovei. Pasak atstovo, nagrinėjamu atveju negalima dviguba atsakomybė. Transporto priemonės vertė yra didesnė nei atsakovė nurodo, nes vertę reikia skaičiuoti ne pagal atsakovės pateiktus duomenis, bet pagal Finansinės nuomos sutartyje nurodytą vertę. Atsakovė nesilaikė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų, nes neteikė ieškovei užsakymų, o Finansinės nuomos sutarties nutraukimas ir Transporto priemonės atsiėmimas įvyko be ieškovės žinios.
6. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. spalio 16 d., metu ieškovės direktorius ir trečiasis asmuo Š. J. prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė nevykdo krovinių pervežimų, tačiau vis dar vykdo kitą ūkinę veiklą. Ieškovei sudarius Finansinės nuomos sutartį, sumažėjo pervežimų, todėl susidarė skola pagal šią sutartį. Trečiasis asmuo dirbo atsakovės bendrovėje apie tris mėnesius vairuotoju, po to pats sugalvojo įkurti savo pervežimų įmonę. Jo įmonė pasirašė su atsakove Finansinės nuomos sutartį, užsakymus gaudavo tik iš atsakovės arba UAB „Baltic transline“. Ieškovei pervežus krovinį, užsakovė UAB „Baltic transline“ sumokėdavo pinigus pirmiausia ne ieškovei, o atsakovei už lizingą, o likutį perduodavo ieškovei, pradelsdama ilgą laiką. Atsakovei sumokėjus už Transporto priemonę bankui, ji pradėjo mažinti užsakymus arba pateikti tokius užsakymus, kurie neatitinka rinkos kainos. Pavyzdžiui, pervežimo rinkos kaina buvo 1400 Eur, o ieškovei siūlydavo 1100 Eur. Ieškovė atveždavo krovinius laiku, jokių nusiskundimų nebuvo. Trečiasis asmuo pats ieškojo pelningesnių klientų ir nukreipdavo juos pas atsakovę arba UAB „Baltic transline“, nes pagal Finansinės nuomos sutartį negalėjo priimti užsakymus iš kitų užsakovų. Trečiasis asmuo pirmą kartą įsteigė įmonę, jis tuo metu neturėjo patirties. Dėl sumažėjusių ir ekonomiškai nenaudingų pervežimų susidarė ieškovės skola už nuomą. Tada ieškovė sustabdė pervežimus, trečiasis asmuo įspėjo atsakovę, kad išvyksta į Švediją trumpam, kad uždirbtų pajamų apyvartinėms lėšoms, tuo metu buvo pasibaigęs puspriekabės techninės apžiūros terminas, reikėjo naujų padangų, o ieškovė neturėjo tam pinigų. Trečiasis asmuo įspėjo atsakovę, kad mokės lizingo įmokas ir skolą. Atsakovė nepateikė jam jokių įspėjimų dėl Finansinės nuomos sutarties nutraukimo, žinodama, kad trečiasis asmuo užsienyje. Atsakovė tyčia išsiuntė ieškovei pranešimą jos (ieškovės) buveinės adresu, nors visą laiką susirašinėjimai ir užsakymai vyko elektroniniu paštu. Trečiasis asmuo sužinojo apie Finansinės nuomos sutarties nutraukimą elektroniniu paštu tą pačią dieną, kai transporto priemonė buvo paimta iš aikštelės.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Paulius Vaicekauskas prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad tarp šalių nesusiklostė vartojimo santykiai, Finansinės nuomos sutartis sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, kurių santykiams taikomas tam tikro profesionalumo standartas. Jeigu ieškovės atstovui trūko žinių ir patirties, jis kaip protingas ir rūpestingas asmuo, turėjo naudotis profesionalų paslaugomis, kurie kompensuotų jo žinių ir derybinių gebėjimų trūkumą bei leistų priimti geriausią sprendimą ar susiderėti dėl geresnių sutarties sąlygų. Trečiasis asmuo Š. J. savo iniciatyva kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti jam išsipirkti vilkiką, ir pats siekė Finansinės nuomos sutarties sudarymo, todėl ieškovės teiginiai apie tariamą Š. J. ekonominę priklausomybę ir atsakovės spaudimą yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo Š. J. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo nemokamose atostogose, t. y. Finansinės nuomos sutarties sudarymo dieną jis nedirbo atsakovės bendrovėje. Ieškovė pažeidė savo prievolę laiku mokėti įmokas už Transporto priemonę, todėl atsakovė turėjo teisę nutraukti Finansinės nuomos sutartį. Ieškovei buvo suteiktas vieno mėnesio terminas sumokėti įsiskolinimą, tačiau ieškovė to nepadarė. Atsakovės įsitikinimu, ieškovei suteiktas terminas buvo pakankamai protingas, ieškovė turėjo pakankamai laiko bent jau pradėti derybas, sumokėti dalį skolos, susitarti dėl skolos likučio išdėstymo kaip tai buvo padaryta 2017 m. liepos mėn. Aplinkybė, kad atsakovei išsiuntus įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, jis faktiškai nebuvo gautas, nereikšminga, nes atsakovė kaip Finansinės nuomos sutarties šalis įvykdė savo pareigą informuoti kitą sutarties šalį apie prievolės nevykdymą ir tokio elgesio teisines pasekmes. Ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad užtikrintų savalaikio jai siunčiamos korespondencijos priėmimo. Ieškovė sistemingai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Finansinės nuomos sutartį nuo pat jos sudarymo. Ieškovė nuolat vėluodavo mokėti mėnesines įmokas, 2017 m. birželio mėnesį skola viršijo 9000 Eur ir buvo sumokėta tik įspėjus ieškovę apie ketinimą nutraukti Finansinės nuomos sutartį. Nuo 2018 m. sausio 1 d. skola padidėjo iki 3075,62 Eur. Sistemingas įmokų pagal Finansinės nuomos sutartį nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kuris sudarė akivaizdų sutarties nutraukimo poreikį. Netgi tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos pranešti apie ketinimą nutraukti Finansinės nuomos sutartį, tai nereiškia, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes egzistavo akivaizdus, ilgalaikis esminis ieškovės Finansinės nuomos sutarties pažeidimas. Finansinės numos sutartyje šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovė per konkretų laikotarpį suteiks ieškovei užsakymų už konkrečią pinigų sumą. Ieškovė sutarties vykdymo metu nesiskundė, kad gauna per mažai užsakymų. Trečiasis asmuo Š. J. 2018 m. vasario-kovo mėnesį pranešė, kad laikinai stabdo ieškovės veiklą ir išvažiuoja į užsienį. Posėdžio metu trečiasis asmuo Š. J. nurodė, kad pasibaigė puspriekabės techninė apžiūra, dėl to jis negalėjo eksploatuoti Transporto priemonės. Ieškovė gavo užsakymų už 45 788 Eur, t. y. už ženkliai didesnę sumą, nei kainuoja Transporto priemonė. 2017 m. liepos mėnesį, kai atsakovė jau siekė nutraukti Finansinės nuomos sutartį dėl pradelstų mokėjimų, ieškovė bendradarbiavo, sumokėjo dalį skolos, paprašė pratęsti terminą likusios skolos apmokėjimui. Atsakovė taip pat bendradarbiavo ir pratęsė skolos mokėjimo terminus, ir tai leido šalims išsaugoti Finansinės nuomos sutartį. Tačiau po metų susidarius analogiškai situacijai ieškovė nesumokėjo dalies skolos, nesiderėjo dėl skolos išdėstymo, t. y. nebendradarbiavo ir nesiėmė veiksmų išsaugoti Finansinės nuomos sutartį. Jeigu ieškovė iš tiesų būtų siekusi išsaugoti sutartį ir tęsti su atsakove santykius, net ir po formalaus Finansinės nuomos sutarties nutraukimo ji galėjo tartis dėl sutartinių santykių atkūrimo. Pagal šalių sudarytą Finansinės nuomos sutartį nuomos gavėjui už nuomą sumokėtos lėšos nėra grąžinamos, nes sutartimi šalys buvo sutarusios, kad nutraukus sutartį, yra taikoma ne dvišalė, o vienašalė restitucija. Šiuo atveju, transporto priemonės vertė su palūkanomis yra mažesnė už tą, kurią atsakovė būtų gavusi, jeigu lizingo gavėjas būtu tinkamai įvykdęs Finansinės nuomos sutartį. Ieškovei išnuomota transporto priemonė nusidėvėjo, tokio tipo vilkikai po 5 metų naudojimo būna praktiškai visiškai sudėvėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos visos nepaisant to, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio, kadangi atsakovė pateikė atsikirtimus į pradinį ieškinį.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. J. į teismo posėdį, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės, neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (2 b. t. 69 l.). Byla baigta nagrinėti iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą nutraukiama.
Kita ieškinio dalis atmetama.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Trečiasis asmuo Š. J. dirbo atsakovės UAB „B. T. Transport“ bendrovėje nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. spalio 17 d. (1 b. t. 129 l.). Jis tapo ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. (1 b. t. 39, 40 b. l.).
10. 2016 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu dėl subnuomos lizingo davėja (UAB „Nordea Finance Lithuania“), lizingo gavėja (atsakovė) ir subnuomininkė (ieškovė) susitarė, kad lizingo davėja suteikė lizingo gavėjai sutikimą subnomuoti Transporto priemonę subnuomininkei MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 b. t. 107, 108 l.).
11. 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Finansinės nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei 2010 m. transporto priemonę MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Finansinės nuomos sutarties 1.1 punktu ieškovė (finansinės nuomos gavėja) įsipareigojo naudotis perduotu turtu pagal Sutartį ir mokėti finansinės nuomos mokėjimų grafike nurodytus mokėjimus. Šalys susitarė, kad Sutarties galiojimo metu transporto priemonė priklauso finansinės nuomos davėjui (atsakovei) (Sutarties 1.2 punktas).
12. Ieškovė, be kita ko, įsipareigojo visus mokėjimo grafike nurodytus mokėjimus, mokesčius už Finansinės nuomos davėjo papildomas paslaugas, vykdant Sutartį, mokėti Sutartyje nustatytais dydžiais ir terminais. Grafike nurodytus mokėjimus finansinės nuomos gavėja privalo sumokėti grafike nurodytą dieną, nepriklausomai nuo sąskaitos gavimo dienos (Sutarties 2.2.1 punktas). Sutarties 2.2.15 punktu ieškovė įsipareigojo visą nuomos sutarties laikotarpį vykdyti pervežimus tik pagal UAB „Baltic transline transport“ arba UAB „Baltic transline“ pateiktus užsakymus. Sutarties 2.2.17 punkte ieškovė įsipareigojo atlyginti turto vertės sumažėjimo nuostolius. Pagal Sutarties 2.2.14 punktą ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai vykdyti kitus šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
13. Sutarties 2.3.2 punkte numatyta, kad jeigu finansinės nuomos gavėjas pažeidžia Sutarties 2.2.9, 2.2.14, 2.2.15 punktus, finansinės nuomos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir be įspėjimo atsiimti turtą. Nutraukus sutartį, finansinės nuomos gavėjui už nuomą apmokėtos lėšos nėra grąžinamos.
14. Sutartyje šalys susitarė, kad už nuomojamą turtą turi būti atsiskaitoma pagal Finansinės nuomos mokėjimo grafiką, nuomos terminas – 60 mėnesių. Tame pačiame Sutarties punkte nurodyta, kad tik sumokėjęs paskutinę įmoką ir gavęs pabaigos aktą finansinės nuomos gavėjas taps transporto priemonės savininku (Sutarties 3.1 punktas). Finansinės nuomos gavėjas privalo atsiskaityti per 5 dienas po sąskaitos-faktūros gavimo, bet ne vėliau kaip iki 15 einamojo mėnesio dienos (Sutarties 3.4 punktas). Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad ji gali būti nutraukta: 5.1.1. šalių susitarimu; 5.1.2. Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais pagrindais; 5.1.3. Šioje sutartyje numatytais pagrindais ir kt. šiame punkte nurodytais atvejais.
15. 2016 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės taip pat buvo sudaryta Puspriekabės subnuomos sutartis, pagal kurią atsakovė kaip subnuomotoja išnuomojo ieškovei kaip subnuomininkei puspriekabę KRONE už 480 Eur (plius PVM) mėnesio mokestį (2 b. t. 127-131 l.).
16. Ieškovė ir su atsakove susijusi įmonė UAB „Baltic transline“ 2016 m. spalio 12 d. pasirašė dvi sutartis, pagal kurias UAB „B. T.“ perdavė ieškovei plastikines korteles, suteikiančias galimybę gauti automobilių degalų ir būti aptarnaujamiems dviejų tipų degalinėse, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už sunaudotus degalus ir paslaugas (2 b. t. 186-193 l.).
17. 2016 m. spalio 18 d. ieškovė ir su atsakove susijusi įmonė UAB „Baltic transline“ sudarė Transporto priemonės stebėjimo įrangos sutartį (2 b. t. 132-134 l.), pagal kurią UAB „B. T.“ sumontavo ieškovei transporto stebėjimo įrangą į vilkiką, vežantį tik UAB „B. T.“ krovinius, suteikiančią galimybę gauti informaciją apie jo buvimo vietą, o ieškovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti transporto priemonės stebėjimo įrangos mokestį ir apmokėti kitas paslaugas, susijusias su šiuo įrenginiu.
18. 2017 m. birželio 2 d. reikalavimu atsakovė pranešė ieškovei, kad šios skola pagal Sutartį 2017 m. birželio 2 d. yra 9260,52 (įskaitant palūkanas), kad Sutartis yra nutraukiama ir atsakovė reikalauja grąžinti Transporto priemonę, sumokėti 9260,52 Eur skolą ir 1500 Eur baudą (1 b. t. 23 l.).
19. Ieškovė 2017 m. birželio 30 d. pretenzija nurodė, kad nesutinka su pateiktu reikalavimu, kad reguliariai moka įmokas, nors ir vėluodama, tačiau tarp šalių buvo susiklosčiusi geranoriška praktika, kad ieškovė gali mokėti įmokas vėluodama. Pasak ieškovės, atsakovė turi teisę Sutarties pagrindu skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius už vėlavimą mokėti įmokas. Tuo pačiu raštu ieškovė nurodo, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį ir prašo atnaujinti ją, pateikti pasiūlymą dėl Sutarties pakeitimo (1 b. t. 24, 25 l.).
20. 2017 m. liepos 4 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad 2017 m. liepos 4 d. buvo apmokėta 6054,63 Eur skola, ieškovė turi sumokėti likusią 3205,89 Eur skolą per 30 dienų nuo 2017 m. liepos 4 d. Padengus 3205,89 Eur įsiskolinimą Sutartis liks galioti iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (1 b. t. 26 l.). Ieškovė pranešė atsakovei, kad sutinka su jos pasiūlymu (1 b. t. 27 l.)
21. 2017 m. rugsėjo 28 d. Turto perdavimo priėmimo lizingo gavėjo nuosavybėn aktu Transporto priemonė perėjo iš UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsakovės nuosavybėn (1 b. t. 109 l.).
22. 2018 m. birželio 13 d. raginimu dėl skolos sumokėjimo, išsiųstu ieškovei jos buveinės adresu Utena, Aušros g. 67-69 (1 b. t. 30, 33 l.), atsakovė nurodė, kad ieškovės skola 2018 m. birželio 13 d. yra 3075,62 Eur, bei prašoma sumokėti šią skolą. Atsakovė įspėjo ieškovę, kad nesumokėjus skolos, Sutartis bus nutraukta dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. 2018 m. liepos 10 d. pranešimu, išsiųstu ieškovės buveinės adresu, ji buvo informuota, kad 3075,62 Eur skola po raginimo siuntimo nesumokėta, skolos dydis 2018 m. liepos 10 d. yra 3576,39 Eur, todėl Sutartis nutraukiama (1 b. t. 32 l.). Pranešime dėl Sutarties nutraukimo nurodoma, kad Sutartis nutraukiama, atsižvelgiant į jos sąlygas, į tai, kad ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų ir skola didėja. Tas pats pranešimas buvo išsiųstas ieškovei ir elektroniniu paštu 2018 m. liepos 12 d., elektroniniame laiške nurodant, kad atsakovė atsiėmė ir Transporto priemonę (1 b. t. 29 l.).
23. 2018 m. liepos 20 d. pareiškimu dėl turto pasisavinimo ieškovė pranešė atsakovei, kad 2018 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu gavo 2018 m. liepos 10 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo (1 b. t. 34, 35 l.). Ieškovė nurodė, kad gavo pranešimą po to, kai Sutartis buvo nutraukta ir Transporto priemonė buvo atsiimta atsakovės. Ieškovė paminėjo, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį, nesiimdama veiksmų ją išsaugoti, ir taip pažeidė ieškovės teisėtus interesus. Todėl ieškovė prašė atnaujinti Sutarties vykdymą ir pateikti siūlymą dėl esamos Sutarties pakeitimo.
24. 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakymu atsakovė pranešė, kad nutraukė Sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu). Atsakovė pažymėjo, kad jai atsiimant Transporto priemonę, ji buvo prastos techninės būklės, apleista, ypatingai nešvari. Atsakovė pareikalavo sumokėti 3144,18 Eur skolą, pasiūlė ieškovei nusipirkti Transporto priemonę už 16 148,40 Eur (1 b. t. 36-38 l.). Atsakovės ilgalaikio turto kortelės istorijos duomenimis Transporto priemonės likutinė vertė 2018 m. liepos 12 d. buvo 13 345,79 Eur (1 b. t. 172 l.).
25. Atsakovės buhalterinės pažymos duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 27 d. sumokėjo bendrą 20 875,44 Eur sumą pagal Finansinės nuomos sutartį (17 869,13 Eur turto vertės ir 3006,26 Eur palūkanų) (1 b. t. 171 l.). Pažymos duomenimis, įmokos ir palūkanos nebuvo mokamos reguliariai pagal Finansinės nuomos sutartyje nurodytą grafiką. Nors pagal Sutartį ieškovė turėjo mokėti atsakovei įmokas kiekvieną mėnesį, tačiau faktiškai atsiskaitydavo vėliau, praleisdama Sutartyje nurodytus terminus. Tokio prievolės vykdymo vėlavimo pavyzdžiai yra pirmos įmokos po pradinio 6000 Eur įnašo sumokėjimo apmokėjimas, suėjus 3 mėnesiams (2016 m. gruodžio 1 d.). Suėjus 3 mėnesiams nuo pradinio įnašo sumokėjimo, ieškovė sumokėjo ne 1502,31 Eur sumą, bet 641,55 Eur. Vėliau skolos mokėjimas buvo dengiamas sumokant vieną mėnesį didesnes sumas nei sutarta (pvz. 2017 m. sausio mėn. ieškovė sumokėjo 1283,10 Eur sumą).
26. Po 2017 m. sausio mėn. ieškovė nemokėjo lizingo įmokų 5 mėnesius, iki pat 2017 m. liepos 4 d., kai sumokėjo 6054,63 Eur sumą. 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė atliko keturis mokėjimus dėl bendros 2414,40 Eur sumos, rugpjūčio 11 d. – dėl 791,49 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo iki 2017 m. gruodžio ieškovė reguliariai mokėjo įmokas, 2018 m. sausio mėn. nemokėjo, bet sumokėjo 2018 m. vasarį dalį įmokos (300 Eur), 2018 m. kovo mėn. – 701,54 Eur. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad 2018 m. gegužės mėn. pervedė atsakovei 900 Eur (1 b. t. 139 l.).
27. Ieškovė pateikė į bylą jos darbuotojų ir UAB „BTL Group“ susirašinėjimą elektroniniais laiškais, iš kurio turinio matyti, kad tarp ieškovės ir su atsakove bei UAB „B. T.“ susijusios įmonės UAB „BTL Group“ buvo nesutarimų dėl skolų, lizingo įmokų apmokėjimo, mokesčių įskaitymo, ieškovės atliktų pervežimo paslaugų apmokėjimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. liepos 13 d. (1 b. t. 113-126 l.).
28. Atsakovė taip pat pateikė įmonėje UAB „B. T.“ dirbančių asmenų elektroninius laiškus, kurių duomenimis 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „B. T.“ darbuotoja elektroniniu laišku informavo kitą šios bendrovės darbuotoją, kad ieškovė atšaukė suplanuotą tą dieną reisą, nurodydama, kad UAB „B. T.“ nesumoka jai pinigų ir ji neturi už ką važiuoti, nors dieną prieš tai informavo, kad niekas nepasikeis (2 b. t. 10 l.). 2017 m. rugsėjo 5 d. UAB „B. T.“ darbuotojas informavo kitą įmonės darbuotoją, kad jis neturi ryšio su Š. J. nuo rugpjūčio 22 d. (jis neatsiliepia), neveikia transporto priemonės sekimas, nuo rugpjūčio 22 d. jis nepadarė nei vienos reiso (2 b. t. 11 l.). 2018 m. gegužės mėn. buvo bandoma susisiekti telefonu su ieškovės direktoriumi, bet jis neatsiliepė. UAB „Baltic transline“ darbuotojas nurodė elektroniniame laiške, kad jis nežino, ką veikia trečiasis asmuo Š. J., nes sekimas (tikėtina, transporto priemonės) išjungtas (2 b. t. 9 l.).
29. UAB „B. T.“ gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenimis, 2016 m. spalio 31 d. – 2018 m. kovo 26 d. laikotarpiu ieškovė išrašė šiai įmonei sąskaitų faktūrų dėl bendros 56 622,42 Eur sumos (2 b. t. 51, 52 l.). UAB „Baltic transline“ suteikė ieškovei paslaugų pagal pasirašytas su ieškove sutartis bendrai 14 859,27 Eur sumai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (2 b. t. 142-182 l.).
30. Ieškovės į bylą pateiktais duomenimis, ji ir pati rasdavo sau užsakovus bei siekdama nepažeisti Sutarties sąlygų nukreipdavo juos į UAB „B. T.“, kad ši galėtų perduoti ieškovei užsakymą vykdymui (2 b. t. 34-43 l.). Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. kovo 30 d. UAB „B. T.“ pervedė į ieškovės sąskaitą bendrą 31 284,69 Eur sumą (2 b. t. 73-78, 93-126 l.). Šiuos ieškovės pateiktus duomenis atitinka ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai (2 b. t. 84-86 l.). Atsakovė pateikė į bylą UAB „Baltic transline“ buhalterinius duomenis apie šios įmonės atsiskaitymą su ieškove per kasą, patvirtinančius, kad ieškovei iš UAB „B. T.“ kasos sumokėta ne mažesnė kaip 12 321,52 Eur suma (2 b. t. 87-92, 183-185 l.).
31. Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų (dėl 3530 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo) paskutiniame teismo posėdyje. Todėl teismas, įvertinęs suformuluotus ieškinio reikalavimus bei pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, toliau sprendžia klausimus dėl dalies bylos nutraukimo, bei tai, ar kitų ieškinio reikalavimų tenkinimo motyvai yra pagrįsti.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo ir dalies bylos nutraukimo
32. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.
33. Ieškovės žodinis atsisakymas nuo ieškinio dalies (priteisti 3530 Eur nuostolių atlyginimo), pateiktas ieškovės atstovo teismui 2019 m. lapkričio 13 d. posėdžio metui, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bylos dalies nutraukimo pasekmės ieškovei yra žinomos, t. y. ieškovei žinoma, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
34. Ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo priteisti iš atsakovės 3530 Eur nuostolių atlyginimą priimtinas ir šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei CPK 87 straipsnio 2 dalies pagrindu grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio sumokėto už reikalavimo priteisti 3530 Eur nuostolių atlyginimo pateikimą teismui, t. y. 79,50 Eur (106 Eur×0,75).
Dėl Finansinės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu
35. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
36. Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
37. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės (CK 6.219 straipsnis).
38. CK 6.228 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.
39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant CK 6.228 straipsnį pagrindas konstatuoti perdėtą vienos sutarties šalies pranašumą yra tada, kai sutarties sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, 21 punktas).
40. CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė – įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą. Sutarties šalies reikalavimas atsisakyti ar pakeisti sutartį dėl esminės nelygybės teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, 22 punktas).
41. Lygiateisiškumas teisine prasme nereiškia ekonominės lygybės. Tai, kad sutartiniai santykiai susiklosto tarp dviejų verslininkų, savaime nereiškia, kad abi šalys yra lygiavertės ekonomine prasme, derybine galia, kas lemtų, jog viena šalis negalėtų pasinaudoti kitos šalies silpnumu, priklausomumu nuo kitos. Tai reiškia, kad, dviem verslininkams sudarius komercinę sutartį, vienas iš jų gali būti silpnesnioji šalis CK 6.228 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 69 punktas).
42. Vertinant, ar egzistuoja esminė nelygybė, turi būti nustatytos jos taikymo sąlygos. Pripažįstama, kad egzistuoja objektyvieji ir subjektyvieji esminės šalių nelygybės nustatymo kriterijai. Objektyvusis kriterijus apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Subjektyvusis kriterijus reikalauja, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas), būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės (subjektyvieji elementai), t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 punktas).
43. Ieškovė grindžia ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tuo, kad jai sudarant Finansinės nuomos sutartį su atsakove, ši buvo nesąžininga. Pasak ieškovės atsakovė nesąžiningai pasinaudojo tuo, jog ieškovė yra mažiau patyrusi įmonė nei atsakovė, Finansinės nuomos sutartį su atsakove sudarė jos darbuotojo (silpnesnės šalies dėl priklausomumo nuo atsakovės) įsteigta įmonė, Finansinės nuomos sutarties netinkamą vykdymą lėmė tai, kad atsakovė nedavė pakankamai užsakymų ieškovei, o perduoti užsakymai buvo ekonomiškai nenaudingi ieškovei.
44. Teismas, įvertinęs tai, kad Finansinės nuomos sutarties sudarymo dieną ieškovė buvo naujai įsteigta įmonė (bendrija pradėjo veikti tik nuo 2016 m. liepos mėn.), o atsakovė jau buvo patyrusi krovinių pervežimo įmonė, veikianti nuo 1992 m. sausio 16 d., daro išvadą, kad tarp šalių buvo ekonominė nelygybė (žr. sprendimo 41 punktą). Tačiau siekiant įvertinti tai, ar Finansinės nuomos sutartis buvo sudaryta nesąžiningai pasinaudojus ieškovės ekonominės patirties nebuvimu, būtina įvertinti šios Sutarties sąlygas ir ištirti Sutarties vykdymo aplinkybes (sprendimo 42 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir ieškovės atstovas direktorius Š. J. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Finansinės nuomos sutarties sudarymo su atsakove iniciatyva buvo jo. Trečiasis asmuo, būdamas atsakovės darbuotoju, pats pasiūlė atsakovės direktoriui sudaryti Transporto priemonės Finansinės nuomos sutartį. Atsakovė, apsvarsčiusi trečiojo asmens pasiūlymą, sutiko su juo ir pateikė Finansinės nuomos sutarties sąlygas, kurias trečiasis asmuo, vis dar būdamas atsakovės darbuotoju, pasirašė.
46. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo Š. J. buvo atsakovės darbuotoju, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė, siūlydama Finansinės nuomos sutarties sąlygas, buvo akivaizdžiai nesąžininga ir siekė pasinaudoti trečiojo asmens ar ieškovės kaip įmonės nepatyrimu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra draudimo sudaryti panašaus pobūdžio kaip šioje byloje nagrinėjamos sutartis su įmonės darbuotojais. Juo labiau, kai vėliau tos sutarties šalių darbo santykiai nesiejo, nes Š. J. išėjo iš atsakovės įmonės ir tęsė darbą jo mažojoje bendrijoje.
47. Finansinės nuomos sutartyje buvo numatyta sąlyga, pagal kurią ieškovė, būdama finansinės nuomos gavėja, negalėjo priimti jokių krovinių pervežimo užsakymų iš kitų asmenų, išskyrus atsakovę ir su ja susijusią įmonę UAB „B. T.“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodo, jog atsakovė buvo nesąžininga (nes uždraudė priimti užsakymus iš kitų bendrovių, siūlė atlikti pervežimus už mažesnę nei rinkos kaina, neteikė užsakymų), siekdamas neišeiti už ieškinio ribų, tikrina Finansinės nuomos sutarties sąlygas ir jų vykdymą būtent ieškovės nurodytoje apimtyje.
48. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl ribojimo ieškovei priimti užsakymus iš kitų verslo subjektų, išskyrus atsakovę ir su ja susijusią įmonę, gali būti įvertintas kaip tam tikras konkurenciją ribojantis susitarimas, kuris daro ieškovę priklausomą nuo atsakovės ir su ja susijusios įmonės UAB „B. T.“ teikiamų užsakymų apimties ir kainos. Teismo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5, 6 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2001 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 11 „Dėl bendrosios išimties suteikimo tam tikriems susitarimams tarp transporto įmonių atskirose transporto šakose taikant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5, 6, 7 straipsnius“ 18, 18.2 punktus, ieškovės ir atsakovės susitarimas nėra neteisėtas ir akivaizdžiai pažeidžiantis ieškovės interesus.
49. Tačiau įvertinus Sutarties 2.2.15 sąlygos turinį, galima išvada, kad ieškovės prievolių pagal Finansinės nuomos sutartį vykdymas priklausė ir nuo atsakovės bei su ja susijusios įmonės UAB „B. T.“. Ieškovė galėjo gauti pajamų Finansinės nuomos sutarties vykdymui tik tuo atveju, jei atsakovė ar su ja susijusi įmonė UAB „B. T.“ teikė ieškovei užsakymus ir apmokėdavo ieškovės teikiamas paslaugas tokia apimtimi, kad ieškovė turėtų galimybę atsiskaityti pagal Finansinės nuomos sutartį.
50. Atsakovė pateikė į bylą su ja susijusios įmonės UAB „Baltic transline“ Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis apie ieškovės išrašytas UAB „B. T.“ sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 26 d. (2 b. t. 51, 52 l.). Šiuose duomenyse užfiksuota, kad ieškovė išrašė UAB „B. T.“ 2016 m. spalio 31 d. tris sąskaitas faktūras dėl bendros 2226,68 Eur sumos, 2016 m. lapkritį – 6 sąskaitas faktūras dėl 4328,45 Eur sumos, 2016 m. gruodį – 5 sąskaitas faktūras dėl 3072,45 Eur sumos, 2017 m. sausį – 5 sąskaitas faktūras dėl 1407,50 Eur sumos, 2017 m. vasarį – 7 sąskaitas faktūras dėl 2895,04 Eur sumos, 2017 m. kovo mėn. – 5 sąskaitas faktūras dėl 4281 Eur sumos, 2017 m. balandį – 5 sąskaitas faktūras dėl 3904,50 Eur, 2017 m. gegužę – 5 sąskaitas faktūras dėl 4076,90 Eur sumos, 2017 m. birželį – 11 sąskaitų faktūrų dėl 5324,60 Eur sumos, 2017 m. liepą – 4 sąskaitas faktūras dėl 2487 Eur sumos, 2017 m. rugpjūtį – 6 sąskaitas faktūras dėl 4373,48 Eur sumos, 2017 m. rugsėjį – 4 sąskaitas faktūras dėl 1322,50 Eur, 2017 m. spalį – 4 sąskaitas faktūras dėl 3459,60 Eur, 2017 m. lapkritį – 3 sąskaitas faktūras dėl 2985,30 Eur, 2017 m. gruodį – 4 sąskaitas faktūras dėl 3114,90 Eur, 2018 m. sausį – 3 sąskaitas faktūras dėl 1795,10 Eur, 2018 m. vasarį – 4 sąskaitas faktūras dėl 2072,76 Eur, 2018 m. kovą – 5 sąskaitas faktūras dėl 3494,16 Eur.
51. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad tais atvejais, kai ji pati surasdavo užsakovus bei nukreipdavo juos į UAB „B. T.“, jai nebuvo apribota galimybė teikti paslaugas šiems klientams per UAB „B. T.“ (žr. sprendimo 30 punktą).
52. Ieškovės ir atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad į ieškovės sąskaitą buvo pervestos šios lėšos iš UAB „B. T.“: 2016 m. lapkritį – 2867,66 Eur, 2016 m. gruodį – 561,40 Eur, 2017 m. vasarį – 1513,65 Eur, 2017 m. kovą – 2148,32 Eur, 2017 m. balandį – 1681,50 Eur, 2017 m. gegužę – 4407,23 Eur, 2017 m. rugpjūtį – 2123,29 Eur, 2017 m. rugsėjį – 2324,04 Eur, 2017 m. spalį – 3048,98 Eur, 2017 m. lapkritį – 2985,30 Eur, 2017 m. gruodį – 2835,39 Eur, 2018 m. vasarį – 2527,24 Eur, 2018 m. kovą – 1990,59 Eur (2 b. t. 73-78 l.). Ieškovė grynais priėmė iš UAB „B. T.“ 2017 m. liepą – 6054,63 Eur, 2017 m. rugpjūtį – 5604,73 Eur, 2018 m. kovą – 2843,16 Eur.
53. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nuo Sutarties sudarymo turėjo užsakymų kiekvieną mėnesį. Ieškovė gaudavo lėšas už suteiktas paslaugas ir grynais, ir bankiniais pavedimais beveik kiekvieną mėnesį (išskyrus 2017 m. bei 2018 m. sausio mėn. ir 2017 m. birželio mėn.).
54. Vertinant ieškovės Finansinės nuomos sutarties vykdymą, reikšmingi ir ieškovės atstovo advokato padėjėjo A. S. paaiškinimai apie tai, kad ieškovė pripažįsta tą faktą, jog UAB „B. T.“ neįskaitydavo ieškovės mokėtinų Finansinės nuomos sutarties pagrindu įmokų į UAB „B. T.“ ieškovei išmokėtiną paslaugų atlyginimą (CPK 183 straipsnis). Todėl, nors byloje esančiais duomenimis atsakovė neteikė ieškovei užsakymų dėl krovinių pervežimo, tačiau ieškovė turėjo užsakymų iš kitos su atsakove susijusios įmonės UAB „Baltic transline“, kuri praktiškai reguliariai mokėdavo ieškovei už šios teikiamas paslaugas.
55. Finansinės nuomos sutartyje nebuvo kategoriškai nurodyta, kad atsakovė privalo teikti užsakymus ieškovei. Šalys susitarė, kad ieškovė negali priimti užsakymų iš kitų bendrovių, išskyrus atsakovę arba UAB „B. T.“. Teismo vertinimu, toks susitarimas tiesiogiai neįpareigoja atsakovės teikti užsakymus, nors ir turi reikšmės Sutarties vykdymui. Teismas daro tokią išvadą atsižvelgdamas į tai, kad, jei ieškovė negautų užsakymų ir iš UAB „ B. T.“, MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų galimybės vykdyti Sutartį dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, bet dėl lizingo davėjos neveikimo.
56. P. F. nuomos sutartį ieškovė turėjo kas mėnesį mokėti vienodą 500,77 Eur įmoką. Byloje esančiais duomenimis, ieškovė, gaudama lėšų iš UAB „B. T.“ praktiškai kiekvieną mėnesį, turėjo galimybę mokėti 500,77 Eur įmoką kas mėnesį (žr. sprendimo 29, 52 punktus). Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad nuo pat pradžių įmokos nebuvo mokamos laiku, tačiau atsakovė nereikalavo mokėti lizingo įmokas griežtai pagal grafiką (žr. sprendimo 25, 26 punktus). Atsakovė iškėlė Sutarties tolimesnio galiojimo klausimą tik 2017 m. birželio pradžioje, nurodydama, kad ieškovė skolinga jai pagal Finansinės nuomos sutartį 9260,52 Eur su palūkanomis. Reikalavimo pateikimo dieną ieškovė nemokėjo įmokų atsakovei nuo 2017 m. sausio 5 d., t. y. apie pusę metų. Todėl atsakovė ketino nutraukti Finansinės nuomos sutartį, tačiau ieškovei pradėjus prieštarauti Sutarties nutraukimui, sumokėjus dalį skolos bei pasižadėjus atsiskaityti ieškovės nurodytais terminais, Sutartis nebuvo nutraukta.
57. Po metų kilus toms pačioms ieškovės atsiskaitymo su atsakove problemoms, atsakovė dar kartą inicijavo Finansinės nuomos sutarties nutraukimą, 2018 m. birželio 13 d. išsiųsdama registruotu paštu ieškovės buveinės adresu raginimą sumokėti 3075,62 Eur skolą Ieškovei laiku neatsiskaičius pagal pateiktą reikalavimą, atsakovė atsiėmė Transporto priemonę iš ieškovės 2018 m. liepos mėn. bei nutraukė Sutartį (Sutarties 2.3.2 punktas).
58. Byloje nėra ginčijama tai, kad ieškovės direktorius apie atsakovės 2018 m. birželio mėn. raginimą sumokėti skolą, 2018 m. liepos mėn. Sutarties nutraukimą ir Transporto priemonės atsiėmimą sužinojo tik 2018 m. liepos mėn., perskaitęs atsakovės elektroninį laišką. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovės direktorius (trečias asmuo Š. J.) teismo posėdžio metu paaiškino teismui, jog 2018 m. kovą jis sustabdė įmonės veiklą, nes pasibaigė puspriekabės techninės apžiūros terminas, įmonė neturėjo apyvartinių lėšų minėtai apžiūrai atlikti, todėl trečiasis asmuo išvyko dirbti į Švediją tam, kad užsidirbtų pajamų ieškovės apyvartinėms lėšoms. Trečiojo asmens paaiškinimais, jis pranešė apie tai atsakovei, kuri Sutarties nutraukimo dieną žinojo, kad trečiojo asmens nėra Lietuvoje.
59. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad Š. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis nusprendė sustabdyti įmonės veiklą bei neteikti vežimo paslaugų vienasmeniškai, nesuderinęs šių veiksmų su atsakove, kuri buvo lizingo davėja pagal Sutartį. Atsakovės informavimas apie tai, kad trečias asmuo kaip ieškovės direktorius nepriims užsakymų ir išvažiuos uždirbti apyvartinių lėšų į užsienį, negali būti vertinamas kaip savaime suprantamas atsakovės sutikimas su tuo, jog Finansinės nuomos sutartis nebus vykdoma kurį laiką dėl ieškovės apyvartinių lėšų nebuvimo.
60. Teismas sutinka su ieškovės motyvu, kad apie pareigą sumokėti susidariusį 3075,62 Eur įsiskolinimo apmokėjimą jai buvo pranešta ne visiškai tinkamai, nukrypstant nuo šalių bendravimo elektroniniu paštu praktikos. Atsakovė, būdama informuota, kad ieškovė sustabdė savo veiklą, o jos direktorius išvyko į užsienį, išsiųsdama raginimą sumokėti skolą ieškovės registruotos buveinės adresu, tokiu būdu pažeidė susiklosčiusią tarp šalių bendravimo elektroniniu paštu praktiką. Tačiau, turint omenyje, kad ieškovė yra Lietuvoje registruota įmonė, laikytina, kad jos vadovas Š. J., išvykdamas iš Lietuvos, turėjo užtikrinti korespondencijos, siunčiamos įmonei jos registruotos buveinės adresu, faktinį gavimą. Ieškovės direktorius, išvykęs iš Lietuvos bei neužtikrinęs korespondencijos, siunčiamos įmonės buveinės adresu, gavimo, pats prisiėmė riziką dėl tam tikrų duomenų negavimo registruotu paštu.
61. Pažymėtina, kad atsakovė paragino ieškovę sumokėti skolą, kai ieškovė vėlavo sumokėti įmokas už 6 mėnesius (1 b. t. 53 l.). Esant byloje duomenims apie tai, kad atsakovė ketino nutraukti su ieškove Sutartį ne pirmą kartą, kad Sutartis buvo išsaugota tik aktyvių ieškovės veiksmų dėka (pradėjus ieškovei derybas dėl Sutarties išsaugojimo, iš dalies atsiskaičius su atsakove, įsipareigojus sumokėti skolą konkrečiu terminu), ieškovė, laiku nemokėdama įmokų pagal Finansinės nuomos sutartį, galėjo numatyti, kad atsakovė vėl inicijuos Sutarties nutraukimą. Tačiau trečiasis asmuo, turėdamas numatyti tokias Finansinės nuomos sutarties nevykdymo pasekmes, vietoj to, kad pradėtų derybas su atsakove, pranešė jai apie ieškovės veiklos sustabdymą ir ketinimą išvykti į užsienį. Tokie ieškovės vadovo veiksmai pagrįstai leido atsakovei manyti, kad ji negaus to, ko tikėjosi pagal Sutartį (CK 6.219 straipsnis). Juo labiau byloje esančių elektroninių laiškų duomenimis, trečiasis asmuo neatsiliepė į UAB „Baltic transline“ darbuotojų skambučius.
62. Trečiasis asmuo, gavęs iš atsakovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo ir Transporto priemonės atsiėmimo, pateikė atsakovei pranešimą, kuriame prašė atnaujinti Sutarties galiojimą ir pasiūlyti Sutarties pakeitimus. Atsakovė, gavusi ieškovės laišką, 2018 m. rugpjūčio mėn. atsakymu pasiūlė ieškovei sumokėti 3144,18 Eur skolą arba išpirkti Transporto priemonę už 16 148,40 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sumokėjo atsakovei nurodytą skolą arba pasiūlė kitą Sutarties vykdymo tvarką. Esant susiklosčiusiai situacijai, kai ieškovė tinkamai nevykdo įsipareigojimų pagal Finansinės nuomos sutartį ilgą laiką, būtent ieškovė turėjo būti aktyvesnė ir siūlyti kitus Sutarties vykdymo variantus. Todėl negalima išvada, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove ir nepateikė pasiūlymų, kurie išsaugotų tarp šalių sudarytą Sutartį.
63. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nors atsakovė informavo ieškovę apie ketinimą nutraukti Sutartį ne pagal anksčiau susiklosčiusią tarp šalių praktiką, nutraukė Sutartį anksčiau nei turėjo teisę pagal įstatymą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis), tai nesudaro pagrindo išvadai, jog Sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Ieškovė neginčija to, kad atsiskaitydavo su atsakove periodiškai vėluodama. Atsakovė vieną kartą jau buvo inicijavusi Sutarties nutraukimą dėl netinkamo atsiskaitymo, todėl ieškovė turėjo numatyti, kad ir toliau atsiskaitant netinkamai, Sutartis gali būti nutraukta. Sutartyje buvo numatyta, kad ji gali būti nutraukta vienašališkai, jei bus pažeisti joje nustatyti šalių įsipareigojimai (žr. sprendimo 13 punktą).
64. Atsakovė, sudariusi su ieškove Finansinės nuomos sutartį nuo pat jos sudarymo pradžių iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Nors pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis neturėjo esminės reikšmės, o ieškovė nevykdė prievolės nesant tyčios ar dėl didelio neatsargumo, tai nesuteikia pagrindo tvirtinti, jog nebuvo esminio sutarties pažeidimo. Ieškovei 2018 m. kovo mėn. sustabdžius veiklą bei informavus apie tai atsakovę, kartu pranešus apie ieškovės direktoriaus išvykimą į užsienį, ieškovės prievolių nevykdymas davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Ieškovė Finansinės nuomos sutarties nutraukimo atveju nepatirtų labai didelių nuostolių, nes ji ir taip nevykdė veiklos Sutarties nutraukimo metu ir nenaudojo nuomojamos Transporto priemonės. Todėl laikytina, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).
65. Ieškovė teigia, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė buvo pranašesnėje padėtyje nei ieškovė. Kaip minėta teismas sutinka, kad ieškovės ir atsakovės ekonominės padėtys buvo nelygiavertės. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad būtent ieškovės direktorius, būdamas atsakovės darbuotoju, inicijavo Finansinės nuomos sutarties sudarymą. Ieškovė nenurodė Sutarties sąlygų, lemiančių didelę ginčo šalių prievolių neatitiktį. Ieškovė neįrodė, kad pasirašyta Finansinės nuomos sutartimi atsakovė ieškovės sąskaita įgijo neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o ieškovė negavo nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su atsakovės prievole (sprendimo 39, 40 punktai). Nors ieškovės galimybė atsiskaityti pagal Finansinės nuomos sutartį tiesiogiai priklausė nuo atsakovės ir su ja susijusios įmonės teikiamų užsakymų apimties, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo teikiami užsakymai, ji vykdė juos, ieškovės paslaugos buvo apmokamos laiku. Ieškovė turėjo lėšų Finansinės nuomos sutarties vykdymui.
66. Ieškovė teigė, kad jai buvo siūlomi užsakymai, kurių kaina neatitiko rinkos kainos, todėl ji atsisakydavo priimti užsakymus iš atsakovės ar UAB „Baltic transline“. Ieškovė, nurodydama šias aplinkybes, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovės gaunami ir vykdomi užsakymai buvo jai ekonomiškai nenaudingi. Todėl tai, kad ieškovė atsisakydavo priimti užsakymus iš atsakovės ar UAB „B. T.“ byloje nustatytomis aplinkybėmis aiškinama ieškovės nenaudai (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
67. Teismas, ištyręs šalių sudarytos Finansinės nuomos sutarties sąlygas, įrodymus, susijusius su šios sutarties vykdymu, daro išvadą, kad atsakovė iš esmės teisėtai nutraukė Finansinės nuomos sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Ieškovės veiksmai (direktoriui sustabdžius įmonės veiklą bei išvykus į užsienį nesuderinus tolimesnio Sutarties vykdymo su atsakove) neleido atsakovei pagrįstai tikėtis, jog ateityje Finansinės nuomos sutartis bus vykdoma taip, kai sutarta. Nors šalys, sudarydamos Finansinės nuomos sutartį, buvo nelygioje ekonominėje padėtyje, byloje nenustatyta objektyvių ir subjektyvių kriterijų, leidžiančių teigti, kad Finansinės nuomos sutartyje buvo įtvirtintos sąlygos, suteikiančios perdėtą pranašumą tik atsakovei, nesuteikiant ieškovei adekvačios naudos. Todėl ieškinio reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetamas.
Dėl restitucijos taikymo atsakovei teisėtai nutraukus Finansinės nuomos sutartį
68. Kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis).
69. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
70. CK 6.574 straipsnyje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).
71. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad finansinės nuomos esmė yra ta, kad daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013).
72. Kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
73. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
74. CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką. Lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
75. Tuo atveju, jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų – nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Kai nepakanka grąžintino turto vertės, – teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).
76. Byloje nustačius, kad atsakovė teisėtai nutraukė Finansinės nuomos sutartį su ieškove, spręstinas klausimas dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 14 226,27 Eur įmokų, sumokėtų už transporto priemonės išpirkimą, dvišalės restitucijos pagrindu (CK 6.574 straipsnis, 6.222 straipsnis).
77. Finansinės nuomos sutartyje jos šalys susitarė, kad ieškovei įvykdžius Sutarties sąlygas, t. y. sumokėjus visas įmokas, jai pereis nuosavybės teisė į transporto priemonę (Sutarties 3.1 punktas). Nustatyta, kad atsakovė, nutraukusi Sutartį, 2018 m. liepos mėn. atsiėmė iš ieškovės Transporto priemonę ir pareikalavo iš ieškovės sumokėti skolą (sprendimo 22, 24 punktai).
78. Ieškovės nuomone, esant tokiai situacijai, byloje turi būti pritaikyta dvišalė restitucija, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei 14 226,27 Eur, sumokėtų ieškovės kaip turto išpirkimo įmokų (atėmus iš ieškovės atsakovei sumokėtų 17 869,13 Eur atsakovės negautas pajamas, t. y. 3602,86 Eur nesumokėtų palūkanų). Atsakovės teigimu, šioje byloje neturi būti taikoma dvišalė restitucija, nes ji negavo to, ko tikėjosi pagal Finansinės nuomos sutartį, o Transporto priemonės likutinė vertė nedengia visų atsakovės nuostolių.
79. Atsakovė įrodinėja Transporto priemonės likutinę vertę Ilgalaikio turto kortelės istorija, kurios duomenimis Transporto priemonės likutinė vertė 2018 m. liepos 12 d. (t. y. kai turtas buvo atsiimtas iš ieškovės) buvo 13 345,79 Eur (1 b. t. 172 l.). Ieškovės teigimu, atsakovės pateikti duomenys neįrodo tikrosios Transporto priemonės vertės jos atsiėmimo iš ieškovės metu, tikrąją Transporto priemonės vertę atitinka Sutartyje nurodyta vilkiko kaina. Ieškovė, nurodydama šias aplinkybes, būdama atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), nepateikė teismui atsakovės nurodytą Transporto priemonės likutinę vertę paneigiančių įrodymų, neprašė skirti Transporto priemonės vertės 2018 m. liepos 12 d. nustatymo ekspertizės. Ieškovės atstovas, nurodydamas, kad turto likutinė vertė turi būti nustatoma pagal Sutartyje nurodytą Transporto priemonės kainą, neatsižvelgia į tai, kad ieškovė naudojo lizinguojamą Transporto priemonę apie 1,5 metų, bei į tai, kad Sutartyje buvo numatyta ieškovės pareiga padengti turto vertės sumažėjimo nuostolius. Todėl Transporto priemonės likutinės vertės nustatymas pagal ieškovės atstovo pasiūlytą būdą neatitiktų lizingo (finansinės nuomos sutarties) prigimties, kai turtas perduodamas kito asmens naudojimui, siekiant gauti pelną. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog perduotos ieškovei Finansinės lizingo sutarties pagrindu Transporto priemonės vertė 2018 m. liepos 12 d. buvo ne didesnė kaip 13 345,79 Eur (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
80. Bylos duomenimis, atsakovė, sudariusi Finansinės nuomos sutartį su ieškove, tikėjosi gauti 42 909,22 Eur sumą, kurią sudarytų 36 300 Eur turto išpirkimo kainos ir 6609,22 Eur palūkanų už lizingą. Nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 21 775,44 Eur pagal Finansinės nuomos sutartį (1 b. t. 131, 171 l.). Atsakovei atsiėmus Transporto priemonę 2018 m. liepos 12 d., ji susigrąžino iš ieškovės lizinguojamą turtą, kurio vertė buvo ne didesnė kaip 13 345,79 Eur (1 b. t. 172 l.). Todėl laikytina, kad atsakovė, susigrąžinusi Transporto priemonę, iš esmės gavo ne daugiau kaip 35 121,33 Eur, nors tikėjosi 42 909,22 Eur. Akivaizdu, kad atsakovei sudaryta Finansinės nuomos sutartis buvo nuostolinga. Todėl nėra pagrindo tenkinti šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl 14 226,27 Eur priteisimo ieškovei pagal CK 6.574, 6.222 straipsnius.
81. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau pasakyta, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai dėl Finansinės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dvišalės restitucijos taikymo, priteisiant ieškovei 14 226,27 Eur sumokėtų įmokų, neįrodyti ir nepagrįsti. Todėl teismas atmeta ieškinį ir jo išvestinį reikalavimą dėl 6 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
82. Atmetus ieškinį, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
83. Atsakovė šioje byloje turėjo 1600 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teisinės pagalbos teikimu: 450 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, dokumentų analizę ir įrodymų rinkimą (1 b. t. 74, 75 b. l.), 200 Eur už pasirengimą bylai ir atsakovės interesų atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje (1 b. t. 134, 135), 350 Eur už atsiliepimo į ieškinio patikslinimą parengimą (1 b. t. 161 162 l.), 200 Eur už pasirengimą bylai ir atstovavimą 2019 m. rugsėjo 25 d. parengiamajame teismo posėdyje (2 b. t. 5, 6), 200 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. spalio 16 d. teismo posėdyje (2 b. t. 55, 56 l.), 200 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2019 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje (3 b. t. 5, 6 l.).
84. Šioje byloje atsakovės atstovas advokatas P. Vaicekauskas atliko šiuos procesinius veiksmus: pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į ieškinio patikslinimą, dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei dviejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 5 valandas. Atsakovės atstovas rinko ir teikė į bylą papildomus įrodymus (1 b. t. 85 l., 2 b. t. 7, 8, 57, 58 l.). Apskaičiuojant iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, vadovaujamasi viešai prieinamais duomenimis apie tai, kad vidutinis darbo užmokestis 2019 m. II ketv. buvo 1289 Eur.
85. Teismas, nustatęs atsakovės advokato byloje atliktus procesinius veiksmus, įvertinęs ginčo sudėtingumą, bylos apimtį, konstatuoja, kad iš ieškovės prašomos priteistini bylinėjimosi išlaidos (t. y. 1600 Eur) neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nuostatose nurodyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19, 9 punktais). Todėl atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
86. Valstybė šioje byloje turėjo 8,85 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį šių valstybės turėtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės CPK 96 straipsnio, 92 straipsnio pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei turi būti grąžinta dalis byloje sumokėto žyminio mokesčio (sprendimo 34 punktas), įskaito valstybei priteistiną sumą į grąžintiną žyminį mokestį ir nustato, jog ieškovei turi būti grąžinta 70,65 Eur žyminio mokesčio (79,50 Eur-8,85 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniai, 87 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
priimti ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimo dėl 3530 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“ atsisakymą.
Nutraukti civilinės bylos Nr. 2-13300-1070/2019 dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl 3530 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“, juridinio asmens kodas 133167253, iš ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1600 (vieno tūkstančių šešių šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti ieškovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 70,65 Eur (septyniasdešimt Eur 65 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 31 (iš viso sumokėta 106 Eur).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.