Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė civilinę bylą dėl skolos priteisimo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu), įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB ,,Tomadas“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. kovo 25 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo Sutartis Nr. 40-IL-1020 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo, kurios 1 ir 2 punktuose numatyta, kad ieškovė įsipareigoja teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 4.1.1. ir 4.1.2 papunkčiuose numatyti teikiamų paslaugų įkainiai.

2014 m. rugsėjo 22 d. pagal transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą priverstinai nuvežta transporto priemonė O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nugabenta į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu Plento g. 9, Norgėlai, Raseinių r. P. S. 4.1 punktą ir 7 punktą, ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti įsiskolinimo išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė turi teisę reikalauti iš Paslaugos gavėjo (Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato) informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Ieškovas nurodo, jog kreipėsi į Šiaulių apskrities AVP su prašymu nurodyti konkrečios transporto priemonės procesinį statusą, tai yra nurodyti, ar jau yra priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę, ar dar ne. Ieškovė nurodė, kad ilgai nesulaukusi iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK atsakymo dėk minėto automobilio statuso, pati ėmėsi veiksmų dėl išlaidų išieškojimo.

VĮ ,,Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtino, kad transporto priemonės O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. S.. Ieškovė 2014 m. spalio 17 d. pranešimu automobilio savininką informavo, kad jo automobilis saugomas automobilių saugojimo aikštelėje adresu Plento g. 9, Norgėlai, Raseinių r.

2014 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK informavo, kad automobilis jau grąžintinas.

2016 m. rugpjūčio bei 2017 m. balandžio 14 d. pakartotinai informavo V. S. apie susidariusį įsiskolinimą ir būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį.

Iš 2014 m. kovo 12 d. pirkimo –pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonė O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduota M. K..

Iš 2014 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonė Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduota R. P..

Iš 2014 m. rugsėjo 22 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 125 matyti, kad transporto priemonė O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkiku (indentifikavimo Nr. neįskaitomas) nugabenta į automobilio saugojimo aikštelę adresu Plento g. 9, Norgėlai, Raseinių r. Iš nuvežimo akto negalima nustatyti (neįskaitomas) automobilio savininko (valdytojo).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovui R. P. ((duomenys neskelbtini) ) du kartus 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. vasario 21 d. siuntė pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Juose atsakovas raginamas susimokėti įsiskolinimą, taip pat, nurodoma, kad bus svarstoma galimybė kreiptis į teismą dėl skolos už saugojimą priteisimo. Nurodė, kad automobilis šiuo metui saugomas Kaune.

Ieškovė įsiskolinimą už minėtos transporto priemonės saugojimą atsakovui paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo dienos) iki 2018 m. kovo 21 d. (ieškinio teikimo teismui dienos) už 1277 dienas, vieną transporto priemonės saugojimo parą paskaičiuodama pagal Sutarties 4.1.2 punkte numatytą kainą – po 4,56 Eur (15,73 Lt, PVM įskaitytas), ( už transporto priemonės priverstinio nuvežimą neįskaičiavo).

Ieškovė nurodo, kad reikalavimą grindžia CK 6.233 straipsnio nuoroda į jo išlaidų atlyginimą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatose numatyta sąlyga. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatuose numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Teismas laiko, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Tai yra kildinama iš viešojo intereso, kuris liečia visus LR piliečius ir mūsų valstybėje esančius transporto priemonių savininkus ar valdytojus, kurie pažeidžia administracines normas ar baudžiamojo įstatymo ginamas normas. Todėl ieškovės sutartis su trečiuoju asmeniu, kurioje šios šalys nustato pareigas ne sutarties šaliai yra ginčo dalykas dėl jų sąžiningumo ir paslaugos kainos dydžio.

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos, kai kyla ginčas dėl sutarties turinio ir atskirų jos sąlygų. Tokiais atvejais sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius šalių ketinimus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio, jos sąlygų ar sąvokų reikšmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Kartu tai įpareigoja teismą argumentuoti savo priimtą sprendimą, pagrindžiant, kodėl būtent toks teismo sprendimas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sutarčių aiškinimo taisyklės neturi būti suabsoliutinamos, tačiau tai neturi paneigti sutarties šalių ketinimų ir tikslų. Atsižvelgiama į sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ V. A. B. firma „ ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas UAB „ Cetarium“, UAB „ Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ , UAB „ Beltateksas‘‘, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atitinkantys pasaugos pagal įstatymą prasmę (CK 6.850 straipsnis). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, privalo atlyginti transporto priemonės savininkas – atsakovas. Ieškovė tinkamai vykdė 2013 m. kovo 25 d. Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – gavus Šiaulių apskrities PK Raseinių rajono PK pareigūnų iškvietimą, ieškovė priverstinai nuvežė į saugojimo aikštelę ir iki šiol saugo automobilį Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktą paslaugą.

Sutarties 4.3 punkte numatyta, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, ieškovė (Saugotojas) turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Šis terminas nustatytas tam, kad saugotojas dirbtina nedidintų daikto saugojimo išlaidų, siekdamas padaryti jas didesnėmis, nei paties saugomo daikto vertė.

Nustatyta, kad ieškovė transporto priemonės savininkui (valdytojui) pirmąjį pranešimą dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą išsiuntė 2014 m. spalio 17 d. ir tik po beveik pusantrų metų ieškovės darbuotojai pakartotinai pradėjo realų išieškojimą, t. y. 2016 m. rugpjūčio mėn. V. S. deklaruotos gyv. vietos adresu paliko pranešimą, o pakartotinį pranešimą ieškovė parengė ir atsakovui išsiuntė jau 2017 m. balandžio 14 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo pirmojo pranešimo išsiuntimo. Ir tik 2018 m. vasario 7 d. bei 2018 m. vasario 21 d. pakartotiniu pranešimu informavo byloje patrauktu atsakovą R. P. apie skolą. Teisams konstatuoja, kad ieškovė jau pirminėje skolos išieškojimo stadijoje turėjo būti aktyvi ir operatyvi, nes galimai 2014 m. rugsėjo 22 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte buvo nurodytas automobilio savininkas (valdytojas, pažeidėjas ar pan.) (teismui pateikta akto kopija neįskaitoma).Kaip matyti, ieškovė nesiaiškino ir vadovavosi VĮ ,,Regitra‘‘ 2014 m. spalio 17 d. duomenimis apie transporto priemonės O. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką. Nėra pateikta duomenų, ar buvo daryta užklausa Šiaulių apskrities VPK dėl konkretaus pažeidėjo byloje. Nepaisant tokių duomenų, pranešimų, ieškovė teismui ieškinį pateikė tik 2018 m. kovo 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams nuo transporto priemonės perdavimo ieškovei saugoti momento. Todėl laikytina, kad ieškovė išsiieškodama skolą elgėsi pasyviai, kas sąlygojo skolos didelį išaugimą. Be to, ieškovė siųsdama pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą, teismui nepateikė duomenų, ar minėti pranešimai buvo įteikti tinkamai, registruota siunta, kaip tai numato įstatymai bei CPK normos.

Dėl to, teismas konstatuoja, kad toks ieškovės elgesys neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis ieškovė, sudariusi sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas) keliamų elgesio reikalavimų. Toks pačios ieškovės elgesys iš dalies lėmė nepateisinamą transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kokio sprendimo pagrindu administracinėje byloje buvo nubaustas transporto priemonės savininkas, todėl neįmanoma patikrinti bylos duomenų. Kita vertus, ir atsakovas – automobilio savininkas (valdytojas, ar/ir pažeidėjas)– nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti įsiteisėjus teismo nutarimui (kurio ieškovas nepateikė).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma – 5823,12 Eur, paskaičiuota daugiau nei už trejus metus ir 6 mėnesius, pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už transporto priemonės saugojimą ieškovės aikštelėje už vienerių metų laikotarpį (už 6 mėnesių laikotarpį, numatytą ieškovei Sutartyje ir tokios pat trukmės laikotarpį, nes jokių veiksmų nesiėmė ir pats atsakovas) nuo transporto priemonės nuvežimo dienos – 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. už 365 dienas, skaičiuojant po 4,56 Eur už dieną, viso 1664,40 Eur (už transporto priemonės priverstinį nuvežimą neskaičiuota).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1664,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jeigu ieškinys patenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 131 Eur žyminio mokesčio. Ieškiniu prašyta priteisti viso 5823,12 Eur, priteista – 1664,40 Eur, t.y. 29 procento patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo viso 131 Eur žyminį mokestį. Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 38 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1664,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1664,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, į. k. 302308932, buveinės adresas: V. K. pr. 64-84, 50399, Kaunas, a. s. Nr. LT60 2140 0300 0259 2541, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.