- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-789-417/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00150-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- J. J.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 8 d. 16.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutarimu J. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Skunde nurodo, kad teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nutarime nurodyta, kad neblaivus vairavo (duomenys neskelbtini), o 2014 m. vasario 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šį pažeidimą padarė (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu apelianto atstovas advokatas pateikė teismui įrodymus, kad protokolas buvo rašomas (duomenys neskelbtini) (liudytojų A. R., A. G., M. G., A. K. parodymai), bei kad Mažeikių rajone iš viso nėra (duomenys neskelbtini) k. Teismas, atsižvelgdamas į policijos pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinimą, kad jie protokole nurodė (duomenys neskelbtini) k., nes taip neva rodė jų automobilio navigacijos sistema, bei sutikimą, jog tai galėjo būti kita vietovė, pats pakeitė pažeidimo vietą. Mano, kad teismas neturėjo teisės pakeisti vienos iš esminių aplinkybių – pažeidimo padarymo vietos, juo labiau kad (duomenys neskelbtini) k. yra kitame rajone, daugiau nei už 100 km nuo (duomenys neskelbtini) k. (pažymi, kad protokolas buvo rašomas (duomenys neskelbtini) k., o ne (duomenys neskelbtini) k.). Be to, nutarime nurodyta, kad nėra galimybių nustatyti, kokiu laiku pareigūnai pastebėjo apelianto automobilį. Ši išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams – policijos pareigūnų A. K. ir A. U. 2014 m. vasario 8 d. tarnybiniams pranešimams, kad apelianto automobilį jie pastebėjo apie 16 val. 35 min., bei policijos automobilio navigacijos sistemos išklotinei, pagal kurią matyti, kad policijos automobilis sustojo 16 val. 35 min. 40 s. Prieš tai policijos automobilis važiavo nesustodamas 5 min. 46 s. 20–89 km/h greičiu, t. y. vidutiniškai 54,5 km/h greičiu. Atsižvelgiant į policijos pareigūnų paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, kad jie neva pamatė apelianto ir A. R. sunkvežimius prieš 200–300 m., darytina išvada, kad šį 200–300 m. atstumą policijos automobilis nuvažiavo per 13,2–19,8 sekundės. Todėl pagal policijos automobilio navigacijos sistemos bei pačių policijos pareigūnų paaiškinimas apeliantas daro išvadą, kad jie galėjo pastebėti apelianto automobilį apie 16 val. 35 min. 20 s. Todėl nutarimo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu laiku pareigūnai pastebėjo apelianto automobilį, yra paneigta objektyviais bylos duomenimis bei policijos pareigūnų paaiškinimais.
Apeliantas taip pat nurodo, kad įvertinant kitą byloje esantį objektyvų įrodymą (apelianto automobilio tachografo parodymus) UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 85-4-45, kuriame nurodyta, kad jo automobilis stovėjo nuo 16 val. 20 min., ir, netgi atsižvelgiant į liudytojo A. P. paaiškinimus, kad pagal apelianto automobilio tachografo parodymus, jo automobilis stovėjo nuo 16 val. 28 min. ar 16 val. 30 min. (nes toks yra padalos tikslumas), darytina išvada, kad negalima pasitikėti policijos pareigūnų parodymais, kad jie matė, kaip apelianto sunkvežimis važiavo ir sustojo, nes pagal objektyvius įrodymus jo automobilis sustojo mažiausiai prieš 5 minutes nei policijos automobilis. O žinant policijos automobilio tachografo parodymus, darytina išvada, kad apelianto automobilio sustojimo metu policijos automobilis turėjo būti už beveik 5 km (5 min. x 54,5 km/h) ir todėl pareigūnų parodymai vertintini kritiškai (iš policijos automobilio navigacinės sistemos parodymų matyti, kad iki sustojo prie apelianto sunkvežimio jie nesustodami važiavo 5 min. 49 s). Byloje surinktų įrodymų visuma – apelianto ir policijos automobilių tachografo navigacinės sistemos parodymai, liudytojų A. R. ir A. G. parodymai, kad apeliantas išgėrė porą taurelių degtinės iki atvažiuojant policijos automobiliui, liudytojo A. K. parodymai, kad prieš jį sustabdant patikrinti policijos pareigūnams, jis pravažiavo apelianto ir A. R. sunkvežimius, stovėjusius prie ūkininko A. G. sodybos, liudytojo M. G. parodymai, leidžia daryti išvadą, kad apelianto teisme nurodytos aplinkybės, jog išgėrė tik sustabdęs savo automobilį ir nuėjęs ieškoti kolegos A. R., kad protokole nurodė, jog vairavo išgėręs dėl to, kad buvo pasimetęs, matė, kad policininkai juokiasi iš jo pasakojimo apie išgėrimo aplinkybes ir paveiktas jų patikinimų, kad taip jam bus geriau, atitinka tikrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad apeliantas buvo labai pasimetęs ir painiojosi – tai neprisipažino, tai prisipažino. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į policijos pareigūnų elgesį – administraciniame teisės pažeidimo protokole nurodė neteisingą įvykio vietą pagal turėtą tos dienos patrulio tarnybos užduotį, nurodytu laiku privalėjo būti visai kitoje vietoje (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kelias, kuriame buvo rašomas protokolas, iš viso neįėjo į jų patruliavimo maršrutą). Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad policijos pareigūnai nurodė, kad pastebėjo du važiuojančius sunkvežimius, kurie neva juos pamatę sustojo, tačiau kitoje A. R. administracinėje byloje objektyviais įrodymais (tachometro parodymais) nustatyta, kad A. R. vilkikas stovėjo nuo 13 val. 28 min., t. y. daugiau nei trys valandas iki to laiko, kai policijos pareigūnai nurodo matę jį važiuojant.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. J. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas D. R. nurodo, kad su J. J. apeliaciniu skundu nesutinka, nes, jo manymu, asmuo nubaustas pagrįstai, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, jog J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu tvirtino, jog jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė, savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog J. J. neneigia aplinkybės, kad patikrinimo metu jis buvo neblaivus, tačiau neigia aplinkybę, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas teisės normas, nagrinėdamas bylą apeliacinėje instancijoje, apklausė liudytojus – pažeidimą mačiusius policijos pareigūnus A. K. ir A. U., taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktą J. J. ir, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju neginčijamai ir neabejotinai įrodyta, kad J. J. įvykio metu būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.
Liudytojas A. K. parodė, kad tvirtina savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir informaciją, nurodytą tarnybiniame pranešime. Teigė, kad jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidimo padarymo vieta nurodyta protokole ne tokia, nes buvo tokia situacija, kad jie vykdė reidą po Mažeikių rajoną ir tiksliai nežinojo, kurioje vietoje jie yra, įsijungė navigaciją, kuri nurodė vietovę, tokią ją ir užrašė protokole. Paskui sužinojo, kad ne ta vietovė buvo, kuri nurodyta protokole, o kokia buvo iš tikrųjų nebesidomėjo. Pareigūnas nurodė, kad du važiuojančius automobilius matė, iš viso buvo trys sunkvežimiai, vienas važiavo priekyje. Jie matė, kad sunkvežimiai važiavo ir sustojo, išlipę aplink sunkvežimius vaikščiojo žmonės. Iš automobilio tachometrai išimti, tik įdomu, kada jie išimti. Teigė, kad faktas yra toks, ką jie matė, o tuos tachometrus gali kitą dieną padaryti, jei ne tą pačią dieną išimti, tai kitą dieną tą patį padarė. A. K. patvirtino, kad jis matė du važiuojančius sunkvežimius. Nepamena, kada sustabdė automobilį, tarnybiniame pranešime yra nurodyta. Girtumas patikrintas tik 16.52 val., nes su pažeidėjais ilgai bendravo, nuo jų sklido alkoholio kvapas, nustatė girtumą. Pažeidėjai iš pradžių sutiko, kad vairavo, o kai pradėjo rašyti protokolus, nebesutiko, sakė nevairavo, kad čia tvarkėsi, tačiau aplink sunkvežimį nebuvo padėta nei raktų, nei nebuvo matyti, kad kažką būtų tvarkę, tik matė butelius, padėtus sunkvežimyje. Apie pažeidėjų pateiktą versiją, kad jie atėjo jau išgėrę ir tik tada juos pamatė, nurodė, kad sunkvežimius matė važiuojančius, nematė, kad jie pareitų nuo ūkininko. Su pažeidėjais bendravo, iš pradžių klausė jų, ar vartojo alkoholį, sakė, kad nevartojo, nurodė šiems, kad girtumas bus nustatinėjamas, jie nenorėjo pūsti, po to nustatė girtumą. Pareigūnas patvirtino, kad atvažiuojančius sunkvežimius matė maždaug iš 200–300 metrų atstumo, tiksliau nepamena, nes tokių situacijų būna kasdien (b. l. 99).
Liudytojas A. U. nurodė, kad kartu su kolega matė važiuojančius du sunkvežimius. Iš viso buvo trys sunkvežimiai, vieną paleido pirmą, nes blaivus buvo, kiti du iš paskos važiavo. Pirmą sustabdę ir paleidę pamatė dar du važiuojančius, šie pamatė pareigūnus, o gal tas kitas vairuotojas jiems paskambino, tada jie staigiai sustojo. Protokole nurodyta netiksli įvykio vieta, nes jie pasikliovė navigacija, ją įsijungus ji nurodė artimiausią kaimą, nes jie ne vietiniai yra, iš Telšių važiuoja į Mažeikius dirbti, tai galbūt netiksliai ir įvardinta vieta. Pareigūnas patvirtino, kad tikrai nebuvo taip, kad pažeidėjai abu nuėjo pas ūkininką, išgėrė, grįžus jiems prie automobilių tik tada atvažiavo pareigūnai, nes jie matė važiuojančius sunkvežimius, kuris iš kurio išlipo, iš antrojo sunkvežimio išlipo J. J.. A. U. nurodė, kad jis protokolą rašė pirmajam vairuotojui R., o kas girtumus nustatinėjo, reikia ant čekiukų žiūrėti. Pareigūnas paaiškino, kad nubaustojo automobilis stovėjo nuo 16.28 val. su paklaida ir niekur nejudėjo, o girtumas patikrintas 16.52 val. todėl, kad vyko pokalbis, žmonės iš pradžių atsisakė pūsti, su jais 15–20 minučių kalbėjo, bendravo, bet galų gale jie sutiko pūsti, todėl yra toks laiko tarpas. Jie jau ruošėsi už vengimą rašyti protokolą, tačiau pažeidėjai nusprendė, kad reikia pasitikrinti girtumą. Iš pat pradžių jie sutiko normaliai, o kai pamatė, kad forminami pažeidimai, pradėjo atsisakinėti. Įvykio vietoje nebuvo ženklų, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) kaime, G. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o šis kaimas priklauso Mažeikių rajonui. Pareigūnas taip pat paaiškino, kad jų maršruto duomenys yra byloje, maršrutas buvo Mažeikių rajonas, konkrečiai ribos nebuvo apibrėžtos, pavieniai kaimai surašyti, kuriais maždaug judėti, o kokios gatvės, keliai, nėra nurodyta. Jie išvažiavę į Mažeikius maždaug savo nuožiūra darbuojasi orientuodamiesi į užduotį, nebent atskiras kelias surašytas, tada turi būti tame kelyje. Įvykio metu jiems ir buvo ta vieta, kaip tik darbą buvo bebaigiąs ir važiavo tuo maršrutu link namų, važiavo žvyrkeliais. A. U. teigė, kad jie nesijuokė iš to žmogaus, iš pradžių buvo viskas normaliai, jie prisipažino, tartis bandė, o kai pradėjo forminti, pradėjo nebesutikti, kai atėjo laikas pasirašyti (b. l. 99–100).
Apeliacinės instancijos teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas J. J. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė, kad su draugu parėjo iš ūkininko namų, privažiavo policija, net nespėjo sureaguoti, policininkai sakė greitai duoti dokumentus, dėl to jis išsigando, policininkai sakė pasirašyti, nes bus geriau. Kai sustojo prie A. R. mašinos, nerado jo, nuėjo pas ūkininką. Pas ūkininką gal dešimt–penkiolika minučių išbuvo, išgėrė tris stikliukus, šeštadienis buvo, jau po darbo. Grįžo atgal prie mašinų, žiūri, kas ten yra, tuomet privažiavo policija. J. J. patvirtino, kad jau nuo 16.30 val. maždaug jo automobilis stovėjo ir nuo to laiko niekur nebejudėjo. Viskas vyko visai kitoje vietoje, nei nurodyta protokole, nes toks (duomenys neskelbtini) kaimas yra, bet tai ne ta vieta buvo, o koks buvo pavadinimas kaimo, nebeatsimena. Teigė, kad jis nuėjo pas ūkininką, išgėrė, po to parėjo prie mašinų. J. J. parodė, kad jų niekas nestabdė, jis atvažiavęs sustojo, įjungė avarinį signalą ir ėjo prie A. R. (b. l. 99–100).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. J. neginčija fakto, kad įvykio vietoje jis buvo neblaivus, tačiau neigia, kad jis protokole nurodytu metu automobilį vairavo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais ir be pagrindo atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. ir kitų jo naudai parodymus davusių asmenų parodymus. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar J. J. vairavo automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai jo kaltę – vairavimo faktą – patvirtinančių įrodymų.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. J. 2014 m. vasario 8 d. 16.52 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Taigi, iš kaltinimo, pateikto administracinio teisės pažeidimo protokole, formuluotės matyti, kad J. J. kaltinamas tuo, kad transporto priemonę – sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo 2014 m. vasario 8 d. 16.52 val. Tačiau policijos pareigūnai A. K. ir A. U. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad jie du važiuojančius sunkvežimius pamatė 2014 m. vasario 8 d., apie 16.35 val. Abu policijos pareigūnai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad abu sunkvežimius matė važiuojančius, kurie, pamatę policijos tarnybinį automobilį, sustojo. Tačiau tokie policijos pareigūnų parodymai vertinami kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems objektyviems bylos duomenims.
Visų pirma, abejonių kelia policijos pareigūnų galimybė matyti važiuojančius J. J. ir A. R. vairuojamus sunkvežimius, nes iš administracinėje byloje esančių sunkvežimių „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo parodymų matyti, kad sunkvežimis DAF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 8 d. nuo 13 val. 25 min. stovėjo, o sunkvežimis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo nuo 2014 m. vasario 8 d. 16 val. 28 min. (b. l. 24–26). Šie duomenys patvirtina J. J. parodymus, kad jis 2014 m. vasario 8 d., apie 16 val. 30 min., važiuodamas keliu pamatė kolegos A. R. sunkvežimį, sustojusį pakelėje, ir pats sustojo šalia, kad išsiaiškintų A. R. sustojimo priežastis. Kadangi A. R. nebuvo, nuėjo į šalia esančią sodybą, kur rado A. R., sodybos šeimininkas pasiūlė degtinės, o jam nebereikėjo niekur važiuoti, buvo po darbo, išgėrė 100 g degtinės, po to kartu su A. R. grįžo prie automobilių, kad apžiūrėtų gedimą. Priėjus prie automobilių, privažiavo policijos pareigūnai, jiems pasakė, jog remontuoja automobilį ir nebežada važiuoti (b. l. 40). Be to, šiuos J. J. parodymus patvirtina ne tik minėti sunkvežimių tachografų parodymai, bet ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų A. G., A. R., A. K., M. G. parodymai, pateiktą įvykio versiją patvirtina ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Šiaulių regiono departamento vyresniojo specialisto A. P. parodymai. A. P. nurodė, kad pagal automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo duomenis matyti, kad jis stovėjo nuo 2014 m. vasario 8 d. 6.30 val. iki kitos dienos 8.20 min., t. y. automobilis buvo sustabdytas 16.30 val., tiksliai stovėjimas nuo 16 val. 28 min ar 16 val. 29 min., nes viena padala yra dvi minutės (b. l. 83).
Įvertinus minėtus duomenis, galima daryti išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina J. J. parodymus, kad jis sustabdęs automobilį nuėjo iki kito stovinčio automobilio, po to į sodybą, ten su šeimininku bei A. R. išgėrė degtinės, vėliau grįžo atgal ant kelio prie automobilio, kai prie jų privažiavo ir sustojo policijos automobilis bei buvo konstatuotas neblaivumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei policijos pareigūnas A. K., nei A. U. negalėjo 2014 m. vasario 8 d. apie 16 val. 35 min. matyti važiuojančio J. J. sunkvežimio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi jis 2014 m. vasario 8 d. nuo 16 val. 28 min. buvo sustojęs ir niekur nevažiavo. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma (sunkvežimių tachografų parodymai, liudytojų A. G., A. R., A. K., M. G., A. P. parodymai) neabejotinai patvirtina apelianto J. J. parodymus ir galutinai paneigia policijos pareigūnų parodymus, kad J. J. neblaivumo nustatymo metu, t. y. 2014 m. vasario 8 d. 16.52 val., vairavo transporto priemonę. Todėl policijos pareigūnų A. K. ir A. U. parodymai vertinami kritiškai ir jais negalima remtis pripažįstant J. J. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta.
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į apeliaciniame skunde išdėstytus faktus, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nepakanka neginčijamai patvirtinti, kad būtent administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo – J. J. 2012 m. vasario 8 d. 16 val. 52 min. (duomenys neskelbtini) k., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl J. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.