Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-843/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-18
Bylos Nr.
1S-73-843/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Bielskė
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-73-843/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.20; 2.14.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „Legal Balance“ (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtu Pareiškėjo prašymas dėl proceso šalies pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-168/1998,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas UAB „Legal Balance“ prašymas dėl proceso šalies pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-168/1998 iš A. B. į UAB ,,Legal Balance“. Prašyme nurodoma, kad tarp UAB „Legal Balance“ ir A. B. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pastarasis perleido Pareiškėjui reikalavimo teisę į A. S. įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą minėtoje byloje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi Pareiškėjo prašymą dėl proceso šalies pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-168/1998 paliko nenagrinėtą nurodydamas, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, jog antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Teismas taip pat nurodė, kad antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką, įstatymo nustatytais atvejais, skundžiamas to paties kodekso nustatyta tvarka.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu apygardos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2021 m. vasario 5 d. skundžiamą nutartį ir klausimą dėl proceso šalies pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad prašymą dėl proceso šalies pakeitimo turi nagrinėti ne teismas, o išieškojimą vykdantis antstolis, vien tik dėl tos priežasties, kad priimtas procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs.

3.2. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, kad teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, tai yra antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-716943/2016, nurodo, kad kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareikštas prašymas dėl proceso teisių perėmimo.

3.3. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie pradėtą vykdymo procesą, apylinkės teismas tokių duomenų iš Pareiškėjo nereikalavo, antstolių informacinės sistemos netikrino, todėl nesant duomenų apie antstolio pradėtus vykdymo veiksmus, teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 596 straipsnio nuostatomis.

3.4. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2019 m. sausio 28 d. antstolė Aistė Mikulėnienė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio14 d. nutartimi Nr. eB2-4876-590/2018 individualiai A. S. įmonei (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla ir vykdomasis dokumentas grąžintas bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui, todėl mano, kad klausimas dėl proceso šalies pakeitimo yra nagrinėtinas teisme, nes šiai dienai joks antstolis nevykdo išieškojimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo skundas tenkinamas

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu bei skundžiama apylinkės teismo nutartimi, nesutinka su šios nutarties motyvais ir sprendžia, kad Pareiškėjo prašymas paliktas nenagrinėtu nepagrįstai.

6. Patikrinus skundžiamą apylinkės teismo nutartį konstatuotina, kad sprendimas joje priimtas iš esmės neišsiaiškinus aktualių bylai aplinkybių. Vadovaujantis apylinkės teismo pozicija procesinių teisių perėmimo klausimas po to, kai byla išnagrinėta ir jos sprendimas yra įsiteisėjęs, visais atvejais taikytinos tik CPK normos, reglamentuojančios teisinius santykius vykdymo procese. Kaip teisingai savo skunde nurodo Pareiškėjas, procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės reiškia, jog jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Pažymėtina, kad procesinių teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, tai yra antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus.

7. Pažymėtina, kad gavęs suinteresuoto asmens prašymą patvirtinti subjektinių teisių perėmimo faktą, teismas visais atvejais privalo išsiaiškinti, kurioje proceso stadijoje turėtų būti sprendžiamas toks klausimas. Šis atribojimas reikšmingas dėl to, kad skiriasi CPK 48 straipsnio 1 dalies ir CPK 596 straipsnio normų taikymo sąlygos bei subjektai, galintys inicijuoti teisių perėmimo klausimo nagrinėjimą.

8. Iš Pareiškėjo pateikto skundo matyti, jog jis ketina pasinaudoti priverstinio vykdymo instituto galimybėmis. Tokiu atveju svarbu pažymėti, kad asmuo, kuris kreipiasi dėl procesinių teisių perėmimo, ne visada turi galimybę surikti duomenis, remiantis kuriais būtų galima nustatyti visas faktines aplinkybes, reikšmingas tinkamam prašymo teisiniam išsprendimui. Nors įstatymas tiesiogiai nenumato teismo aktyvaus vaidmens sprendžiant šiuos klausimus, tačiau nustatęs, kad jam neužtenka duomenų nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas gali naudoti duomenis, fiksuojamus informacinėje sistemose ir registruose, pavyzdžiui antstolių informacinėje sistemoje.

9. Patikrinus antstolių informacinėje sistemoje įvestus duomenis nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą 2002 m. lapkričio 19 d. buvo užvesta vykdomoji byla (baudžiamoji byla Nr. 1-168/1998), kurioje apylinkės teismo A. B. naudai iš A. S. priteistos piniginės sumos išieškojimą vykdė antstolė Aistė Mikulėnienė. Tačiau 2019 m. sausio 28 d. pastaroji antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-19-104-3145 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nes Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio14 d. nutartimi Nr. eB2-4876-590/2018 individualiai A. S. įmonei (duomenys neskelbiti) iškelta bankroto byla, todėl vykdomasis dokumentas grąžintas bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. eB2-885-262/2019 ir į trečiosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė A. B. (pradinis kreditorius, dėl kurio UAB „Legal Balance“ prašoma pakeisti proceso šalį). Tas pats apygardos teismas 2019 m. liepos 24 d. priėmė sprendimą Nr. eB2-885-262/2019 bankrutavusią A. S. įmonę (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir priėmė sprendimą išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro. Tačiau, apylinkės teismas šių aplinkybių nesiaiškino, formaliai palikdamas Pareiškėjo prašymą nenagrinėtu ir nukreipdamas suinteresuotą asmenį kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį, kai realiai šiuo metu joks antstolis jokio išieškojimo nevykdo.

10. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas pareiškėjo pateikto prašymo, šį klausimą išsprendė pažeisdamas procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimo tvarką. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįsigilinus į teismui pateiktą medžiagą bei jo žinioje esančius registrų duomenis, dėl ko Pareiškėjo skundas iš esmės liko neišnagrinėtas. Tai suvaržė jo teisę į teisingą bylos procesą. Apylinkės teismo skundžiama nutartis yra naikinama, o medžiaga grąžinama tam pačiam teismui Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

UAB „Legal Balance“ skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir UAB „Legal Balance“ 2020 m. gruodžio 11 d. prašymą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Bielskė