Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant: L. Ž., kurios atžvilgiu priimtas nutarimas, jo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovei Jolitai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., kurios atžvilgiu priimtas nutarimas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo - Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Jolitos Uldinskienės 2017-08-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.56ANN-112997289-17.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundo, atsiliepimų į skundą esmė.

2017-09-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme iš Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK buvo gauta administracinio nusižengimo byla Nr. 17069003246/56ANN-112997289-17 bei L. Ž. skundas, kuriuo jis teismui skundžia šioje administracinio nusižengimo byloje 2017-08-14 priimtą nutarimą jam paskirti administracinę nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 str.1 d., padarymą, bei prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Skunde asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, L. Ž. nurodė, kad jis pripažintas kaltu dėl to, kad vairuodamas automobilį sankryžoje lenkęs kitą, ta pačia kryptimi važiavusią, transporto priemonę, išvažiavęs į kitą eismo juostą kirsdamas kelių ženklinimo siaurą ištisinę liniją ir šiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8 punktą. Su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nesutinkantis. Šiuo konkrečiu atveju priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ginčijamą nutarimą priėmęs pareigūnas visiškai netyrė ir nesiaiškino jo raštu pateiktame paaiškinime nurodytų aplinkybių, jų nevertino ir priimdamas nutarimą į jas visiškai neatsižvelgė. Norintis pabrėžti, kad jam bevažiuojant automobiliu, priekyje jo važiavęs traktorius staigiai stabdė, suko į kelkraštį. Tuo tarpu už jo, nesilaikydama saugaus atstumo, važiavo sunkiasvorė transporto priemonė. Įvertinus šias aplinkybes suvokęs, kad išvengti eismo įvykio nepavyks, į jį trenksis iš galo važiavusi sunkiasvorė transporto priemonė, o ji trenksis į traktorių, todėl buvo priverstas pažeisti kelių eismo taisykles ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. ANK 16 str. 1 d. numato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo. Taigi veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Tačiau tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos - tai 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010 ir kt.). Įvertinus susidariusią situaciją, akivaizdu, kad jis veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pažeidęs kelių eismo taisyklę siekdamas išvengti neišvengiamo eismo kilimo, ko pasėkoje būtų sugadintas ne tik kitiems asmenims priklausantis turtas, tačiau ir sutrikdyta asmenų sveikata. Pažymėtina, kad šioje situacijoje pirmiausiai reali grėsmė kilo jo sveikatai, kadangi eismo įvykio metu į jį būtų trenkusis iš galo važiavusi sunkiasvorė transporto priemonė, tuo tarpu jis būtų atsitrenkęs į priekyje važiavusį traktorių, ko pasėkoje būtų buvęs suspaustas savo transporto priemonėje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo nulemtas ne jo chuliganiško vairavimo, siekiant pademonstruoti neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytas normas, tačiau būtinybės apsaugoti tiek savo sveikatą ir turtą tiek ir kitų asmenų sveikatą ir turtą. Svarbu pabrėžti, kad kilęs pavojus buvo realus ir akivaizdus, o kitų būdų pašalinti kilusią grėsmę neturėjau. Padarytas pažeidimas sukėlė daug mažesnes neigiamas pasekmes nei būtų sukėlęs eismo įvykis, todėl jo veiksmais buvo saugoma didesnė vertybė pažeidžiant mažesnę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad veikęs būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes pažeisdamas kelių eismo taisykles siekęs pašalinti pačiam ir kitiems asmenims gresiantį pavojų, ne skilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o padaryta žala mažesnė, kurios siekęs.Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK 2017-10-04 atsiliepime į skundą prašoma palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. Ž. skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad 2017-06-09 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. P. surašė L. Ž. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 56ANPAN-103800282-17, už tai kad jis 2017-06-09 apie 15 val. 5 min. Vilkaviškio rajono sav. kelio Marijampolė-Kybartai- Kaliningradas 25,85 km. vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, įvažiavo į kitą juostą kirsdamas kelių ženklinimo siaurą ištisinę ženklinimo liniją. Pareigūnas K. P. tarnybiniame pranešime informuoja, kad kelyje A7 Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 25,85km., buvo pastebėta transporto priemonė, kurios vairuotojas važiuodamas nuo Vilkaviškio link Kybartų išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą lenkė kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Surašant L. Ž. administracinio nusižengimo protokolą, asmuo su pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 420 str. („Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse (toliau- KET) nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas") 1 d. dispozicijoje yra numatyta atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą, t. y. už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, už pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą. L. Ž. savo skunde prašo panaikinti 2017-08-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir bylą nutraukti. Savo skunde nurodo, kad pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, tai padarė būtent dėl to, kad priekyje važiavo traktorius, o iš paskos važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, kuri pasak L. Ž. galėjo atsitrenkti į jo vairuojamą transporto priemonę. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse išsamiai nurodyta vietos, kuriose draudžiama lenkti, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tai sukuria tam tikras pareigas ir draudimus eismo dalyviams kurių privaloma laikytis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, asmens, pažeidusio Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir lenkusio draudžiamoje vietoje, įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip pavojingas lenkimas draudžiamoje vietoje, už kurį atsakomybė numatyta ANK 420 str. 1 d..

Proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, L. Ž. teismo posėdyje savo skundą palaikė, bei paaiškino, kad 2017 m. birželio 9 d. Vilkaviškis-Kybartai kelyje apie 15 val. prie Kastinės upelio nuo Vilkaviškio žiedo link Kybartų važiavęs su automobiliu VW Passat. Jis neišvažiavęs visiškai į priešpriešinę juostą, ištisinę liniją kirtęs automobilio kairės pusės ratais. Toje vietoje yra leidžiamas 90 km/ha greitis. Priekyje buvo sankryža, šalutinis kelias iš kairės, dešinėje kelio nebuvo. Prieš sankryžą į dešinę buvo ištisinė linija, kuri tęsiasi per upelį iki sankryžos, jokių salelių nėra. Jis pats važiavęs 45 km/ha greičiu apie 20 metrų paskui traktorių, kurio neatsimenantis. Paskui važiavo vilkikas su rusiškais numeriais. Priekyje važiavęs traktorius staiga stabdė, metėsi į dešinę pusę, kirto ištisinę liniją, dėl ko jis gelbėdamas savo gyvybę buvo priverstas puse automobilio kirsdamas ištisinę liniją apvažiuoti traktorių, t.y. jį aplenkti, į savo juostą grįžęs priešais punktyrinę liniją, skirtą posūkiui į kairę, t.y. prieš sankryžą. Stabdyti negalėjęs, kadangi bijojęs, jog paskui važiavęs vilkikas į jį neatsitrenktų, kadangi anksčiau prieš 15 metų Lenkijoje buvo jam ties šviesoforu užsidegus raudonai šviesai ir stabdžius, atsitrenkęs į automobilio galą kitas automobilis. Maždaug po 800-900 metrų jį pasivijo policijos pareigūnai su tarnybiniu policijos ženklais pažymėtu automobiliu, įjungtu šviesos ir garso signalu, jie buvo uniformuoti. Jie surašė protokolą, su kuriuo jis sutikęs, jį pasirašęs. Jo pažeidimo aplinkybių neklausė, jis neaiškinęs. Po protokolo įteikimo jam paaiškino, kad jam gresia trijų mėnesių teisių atėmimas. Dėl jo veiksmų pavojus kitiems eismo dalyviams nebuvo iškilęs, kitų automobilių nebuvo.Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimui, jei nebus nustatytas būtinasis reikalingumas, teismo prašo veiką perkvalifikuoti. Nebuvo atsižvelgta į jo atstovaujamojo paaiškinimus, remtasi tarnybiniu pranešimu, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas. Egzistavo būtinojo reikalingumo sąlygos, nes važiavo traktorius, važiavo paskui jį. Jeigu būtų bandęs stabdyti, į jį būtų atsitrenkusi paskui važiuojanti transporto priemonė. Siekė išvengti skaudesnių pasekmių, eismo įvykio. Kitaip įvertinti situaciją nebuvo laiko, turėjo imtis skubių priemonių. Jei nebus nustatytas būtinasis reikalingumas, prašantis veiką perkvalifikuoti į ANK 417 str.3 d., jam skirti minimalią baudą, be vairuotojo teisių atėmimo, kadangi anksčiau nebaustas, dirba vairuotoju. Pačios situacijos asmuo neneigia.Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovė Jolita Uldinskienė teismo posėdyje teigė, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, prašė jį palikti, bei paaiškino, kad 2017-06-09 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nuo 2017 m. spalio 3 įsigaliojo ANK 417 str.3 d. pakeitimas, tačiau jis lenkė sankryžoje. Nutarime nėra nurodytas ANK 140 str.2 d. pažeidimas. Pažeidėjo veika ir po ANK pakeitimų atitinka 420 str.1 d., todėl jam paliktina ta pati bauda ir vairuotojo teisių atėmimas.Liudytojas K. P. parodė, kad L. Ž. nepažįstantis, matęs vieną kartą, santykių nepalaikantis. Dirbantis Vilkaviškio policijos komisariate patruliu. Dirbęs su kolega N. S. kelyje Marijampolė –Kybartai. Stovėję įsukę į kelią iš kelio Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas link Kybartų maždaug 2 km. nuo žiedo Vilkaviškis-Gražiškiai- Marijampolė-Kaliningradas. Už upelio kairėje pusėje yra keliukas, kuriame stovėję automobilio priekiu į kelią. Nuo pagrindinio kelio gal 10 metrų. Į abi puses gerai matėsi. Jis pats vairavęs automobilį, N. S. stovėjęs šalia. Stovėdami vykdę eismo priežiūrą. Pamatę kaip automobilis lenkdamas traktorių sankryžoje kirto ištisinę liniją. Koks automobilis buvo nematęs. Traktorius važiavo nuo Vilkaviškio link Kybartų kaip ir automobilis. Pamatęs, kad pradėjo lenkti prieš sankryžą, priešais sankryžoje susilygino. Prieš sankryžą gal 20 metrų, maždaug per vidurį, ar ant tilto nežinantis. Traktorius buvo užsienietiškas, markės nežinantis, judėjo gal 30-40 km/ha greičiu. Matęs kaip atvažiavo automobilis dar prieš lenkimą. Neatsimenantis ar prieš jį dar kas nors važiavo. Kokiu greičiu aplenkė traktorių negalintis pasakyti, bet žymiai didesniu greičiu, negu važiavo traktorius. Automobilis traktorių lenkė, paskui jį nevažiavo. Manantis, kad jų automobilio nematė, baigė lenkimą, ir vėliau jį susistabdę už maždaug 1 km. Vijęsi įsijungę švyturėlius. Daugiau traktoriaus niekas neaplenkė. Tai buvo lenkimas, nes traktorius važiavo 30-40 km/ha greičiu, apvažiavimas, jei stovėtų. Turėjo pagal taisykles paskui važiuoti, ir lenkti, kai baigiasi ištisinė linija. Pradėjo automobilis lenkti už tilto atramų, tiksliai neatsimenantis kiek buvo metrų. Foto Nr.1 užfiksuota kur jie stovėjo, ir matė kaip lenkė automobilis. Nuotraukoje priešais yra punktyrinė linija, kuri buvo aplenkta. Tarnybiniame pranešime pamiršęs parašyti, kad lenkimas buvo sankryžoje. Protokole padaryta klaida, nenurodytas KET pažeidimas dėl lenkimo, skubėjęs, nenorėjęs perrašyti protokolo, kad nereiktų pažeidėjui laukti. Kad buvo eismo srautas, neatsimenantis, ar daug automobilių buvo. Tai buvo birželio 9 d., valandos neatsimenantis. Tarnybinį pranešimą surašė, kai buvo apskųstas nutarimas, nes vairuotojas su pažeidimu sutiko, tokiu atveju tarnybinis nerašomas. S. nuėjo link pažeidėjo, atsinešė dokumentus. Pažeidėjas priėjo, sutiko, gailėjosi, sakė baudą sumokė, todėl jokio pažeidėjo paaiškinimo neėmę. Žodžiu paaiškinęs, kad bauda ir teisių atėmimas, sutiko, prašė skirti didesnę baudą, bet be teisių atėmimo. Ar ką nors aiškino dėl traktoriaus neatsimenantis. Jokios avarinės situacijos nematęs, stabdymo staigaus nepastebėjęs, stabdymo negirdėjęs. Lenkimu kitiems eismo dalyviams jis pavojaus nesukėlė.Liudytojas N. S. parodė, kad Ž. nepažįstantis, giminystės ryšių neturintis. Dirbantis Vilkaviškio policijos komisariate patruliu. Palaikę viešąją tvarką kelyje Marijampolė-Kybartai, stovėję kelyje ties sankryža. Atsimenantis, kad automobilis lenkė kitą transporto priemonę. Pasiviję ir sustabdę, surašę protokolą. Tai buvo 28,850 km. ties sankryža Šeimenos seniūnijoje pravažiavus Kastinės upelį link Kybartų, kur yra šalutinis kelias susikertantis su pagrindiniu. Jis lenkė sankryžoje. Jų pačių automobilį vairavo kolega, jis šalia sėdėjęs. Automobilis buvo su policijos ženklais, švyturėliai nebuvo įjungti, jų įjungti negalima stovint, tik važiuojant. Jis prašė skirti didesnę baudą, neatimti teisių. Sutiko su lenkimu sankryžoje. Nepaaiškino dėl ko tai padarė. Stovėdami stebėję pravažiuojančius automobilius, ar kas važiuoja kalbėdami telefonu, be diržų ir panašiai. Važiavo traktorius, vairuotojas nuo Marijampolės link Kybartų leidžiamu greičiu. Traktoriaus negalintis nurodyti koks, jo greitis buvo apie 40-50 km/ha, jis vienas buvo. Automobilis pradėjo lenkti prieš tiltelį nuo jų pusės, o jį pamatęs važiuojant per upelį, ir pradėjo jis lenkti. Automobilis buvo WV Passat, tamsios spalvos. Sankryžoje transporto priemonės buvo beveik susilyginę. Už sankryžos eina ištisinė linija, per ją lenkimą ir baigė. Jis atvažiavo apie 100 km/ha greičiu, leidžiamas greitis yra 90 km/ha. Jis atvažiavo gražiai ir aplenkė, jokių priešpriešais mašinų daugiau nebuvo, saugiai aplenkė. Neatsimenantis, ar važiavo kas paskui, bet traktoriaus daugiau niekas neaplenkė. Jų pačių automobilio variklis buvo atrodo įjungtas, ir iš karto pradėję važiuoti iš vietos, įsijungę švyturėlius kai išvažiavę. Ar jiems reikėjo praleisti kitus automobilius neatsimenantis, nes stebėjęs automobilį. Pasiviję už maždaug po 1 km. Sustojus automobiliui, jis vairuotojui paaiškinęs, kad lenkė sankryžoje, bus surašytas protokolas. Vairuotojas atėjo, pasirašė ant protokolo, sutiko su pažeidimu ir paleidę. Išaiškinę kokia atsakomybė, kad praras teisę vairuoti, skirta 85 eurų bauda, iki kada sumokėti. Jis prašė skirti didesnę baudą, neatimti teisių. Sutiko su lenkimu sankryžoje, nepaaiškino, kodėl taip padarė. Avarinės situacijos nebuvo, lenkimas pavykęs ir saugus. Jis jų nematė tikriausiai, ten yra ir krūmų. Tą dieną nustatę ir daugiau lenkimo toje vietoje atvejų. Nematęs, kad stabdytų. Traktorius važiavęs tiesiai be staigių judesių arčiau dešinio šono, nematęs, kad jis staigiai stabdytų. Iš galo nebuvo jokių automobilių kiek atsimenantis.

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).2017-06-09 Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodo, kad L. Ž. kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas Vilkaviškio r.sav. Magistraliniai keliai Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas, 25,85 km, 2017 m. birželio 9 d. 15 val. 05 min. vairavo automobilį VW Passat, v/nr (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje lenkė kitą tą pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, išvažiavo į kitą eismo juostą, kirsdamas kelių ženklinimo ištisinę juostą, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 8 punktą, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str.1 d..2017-08-14 nutarimu Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėja Jolita Uldinskienė L. Ž. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str.1 d., ir jam skyrė 170 Eur. baudą, bei specialiosios teisės vairuoti autotransporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.L. Ž. iš esmės nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str.1 d., t.y. neigia lenkęs sankryžoje, o ištisinę liniją kirtęs apvažiuodamas judantį lėtai traktorių kairės pusės automobilio ratais, bei tai padaręs iš būtinojo reikalingumo. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (ANK 16 str.1 d.). Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo (ANK 16 str.2 d.)L. Ž. neigia lenkęs sankryžoje, teigdamas, kad į savo juostą grįžęs dar prieš sankryžoje esančią punktyrinę liniją. Iš pateiktos įvykio vietos schemos ir fotonuotraukų matyti, kad sankryžą sudaro pagrindinis kelias ir iš kairės pusės statmenai prisijungiantis šalutinis kelias. Apie sankryžą informuoja kelio ženklas, esantis prieš tiltą per Kastinės upelį ties kelio atitvaro pradžia. L. Ž. paaiškino, kad jis apvažiavo traktorių dar prieš sankryžoje esančią punktyrinę liniją ir sugrįžo prieš šią liniją į savo juostą. Šie jo parodymai iš esmės prieštarauja administracinio nusižengimo protokole nurodytai įvykio vietai bei liudytojų policininkų K. P. ir N. S. parodymams, kadangi jie nurodė, jog lenkimas buvo pradėtas praktiškai už tilto ar ant tilto, o sankryžoje automobilis tik susilygino su traktoriumi, o jį galutinai aplenkė už sankryžos kirsdamas ištisinę liniją, t.y. vyko lenkimas per sankryžą. Iš įvykio vietos schemos ir nuotraukų matyti, kad nuo kelio ženklo ,,susikirtimas su šalutiniu keliu“ tęsiasi ištisinė linija iki sankryžoje esančios punktyrinės linijos, toliau vėl tęsiasi ištisinė linija, kas rodo, jog pažeidėjas matė ne tik kelio ženklą, bet ir ištisinę liniją, kurią draudžiama kirsti, bet sąmoningai ignoravo kelio ženklo ir ženklinimo linijos reikalavimus.Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad buvo pažeista Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 3 priedo 1.1 punkto ,,Siaura ištisinė linija“ reikalavimas. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1950, 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad ,,siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą“. Kad kirto du kartus ištisinę liniją, L. Ž. neneigia, teigdamas, kad jis tai padarė dėl būtinojo reikalingumo. Tai, kad jis nurodo, jog liniją kirto tik kaire automobilio puse, nešalina atsakomybės už jos kirtimą, kadangi ištisinės linijos tokiu būdu kirtimas reiškia ir įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą, nebūtina, kad ją kirstų visas automobilis, nes jau vien toks važiavimas kelia pavojų priešais atvažiuojančiai transporto priemonei, dėl ko yra draudžiamas.Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ANK 420 str. 1 d. redakcija numatė administracinę atsakomybę už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Ištisinės linijos, skiriančios priešingas eismo kryptis, kirtimas tuo pačiu yra įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą. L. Ž. buvo nubaustas už abi alternatyvias veikas vienu nutarimu, veikas kvalifikuojant pagal ANK 420 str.1 d.. Šiuo metu galiojanti ANK 420 str.1 d. redakcija (2017-09-26 įstatymo Nr.(duomenys neskelbtini) redakcija) nenumato atsakomybės už paprastą įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, bet už kvalifikuotą tokį įvažiavimą, t.y. pavojingą situaciją sukėlusį. Šioje byloje nenustatyta, kad toks L. Ž. įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą būtų sukėlęs pavojingą situaciją, todėl ši jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 420 str.1 d., remiantis ANK 3 str.2 d.. Už tokią veiką atsakomybę dabar numato ANK 417 str.3 d., tačiau veikos kvalifikavimas pagal papildomą ANK straipsnį pablogintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, kas yra draudžiama ANK 642 str.2 d, todėl L. Ž. padarytas pažeidimas įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET taisykles neperkvalifikuotinas į ANK 417 str.3 d..KET 3.9 p. nustatyta, kad lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1950, 140 punkte išvardintos vietos, kuriose lenkti draudžiama: 140.1. sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. KET 1 priedo 1 p. ,,įspėjamieji kelio ženklai” kelio ženklas Nr.110 yra ,,šalutinis kelias iš kairės”, kuris yra įvykio vietoje, ir vadovaujantis juo L. Ž. neturėjo teisės lenkti sankryžoje, esančioje už šio kelio ženklo. Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentu, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodyta kokį KET punktą jis pažeidė, lenkdamas sankryžoje. Remiantis ANK 420 str.1 d. dispozicija šis KET pažeidimas tiek protokole, tiek nutarime turėjo būti nurodytas. Taip pat ANK 609 str., reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turinį, nurodyta, kad jame turi būti nurodyta šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą numatytas straipsnis. Teismas pripažįsta, kad kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, jame turi būti nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, turi būti nurodytas kodekso straipsnis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už padarytą pažeidimą. ANK 420 str.1 d. dispozicija nėra visiškai blanketinė, joje nurodyti konkretūs veiksmai, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, šiuo atveju lenkimas sankryžoje, kas buvo nurodyta ir administracinio nusižengimo protokole, bei nutarime. Iš L. Ž. skundo, bei paaiškinimų teismo posėdyje, matyti, kad jis suprato pažeidimo esmę, ginčijo lenkimą sankryžoje, todėl teismo vertinimu protokole nenurodytas konkretus pažeistas KET taisyklių punktas, neduoda pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuprato pažeidimo esmės, ir nesuvokė už kokią jo padarytą veiką norima taikyti administracinę atsakomybę, kas būtų apriboję jo galimybę gintis. Be to ANK 642 str., kuriame išvardinti teismo sprendimai, galimi išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, nereglamentuoja šioje byloje iškilusios situacijos. Šio str.1 d. 4 p. numato galimybę panaikinti nutarimą ir gražinti bylą institucijai tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kas šioje byloje nėra nustatyta. Be to remiantis proceso ekonomiškumo, racionalumo ir greitumo principais toks gražinimas nebūtų pagrįstas.L. Ž. nurodo, kad būtinojo reikalingumo situacija iškilo dėl to, kad jam bevažiuojant automobiliu, priekyje jo važiavęs traktorius staigiai stabdė, suko į kelkraštį; jis pats važiavęs 45 km/ha greičiu apie 20 metrų paskui traktorių; tuo tarpu už jo, nesilaikydama saugaus atstumo, važiavo sunkiasvorė transporto priemonė, dėl ko jis bijodamas, kad ji neatsitrenktų į jį, buvo priverstas traktorių aplenkti. Šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją teismas vertina kaip nepagrįstą. Visų pirma, nors policijos pareigūnai patvirtina, kad buvo lenkiamas traktorius, tačiau jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta traktoriaus lenkimo vieta nesutampa, atitinkama - sankryža ir iki sankryžos. Antra - policijos pareigūnai nematė jokios avarinės situacijos, negirdėjo jokių stabdymo ženklų, nematė, kad traktorius būtų kaip nors keitęs savo kryptį, stabdęs ir panašiai. Trečia - jie paneigė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų važiavęs paskui traktorių, nurodė, kad jis važiavo dideliu greičiu 90-100 km/ha, buvo lenkimo manevras pradėtas nuo tilto, iki kurio maždaug 70 metrų, su traktoriumi susilyginta sankryžoje. Ketvirta- teismo neįtikino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad buvo tokia avarinė situacija, kad jeigu jis būtų traktoriaus neapvažiavęs, į jį būtų atsitrenkęs sunkvežimis, važiavęs paskui, nesilaikydamas saugaus atstumo, kuri teismo vertinimu nebuvo logiška, kadangi jeigu tokia situacija būtų buvusi, tai paskui važiuodama sunkiasvorė transporto priemonė, kuri pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavo nesilaikydama saugaus atstumo, reiškiasi panašiu ar didesniu greičiu, taip pat būtų turėjusi lenkti traktorių, nes nelenkdama, įvertinant didelį greičių skirtumą ir sunkiasvorio automobilio stabdymo kelią, būtų atsitrenkusi į traktorių, o jeigu būtų lenkusi iš karto, tai neabejotinai šį lenkimą būtų užfiksavę policijos pareigūnai stovėdama priešais sankryžą, tačiau tokios aplinkybės jie nenurodė. Penkta- administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė, kad jis būtų matęs stovinčius policijos pareigūnus, ir tai jį būtų sulaikę nuo neteisėto lenkimo, ir jis jų galėjo nematyti realiai, kadangi pakelėje auga krūmai, tokią aplinkybę nurodė ir policijos pareigūnas N. S., ir pradėjęs lenkimą, jis policijos pareigūnų galėjo ir nepastebėti.Teismas atliko byloje esančių duomenų analizę, ir nenustatė, kad policijos pareigūnų parodymai būtų neteisingi. Policijos pareigūnai nėra kaip nors susijęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Aplinkybių, kad policijos pareigūnai būtų šališki, turėję pagrindą pareiškėją apkalbėti ar būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu taip pat nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir pats asmuo. Policijos pareigūnai šiuo atveju atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimas. Nors bylos nagrinėjimo metu L. Ž. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis sankryžoje nelenkė kitos transporto priemonės, o buvo iškilusi būtinojo reikalingumo situacija, kai jis kirto ištisinę liniją ir apvažiavo traktorių, tačiau po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jis savo kaltę pripažino, gailėjosi, ką patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai. Teismas daro išvadą, kad įrodyta, jog L. Ž. atliko automobiliu lenkimo manevrą sankryžoje, o ne prieš sankryžą, ir jo veiksmuose nebuvo jokios būtinojo reikalingumo situacijos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. Ž. magistraliniame kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas, 25,85 kilometre, 2017 m. birželio 9 d. 15 val. 05 min. vairavo automobilį VW Passat, v/nr (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje lenkė kitą tą pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1950, 140.1 punktą ,,lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str.1 d.. Nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą yra pagrįstas, dėl ko nėra pagrindo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti dėl būtinojo reikalingumo, ar veiką perkvalifikuoti į ANK 417 str.3 d., bei skirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar netaikyti administracinio poveikio priemonės.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistu ir L. Ž. skundo netenkinti.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) L. Ž., bei jo atstovui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.