- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-69-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- D.B.
- Ieškovas
- K.S.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja I.Serafin Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 114.9.2; 121.15; 121.18; 121.21
2008 m. sausio 30 d.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D.B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K.S. ieškinį atsakovei D.B. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 800 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. rugsėjo mėnesį pas ją į namus atėjo jos giminaitė D.B. ir paprašė karvės pirkimui paskolinti jai 400 Lt, nes pardavėjas iš karto reikalauja tokios sumos, o karvę sutiko parduoti už 800 Lt. Susitarė, kad pinigus D.B. grąžins ne vėliau kaip po dviejų metų. Pinigus atsakovei perdavė be liudininkų. Žino, kad po to A.R. jai pardavė karvę. Likusius 400 Lt pardavėjui D.B. tikėjosi sumokėti pati, tačiau po kiek laiko vėl atėjo skolintis pinigų, t.y. 400 Lt. Ji kartu su D.B. nuėjo pas A.R., kur buvo atiduoti likusieji 400 Lt. Iki šiol D.B. pinigų jai negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad skolinosi iš ieškovės 400 Lt karvės pirkimui, tačiau jos susitarė, skola bus grąžinta pienu. Ieškovė ėmė iš jos pieną kiek norėjo, todėl laiko, kad nėra jai skolinga. Likusieji 400 Lt A.R. buvo atiduoti dalimis iš vaikų pašalpos ir padedant motinai.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007-10-24 sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė K.S. iš D.B. 800 Lt skolos, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y.2007-06-05 iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš D.B. valstybei 47,80 Lt pašto išlaidų. Teismas konstatavo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 400 Lt skolinimosi iš jos yra įrodytos šalių paaiškinimais. Byloje apklausta liudytoja V.S. patvirtino, kad ieškovė tuo metu (duomenys neskelbtini) negyveno bei pieno iš atsakovės neėmė. Teismas atsakovės paaiškinimą vertino, kaip galimybę išvengti paskolos grąžinimo ieškovei. Likusios 400 Lt skolos buvimas yra visiškai įrodytas liudytojo A.R. parodymais. Teismas nustatė, jog nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimu, kad ji atidavė atsakovei dar 400 Lt, nors tereikėjo atiduoti karvės pardavėjui tik 350 Lt. Visiškai tikėtina, kad 50 Lt atsakovė panaudojo savo reikmėms, todėl viso yra skolinga ieškovei 800 Lt. Teismas netikėjo liudytojos K.S. parodymais, kadangi A.R. patvirtino, kad visiškai su juo buvo atsiskaityta D.B. sumokėjus kartu su ieškove 350 Lt. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad ieškovė paskolino atsakovei 800 Lt ir skola iki šiol negrąžinta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D.B. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-10-24 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, teisminio tyrimo metu ir priimant sprendimą teismas nepilnai iš tyrė bylos aplinkybes, vienašališkai įvertino šalių parodymus ir byloje esančius įrodymus; tuo pažeisti CPK 176, 185, 250 str. reikalavimai; teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas ir tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Nurodo, jog visi apklausti liudytojai ieškovės draugai arba kitaip jos įtakojami asmenys, todėl davė tendencingus parodymus; A.R. prisiekęs davė neteisingus parodymus. Nurodo, jog savo liudytojų nekvietė, kadangi buvo įsitikinusi, jog A.R. duos teisingus parodymus. Teismas nepagrįstai ieškovės parodymus įvertino kaip pagrįstus, kadangi teisinio nagrinėjimo metu ieškovė reikalavo priteisti 5 000 Lt, nors ieškinyje reikalaujama 800 Lt, dėl to kyla klausimas, ar ji iš viso atsimena, kada ir kiek yra skolinusi pinigų ir kaip atsiskaityta.
Teismo nustatytu terminu atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp ieškovės K.S. ir atsakovės D.B. buvo sudaryta žodinė 800 Lt paskolos sutartis (CK 6.870, 6.871 str.). Kolegija pabrėžia, kad rašytinė paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, įstatymas taip pat nereikalauja, kad sutartis dėl paskolos iki 2 000 Lt būtų sudaryta rašytine forma. Kokių nors dokumentų (šalių susirašinėjimo, paskolos raštelių) ar skolos grąžinimo kvitų teismui nebuvo pateikta, taigi teismas savo sprendime pagrįstai analizavo ir vertino tik išklausytų liudytojų parodymus.
Apeliantė D.B. bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad buvo pasiskolinusi pinigus, tačiau nesutinka su paskolos suma ir skolos grąžinimo aplinkybėmis – apeliantės teigimu, ji buvo pasiskolinusi tik 400 Lt karvės pirkimui, ir skola buvo atiduota pienu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos V.S. parodymais ir padarė išvadą, kad nėra įrodymų apie ieškovės ir atsakovės susitarimą, kad 400 Lt skola ieškovei bus grąžinta pienu ir, kad skola jai buvo grąžinta tokia forma – liudytoja, ieškovės kaimynė, parodė, jog nematė, kad K.S. imtų pieną iš D.B., pati K.S. taip jai sakė, kad D.B. pieno jai neduoda.
Teismas taip pat rėmėsi liudytojo A.R. parodymais apie tai, kad 2004 m. balandžio ar gegužės mėnesį D.B. atėjo kartu su K.S. ir atidavė jam likusią dalį skolos už karvę – 350 Lt, po kelių priminimų. Liudytojas taip pat parodė, kad D.B. pinigus už karvę sumokėjo per 3 kartus: 400 Lt, 50 Lt ir 350 Lt. Perduodant paskutinę sumą dalyvavo pati K.S. Liudytojo A.R. parodymai sutapo su ieškovės K.S. paaiškinimais apie antrą kartą paskolintą atsakovei ir perduotą A.R. 400 Lt sumą, todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje įrodytas ir antras pinigų skolinimo epizodas, yra pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojo A.R. parodymai apie pinigų perdavimą yra melagingi, o iš tikrųjų apeliantė likusią skolos dalį sumokėjo per kelis kartus po 100 Lt ir po 50 Lt, neįrodytas ir atmestinas. Apeliantė savo skunde nurodė, kad faktą, jog likusi skolos dalis už karvę buvo sumokėta iš vaikų pašalpos ir jos motinos pinigais, gali paliudyti jos vyras J.B., kaimynė J.S. ir jos motina K.S., tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovė D.B. neprašė iškviesti ir apklausti liudytojais minėtus asmenis. Kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, apeliantės argumentą, kad byloje turi būti išreikalauti duomenys, nuo kada ieškovė K.S. gyvena (duomenys neskelbtini) ir, ar turėjo ji banko sąskaitą, kai antrą kartą skolino apeliantei pinigus, bei medicininę pažymą apie jos sveikatos būklę, nes apeliantės nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje.
Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.); kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.