Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 163² str. 3 d., ir nubaustas 1448,00 eurų bauda su 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ bei automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) registruoto N. D. vardu, konfiskavimu.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su administracine byla Nr. ATP-339-149/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nubaustas už tai, kad jis 2014-12-22 apie 16.30 val. kelio Dieveniškės – Šalčininkai 9 km, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 – 3.4 p., automobilio “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje įrengtoje slėptuvėje gabeno akcizais apmokestinamas, bet nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis prekes – 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super slims“ su trečiųjų šalių banderolėmis, cigarečių bendra vertė 4250,00 Lt (32,69 MGL).

2015-03-09 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus rinktinės vado Vido Mačaičio atsiliepimas į I. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma I. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 163² str. 3 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo I. B. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad I. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjos asmenybę ir paskirdamas jam ATPK ATPK 163² str. 3 d. sankcijos ribose numatytą minimalią nuobaudą. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, darantis žalą valstybės ekonomikai ir visuomenės interesams, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011). Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos I. B. buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl, aukštesnės instancijos teismo nuomone, I. B. paskirtos ATPK ATPK 163² str. 3 d. sankcijoje numatytos minimalios – 1448,00 eurų dydžio bauda – yra aiškiai ne per griežta atitinkama siekiamus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, mažinti ją nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo

ATPK 163² str. 3 d. sankcijoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas yra įtvirtintas kaip alternatyvi nuobauda. Priimdamas šį sprendimą dėl tokios priemonės konfiskavimo teismas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (kasacinė byla 2AT-5-2011).

Pagal pobūdį panašios kategorijos (pvz., kontrabandos) bylose paprastai laikomasi pozicijos, jog pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama, jeigu: 1) ji buvo specialiai tam pritaikyta arba 2) jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitines kontrolei (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-47/2008, N575-215/2009, N502-34/2010 ir kt.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso ne pačiam pažeidėjui, o kitiems asmenims, laikomasi pozicijos, kad savininkas turi būti informuotas ir jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl jo daikto buvimo pažeidėjo žinioje aplinkybių (nutartys administracinėse bylose Nr. N575-1742/2008, N444-8347/2009, N62-603/2010 ir kt.).

Suinteresuotas asmuo automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė N. D. apylinkės teismo posėdyje parodė, kad automobilio vertė apie 2600 Lt, I. B. pažįsta, jis paprašė automobilio ir ji leido juo naudotis, sakė, kad važinės į darbą, nuo vasaros nuolat važinėjo jos automobiliu, ji nežinojo, kad jis vežė cigaretes, prašė nekonfiskuoti automobilio.

Konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju automobiliu „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) kontrabandinių cigarečių kiekis – 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super slims“, kurių vertė 4250,00 Lt (32,69 MGL), nebūtų įmanomas, nepanaudojus šią transporto priemonę, juo labiau, kad kontrabandinės cigaretės buvo paslėptos minėto automobilio daiktadėžėje įrengtoje slėptuvėje.

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius automobilio konfiskavimą, teisinga pusiausvyra – nepažeista. Nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad pareiškėjas panaudojo automobilį neteisėtai, nuslėpdamas nuo muitinės kontrolės įvežamas į Lietuvos Respubliką cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (mutatis mutandis Yildirim v. Italy; C.M. v. France, a contrario mutatis mutandis Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008;Milosavljev v. Serbia, no. 15112/07, judgment of 12 June 2012).

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad gabentas kontrabandinių cigarečių kiekis yra pakankamai didelis, kad jį būtų galima gabenti kitokiu būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Be to, gabenamų kontrabandinių cigarečių vertė du kartus viršija konfiskuoto automobilio „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) vertę, kontrabandinės cigaretės vežtos daiktams gabenti neskirtoje vietoje, specifinėse transporto priemonės ertmėse, slėpimo metu nuimant atskiras konstrukcines detales, tikintis, kad jos nebus surastos, konfiskuota transporto priemonė nėra pareiškėjo šeimos pragyvenimo šaltinis (a contrario mutatis mutandis Nr. 2AT-4-2011). Esant tokioms aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas atitinka ne tik EŽTT, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, kadangi pagrįstai siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje (administracinės bylos Nr. 2AT-2-2013, Nr. 2AT-7-2013).

Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz., buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas. Apklausta teismo posėdyje automobilio savininkė patvirtino, kad I. B. pažįsta, jis paprašė automobilio ir ji leido juo naudotis, taigi nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų neišplaukia vienareikšmiška išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.52 straipsnio 1 dalis numato, kad perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika.

Konstitucinio Teismo doktrinoje išaiškinta taip pat pažymint, kad savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika (Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pirmosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 1997 m. balandžio 8 d.). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, nors jis ir nepriklauso pažeidėjui, šiuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju automobilio Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė N. D. turi teisę iš administracinėn atsakomybėn patraukto I. B. reikalauti atlyginti turtinę žalą dėl jos vardu registruoto automobilio Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio konfiskavimas neviršija neigiamų padarinių, neišvengiamai kylančių įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis). Turint omeny I. B. vežtų cigarečių vertę, konfiskuotino automobilio vertę, pareiškėjui paskirtą minimalaus dydžio baudą, automobilio konfiskavimas negali būti vertinamas kaip sunkiai pakeliama turtinė našta (mutatis mutandis Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands; a contrario mutatis mutandis Ismayilov v. Russia).

Įvertinęs visas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, įgyvendindamas straipsnio sankcijoje jam suteiktus įgaliojimus konfiskuoti transporto priemonę, neperžengdamas valstybei suteiktos vertinimo laisvės ribų ir laikydamasis pagrįsto proporcingumo tarp siekiamo teisėto tikslo ir taikomos priemonės, nepažeidė bendrojo intereso ir nuosavybės teisių apsaugos pusiausvyros principo.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015-02-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti.