Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2233-1123/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-22
Bylos Nr.
e1-2233-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15293-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2233-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15293-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 40 parų areštu;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir R. S. pasiųstas atlikti paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., 2021 m. gegužės 9 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties rankomis sugriebęs savo sugyventinę A. S. už plaukų, rovė pastarosios plaukus, po ko, viena ranka laikydamas pastarosios galvą už plaukų, kita ranka sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip dešimt smūgių, į galvą – skruosto, žandikaulio, smilkinio sritis, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejų ausų užausiuose bei nosyje, po ko abiem rankomis sugriebęs pastarąją už kaklo smaugė, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė savo sugyventinės A. S. sveikatą. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis su A. S. pažįstami yra nuo (duomenys neskelbtini) metų, apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini) metų jie su A. S. jau gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį – vestuves, vaikus. Kadangi tiek jis, tiek A. S. turi priklausomybes nuo alkoholio bei narkotikų, negalėdavo ilgai išdirbti vieno darbo ir galų gale jis padarė nusikaltimą, dėl kurio buvo nuteistas bei pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Grįžus iš įkalinimo įstaigos, jis persikėlė gyventi pas A. S. mamą adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su A. S. gyveno iki įvykio, minimo pranešime apie įtarimą, apie porą mėnesių. 2021 m. gegužės 9 d. namuose vyko remontas jis nenorėjo maišytis, todėl nuėjo pas draugus, kur su jais vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare apie 20.30 val. jam grįžus namo anksčiau minėtu adresu, A. S. mama pasikvietė jį ir pasakė, kad jie gavę algą susirastų kitą būstą ir išeitų gyventi atskirai. Jis nesuprato, dėl ko čia viskas taip pasikeitė, nes anksčiau jokių pretenzijų dėl gyvenimo kartu nebuvo, tačiau nesiginčydamas nuėjo į kambarį, kur buvo A. S., ir norėjo jos paklausti, kas tokio atsitiko, kodėl jos mama prašo jų išsikelti. A. S. gulėjo lovoje, jis bandė su ja kalbėtis, tačiau ji normaliai nieko paaiškinti nesugebėjo, tuomet jis norėjo atsigulti šalia ir patempė už antklodės, o A. S. pasielgė neadekvačiai vieną kartą savo ranka sudavė jam per veidą. Smūgis nebuvo stiprus, fizinio skausmo nejautė, tačiau tai jį labai supykdė ir tuo metu jis kaire ranka sugriebė ją už plaukų bei dešinės rankos delnu, bei kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, galvos pakaušio sritį. Stipriai laikant A. S. galvą už plaukų ir suduodant smūgius, išsirovė A. S. plaukai. Turbūt išgirdusios triukšmą, į kambarį atbėgo A. S. sesuo T. bei motina, kuri, paėmusi nuo palangės puodelį, sudavė juo jam kelis kartus per galvą, pakaušio sritį, tuo metu jis paleido A. S.. A. S. motina pradėjo rėkti, kad jis išeitų. Jam išeinant iš namų, A. S. motina pasiėmė kastuvą ir juo užsimojo, o jis tuo metu pakėlęs akmenį metė į jos pusę, tiesiog norėdamas pagąsdinti ir jam atrodo, kad sudaužė stiklinės sienos vieną blokelį. Po to per mišką išėjo į sodus, susirado apleistą sodo namelį ir ten gyveno. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Šiuo metu nuolatinės gyvenamosios vietos neturi ir nakvoja tame apleistame sodo namelyje. Pas savo tėvus grįžti negali, nes jie jo nepriima. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 81-83).

Nukentėjusioji A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu gyvena pas mamą A. S. name adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name daugiau niekas negyvena. Jos sesuo T. S. su šeima lankosi pas mamą šiuo adresu, tačiau čia negyvena. Name ji turi savo kambarį. Pas mamą gyvena maždaug apie 4 mėnesius. R. S. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji su juo pradėjo draugauti, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, maždaug (duomenys neskelbtini). Jie draugavo apie (duomenys neskelbtini) metus, kartu gyveno, nuomojosi butą. Po to išsiskyrė, kai jis ją sumušė, tada į policiją nesikreipė. Maždaug 2021 m. sausio mėn. pradžioje, kai tuo metu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena, jie su R. S. vėl pradėjo draugauti, jis atsikraustė pas ją gyventi. Maždaug nuo 2021 m. vasario mėn. ji persikraustė gyventi pas mamą (duomenys neskelbtini). R. S. gyveno pas savo mamą. Kiek žino, jis sukonfliktavo su motina ir motina jį išvarė iš namų. Tą dieną jis sumušė ir nepilnametį asmenį, dėl ko yra atliekamas tyrimas. Kurią tiksliai dieną tai buvo, negali pasakyti. Tada jis atvažiavo pas jas namo ir jos mama nusprendė jį priglausti, ji tą dieną buvo darbe. Nuo to laiko, maždaug apie 1,5 mėn., jis gyveno pas ją, kartu su ja. R. S. būna, kad vartoja alkoholį, yra įsitikinusi, kad rūko žolę, dėl narkotikų nėra tikra. Jis elgiasi agresyviai tik tada, kai yra neblaivus arba apsivartojęs. Per tą laikotarpį, kai kartu gyveno pas jos mamą, jis vieną kartą ją buvo stumdęs ir suplėšęs jos drabužius, dėl to į policiją nesikreipė. 2021 m. gegužės 9 d. visą dieną praleido kartu namuose, buvo išėję pasivaikščioti, alkoholio nevartojo. Dienos metu paskambino sesės vyras, kad reikia į lauką ištempti šaldytuvą. Ji paprašė pagalbos R. S.. Jis pasakė, kad šaldytuvo netemps, nes vis tiek čia negyvens. Ji šaldytuvą nutempė pati. Matė, kad R. S. elgėsi keistai, galimai buvo susinervinęs. Jo nieko neklausinėjo, jis gulėjo kambaryje. Ji į kambarį nėjo, nes žino, kad, jeigu jis susinervinęs, gali pradėti netinkamai elgtis. Po to atvyko sesuo su savo vaikais. Jos tvarkėsi. Vėliau pamatė, kaip R. S. išėjo iš namo ir kažkur nuėjo nieko nesakęs. Į vakarą ji nuėjo į savo kambarį pailsėti, nes kitą dieną reikėjo anksti keltis į darbą. Alkoholio nevartojo. Kažkuriuo metu užmigo. Po to pamena, kad jai gulint lovoje R. S. stvėrė jai už plaukų, pradėjo kumščiais mušti jai per galvą, per veidą, kiek sudavė smūgių, negali įvardinti, ne mažiau 10 smūgių, išplėšė plaukus ir pamena, kad pradėjo dusti. Vėliau mama papasakojo, kad R. S. galimai buvo neblaivus, kad jis ją tampė po visą kambarį, smaugė, trankė kumščiais, mama su jos seserimi visa tai matė, bandė ją apginti nuo jo, jam su puodeliu trenkė per galvą. Ji atsibudo gulėdama ant lovos kitame kambaryje ir jau tuo metu buvo atvykę policijos pareigūnai. R. S. namuose nebuvo, mama sakė, kad jis pabėgo. Buvo šoko būsenoje, nejautė jokio skausmo, vėmė vieną kartą, bendravo su policijos pareigūnais. Nenorėjo greitosios med. pagalbos, tačiau ji buvo iškviesta. Atvykusi GMP brigada nusprendė ją išvežti į ligoninę dėl to, ar nėra sulūžusi nosis, ar nėra kraujo išsiliejimo smegenyse, ar nėra galvos sutrenkimo. GMP ją išsivežė ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kartu važiavo mama. Ten ją apžiūrėjo gydytojas, padarė nosies rentgeną, nusiuntė padaryti galvos rentgeno. Vietoj to ji pasakė mamai, kad viskas gerai, dokumentus, kuriuos jai davė gydytojas rentgenui, ji paslėpė po striuke ir pasakė, kad ją išleidžia iš ligoninės. Kai mama paklausė, kas jai nustatyta, pasakė, kad jai sakė kreiptis į jos gydytoją. Galimai jai buvo šokas, kodėl taip pasielgė, nežino. Su mama taksi nuvažiavo į sesers namus, nes bijojo, kad R. S. grįš ir gali ką nors padaryti. Ji nuėjo miegoti. Ryte atsikėlus labai skaudėjo galvą, pykino, dešinė akis buvo visiškai užtinusi, negalėjo jos atmerkti, aplink akį buvo violetinė kraujosruva. Kairė akis raudona, virš akies ties voku kraujosruva, veido dešinė apatinė dalis ties žandikauliu ištinusi, pamėlusi, veido dešinėje pusėje ties smilkiniu bei skruostikauliu kraujosruva, už dešinės ausies spenelio žaizda, kraujo hematoma, galvoje nėra dalies plaukų, t. y. jie išpešti. Kaklo dešinė pusė pamėlynavusi. Su mama 2021 m. gegužės 10 d. grįžo į namus. Namuose vieno iš kambarių išimtos durys, jos kambaryje, koridoriuje, lauke, visur mėtėsi plaukai, ant pagalvės buvo likę kraujo. Buvo išdaužtas maždaug 0,5x0,5 m koridoriaus langas, išeinantis į lauką. Mama sakė, kad R. S. langą išdaužė su plyta, prieš tai norėdamas su plyta trenkti jos mamai. Taip pat mama pasakė, kad R. S. išėmė kambario, į kurį ją buvo nutempusi sesė po to, kai jis ją sumušė, duris. Durys tik išimtos, nesugadintos. Dėl išdaužto lango galimai mama rašys pareiškimą. Į darbą ji išėjo 2021 m. gegužės 13 d.. Nedarbingumo neėmė, dabar jaučiasi neblogai, geria nuskausminamuosius Diclac, ant veido likę nežymios kraujosruvos, dešinė akis dalinai patinusi, akyse išsiliejęs kraujas. Po įvykio R. S. nematė, jis atėjęs nebuvo. Kur jis gali būti šiuo metu, nežino. Po įvykio papildomai į gydymo įstaigą nesikreipė. Medicininius dokumentus, kuriuos išsinešė iš ligoninės, pateiks policijos pareigūnams vėliau. Į teismo medicinos tarnybą nustatyti jos sveikatos sutrikdymo masto važiuoti atsisako. Savo sveikatos sutrikdymą vertina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nori, kad R. S. nesiartintų prie jos, prie jos namų, prie jos šeimos narių ir prie jos darbo. Mano, kad jis gali imtis neteisėtų veiksmų ir vėl. Prašo policijos R. S. patraukti atsakomybėn už neteisėtus veiksmus prieš ją, jos užpuolimą ir sumušimą (b. l. 27-31).

Liudytoja T. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. S. yra jos sesuo. Ji jau ne vienerius metus draugauja su savo vaikinu R. S.. Jos santykiai su sese ir jos vaikinu yra komplikuoti, nes jos sesuo kartu su savo vaikinu piktnaudžiauja alkoholiu, jos vaikinas yra buvęs nuteistas dėl įvairų nusikaltimų, todėl jų šeima nepritaria jų santykiams. Anksčiau A. S. ir R. S. gyveno atskirai, tačiau pastaruosius du mėnesius gyveno pas jos mamą A. S. adresu (duomenys neskelbtini). Tiek A. S., tiek R. S. linkę išgėrinėti, todėl jos mama jau pavargo nuo tokio jų gyvenimo būdo. 2021 m. gegužės 9 d. jie kartu su vyru nuvyko pas mamą, anksčiau minėtu adresu, kad padėtų jai buityje. Mamos namuose buvo atvykęs darbininkas, kuris mamos namuose įstatinėjo duris. Vakare galimai apie 19.30 - 20.00 val. jos vyras išvežė darbininką namo. Tuo pačiu metu į namus grįžo R. S., kuris buvo akivaizdžiai apsvaigęs, tačiau ar nuo alkoholio, ar nuo narkotinių medžiagų pasakyti negali. R. S. iš pradžių nebuvo agresyvus ir su jais kalbėjo normaliai. Jos mama labai mandagiai, tikrai neprovokuodama konflikto pasakė R. S., kad ji padėjo tiek, kiek galėjo padėti, bet paprašė, kad sekantį mėnesį, kai gaus pinigus, jie kartu A. S. išsikraustytų. Jos mama tai tikrai pasakė ramiu tonu, nieko nenorėdama įžeisti ar kažkaip išprovokuoti konflikto. R. S. nieko neatsakė, tačiau nuėjo į kambarį, kuriame buvo A. S. bei užsidarė duris. Po kelių minučių ji išgirdo, kaip A. S. suriko. Ji nuėjo į jų kambarį pažiūrėti, kas atsitiko, ir ji pamatė A. S. su R. S., sėdinčius ant lovos. A. S. pasakė, kad R. S. į ją spjovė. Tuomet R. S. ranka griebė A. S. už plaukų (kuria ranka pasakyti negali) bei pradėjo stipriai tampyti, rauti plaukus, o kita ranka sudavė tiksliai nepasakys kiek, bet ne mažiau kaip penkis smūgius A. S. į galvą – skruosto, smilkinio, žandikaulio sritis. Ji tuo metu iš išgąsčio nesugebėjo rėkti, todėl ji pradėjo jo prašyti, kad baigtų ją mušti. Tuo metu A. S. iš burnos, nosies pradėjo bėgti kraujas, pradėjo tinti veidas. Jos mama išgirdusi, kad vyksta konfliktas, atėjo į kambarį ir pamačiusi, kas vyksta, bandė taip pat prašyti R. S., kad jis paleistų A. S.. Mama priėjusi R. S. iš nugaros, suėmė jį už drabužių ir bandė jį atitraukti nuo A. S., tačiau R. S. į nieką nereagavo ir toliau mušė A. S.. Po to R. S. užsigulė ant A. S. bei viena ranka laikydamas už plaukų, o kita ranka sugriebęs už kaklo pradėjo ją smaugti. A. S. pradėjo dusti, jos su mama nebežinojo, ką daryti, todėl mama sugriebusi nuo palangės puodelį smogė juo R. S. į galvą – pakaušio sritį. Tuo metu R. S. paleido A. S. ir atsisuko į mamą, o ji sugriebus A. S. už rankos ją patraukė link savęs ir nustūmė į koridorių, kad R. S. negalėtų jos pasiekti. Po to R. S. grubiai atplėšė kambario duris ir vis tiek norėjo pasiekti A. S., tačiau tuo metu mama sugriebė koridoriuje stovėjusį kastuvą ir užsimojusi juo pradėjo šaukti R. S. „tu mano vaikų nemuši“, po ko R. S. išstūmė pro lauko duris, o jis pasiėmęs lauke buvusį akmenį metė į mamos pusę, tačiau pataikė į lauko duris. Po to R. S. pasišalino į mišką, o ji paskambino savo vyrui bei papasakojo, kas atsitiko, ir jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir greitoji med. pagalba, kurie išsivežė A. S. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. S. veidas (t. y. dešinės pusės skruostas, lūpos, akis) buvo ištinęs, iš nosies ir lūpų bėgo kraujas, buvo akivaizdžios sumušimo žymės. Taip pat iš galvos buvo išrauta nemaža dalis plaukų, nuotrauką galės pateikti el. paštu. Norėtų pažymėti, kad R. S. elgesys buvo neadekvatus, viso konflikto metu jo veide nesimatė pykčio atrodė, kad jis mėgaujasi tuo, ką daro, todėl jai susidaro įspūdis, kad R. S. galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (b. l. 54-57).

Liudytoja A. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. S. yra jos dukra. Ji jau ne vienerius metus draugauja su savo vaikinu R. S.. Ji jų santykiams nepritaria, nes R. S. daro neigiamą įtaką jos dukrai, dėl ko dukra pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Anksčiau A. S. ir R. S. gyveno atskirai, tačiau pastarąsias tris savaites gyveno pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Tiek R. S., tiek A. S. linkę išgėrinėti, todėl ji jau pavargo nuo tokio jų gyvenimo būdo. 2021 m. gegužės 9 d. pas ją atvyko jos dukra T. S. kartu su vyru ir padėjo jai buityje. Jos namuose buvo atvykęs darbininkas, kuris namuose įstatinėjo duris. Vakare galimai apie 19.30 - 20.00 val. jos dukros vyras išvežė darbininką namo. Tuo pačiu metu į namus grįžo R. S., kuris buvo akivaizdžiai apsvaigęs, tačiau, ar nuo alkoholio, ar nuo narkotinių medžiagų pasakyti negali. R. S. iš pradžių nebuvo agresyvus ir su jomis kalbėjo normaliai. Ji tikrai neprovokuodama konflikto pasakė R. S., kad ji padėjo tiek, kiek galėjo, bet sekantį mėnesį, kai gaus pinigus, jie kartu su A. S. išsikraustytų. Ji tai pasakė ramiu tonu, nieko nenorėdama įžeisti ar kažkaip išprovokuoti konflikto. R. S. nieko neatsakė, tačiau nuėjo į kambarį, kuriame buvo A. S., bei užsidarė duris. Po kelių minučių ji išgirdo kaip A. S. suriko. Ji nuėjo į jų kambarį pažiūrėti, kas atsitiko, ir pamatė, kad R. S. ranka griebė A. S. už plaukų (kuria ranka pasakyti negali) bei pradėjo stipriai tampyti, rauti plaukus, o kita ranka sudavė tiksliai nepasakys kiek, bet ne mažiau kaip penkis smūgius A. S. į galvą – skruosto, smilkinio, žandikaulio sritis. Jos kartu su dukra T. S.pradėjo jo prašyti, kad baigtų ją mušti. Tuo metu A. S.iš burnos, nosies pradėjo bėgti kraujas, pradėjo tinti veidas. Ji priėjusi R. S. iš nugaros suėmė jį už drabužių ir bandė jį atitraukti nuo A. S., tačiau R. S. į nieką nereagavo ir toliau mušė A. S.. Po to R. S. užsigulė ant A. S. bei viena ranka laikydamas už plaukų, o kita ranka sugriebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti. A. S. pradėjo dusti, jos su dukra nebežinojo, ką daryti, todėl ji pagriebusi nuo palangės puodelį smogė juo R. S. į galvą – pakaušio sritį. Tuo metu R. S. paleido A. S. ir atsisuko į liudytoją, o T. S., sugriebus A. S. už rankos, ją patraukė link savęs ir nustūmė į koridorių, kad R. S. negalėtų jos pasiekti. Po to R. S. grubiai atplėšė kambario duris ir vis tiek norėjo pasiekti A. S., tačiau tuo metu ji sugriebė koridoriuje stovėjusį kastuvą ir užsimojusi juo pradėjo šaukti R. S. „tu mano vaikų nemuši“, po ko R. S. išstūmė pro lauko duris, o jis, pasiėmęs lauke buvusį akmenį, metė į jos pusę, tačiau pataikė į lauko duris. Po to R. S. pasišalino į mišką, o jos dukra T. S. paskambino savo vyrui bei papasakojo, kas atsitiko, ir jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su policijos pareigūnais atvyko ir greitoji med. pagalba, kurie išsivežė A. S. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. S. veidas (t. y. dešinės pusės skruostas, lūpos, akis) buvo ištinęs, iš nosies ir lūpų bėgo kraujas, buvo akivaizdžios sumušimo žymės. Taip pat iš galvos buvo išrauta nemaža dalis plaukų. Norėtų pažymėti, kad R. S. elgesys buvo neadekvatus, todėl jai susidaro įspūdis, kad R. S. galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Taip pat nori pasakyti, kad R. S. lauke sudaužė stiklą bei su stakta išlupo kambaryje naujai įdėtas duris, tačiau jos viską susitvarkė, dėl to civilinio ieškinio nereikš, nes žymi turtinė žala padaryta nebuvo. Dėl neturtinės žalos civilinio ieškinio taip pat nereikš (b. l. 60-63).

A. S. 2021 m. gegužės 14 d. protokole – pareiškime nurodoma, kad 2021 m. gegužės 9 d. vakaro metu, tikslaus laiko nepamena, maždaug apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. S., su kuriuo gyvena tris mėnesius kartu, bendro ūkio neturi, grįžęs iš kažkur į namus, kurie priklauso jos mamai A. S., atėjęs į kambarį, kuriame tuo metu miegojo, griebė ją už plaukų, kumščiais pradėjo trankyti per galvą, per veidą, suduodamas daug smūgių, tikslaus skaičiaus įvardinti negali, smaugė ją, dėl ko ji prarado sąmonę. Atbėgusios į kambarį jos mama ir sesuo T. S. ją apgynė. R. S. pabėgo. Buvo iškviesta GMP brigada, kuri ją išvežė į (duomenys neskelbtini). Ji patyrė sveikatos sutrikdymą. Prašo R. S. patraukti atsakomybėn (b. l. 13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. G. 2021 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 9 d., 20.41 val., dirbant kartu su vyr. patruliu E. P., iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjui paskambino žmona ir pasakė, kad jos sesers neblaivus sugyventinis triukšmauja, gąsdina. Pranešėjas vyksta į vietą. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko namo kieme T. S. (buvo išsigandus, susijaudinus), kuri paaiškino, kad policiją kvietė dėl to, kad sesers A. S.sugyventinis R. S. girtas ją sumušė. Pasak T. S., sėdėdama su savo motina A. S. kitame kambaryje, išgirdo grumtynių garsus, užėjus į kitą kambarį pamatė, kad R. S. buvo užlipęs ant A. S., kuri gulėjo ant lovos, ir ją mušė. T. S. ir A. S. apgynė A. S. nustūmę R. S. į šoną. Ko pasėkoje R. S. išlaužė namuose tik ką įmontuotas duris bei išdaužė lango stiklą iš kiemo pusės ir pasišalino į mišką. Pati A. S. dėl įvykio nieko neaiškino, dėl sumušimų jai buvo iškviesta GMP, tačiau pati A. S. sakė, kad nereikia medikų, nes niekur nevažiuos. Atvykus GMP po motinos ir sesers įkalbinėjimų A. S. išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl galvos traumos (motina lydėjo kartu). A. S. ir T. S. nenukentėjo (b. l. 24).

2021 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiosios veido nuotraukų užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 14 d. A. S. papildomai prie atliekamo tyrimo pateikė jai padarytų sužalojimų galvos ir veido srityje 4 (keturias) fotonuotraukas (b. l. 34-39).

2021 m. birželio 21 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros objektas yra Vilniaus miesto GMPS greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė forma 110/a, ANG Ligų gydytojo konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertė E. U., BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikusi daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, pateikė išvadą: VšĮ (duomenys neskelbtini) ANG Ligų gydytojo konsultacijoje (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų ausų užausiuose bei nosyje, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Gydytojo minimi sumušimo požymiai veide bei smaugimo žymės, dėl nepakankamo makromorfologinio aprašymo, kaip sužalojimai nevertinami ir nekvalifikuojami (b. l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. S. – kaire ranka sugriebė ją už plaukų bei dešinės rankos delnu, bei kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 10 smūgių į veidą, galvos pakaušio sritį. Jam stipriai laikant A. S. galvą už plaukų ir suduodant smūgius, išsirovė A. S. plaukai. Tai, kad R. S. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę A. S., bei kad tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. S. bei liudytojų T. S. ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas, medicininių dokumentų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S., 2021 m. gegužės 9 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties rankomis sugriebęs savo sugyventinę A. S. už plaukų, rovė pastarosios plaukus, po ko, viena ranka laikydamas pastarosios galvą už plaukų, kita ranka sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip dešimt smūgių, į galvą – skruosto, žandikaulio, smilkinio sritis, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejų ausų užausiuose bei nosyje, po ko abiem rankomis sugriebęs pastarąją už kaklo smaugė, tokiu būdu tyčia nežymiai sutrikdė savo sugyventinės A. S. sveikatą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 108-110), nukentėjusioji A. S. 2021 m. liepos 7 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (b. l. 111). Nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nedirbantis (b. l. 91), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92), anksčiau teistas 6 kartus (b. l. 93-100), baustas administracine tvarka (b. l. 102-107).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra didesnis už BK numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet jam artimas, yra proporcingas R. S. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

R. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 81-85), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. S. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirti R. S. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno tardymo izoliatorių – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse esantys teismai.

Išaiškinti R. S., kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Ragelienė