Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-29 · Administracinė byla Nr. eI-2287-414/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-29
Bylos Nr.
eI-2287-414/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02490-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Atsakovas
Z. B.
Pareiškėjas
UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Administracinė byla Nr. eI-2287-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02490-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 59; 8.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 29 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant atsakovei Z. B., nedalyvaujant pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokato A. M., skundą atsakovei Z. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Z. B. 125,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat prašė priteisti su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5 punkte apibrėžiama, kad komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje. Nuostatai yra privalomi visiems Birštono savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 13, 15 ir 20 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius ir išieškoti iš rinkliavos mokėtojų nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovė Z. B. privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą adresu – (duomenys neskelbtini). Tačiau laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 125,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jai buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 10-12 punktuose nustatyta tvarka. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Birštono savivaldybės taryba atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą, o atsakovė privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir mokėti nustatytu laiku ir nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, kuri remiantis nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais priteistina iš atsakovės.

Atsakovė su skundu nesutiko. Teismui pateiktame dokumente (b. l. 3-6) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2013 metų vietinės rinkliavos mokestį mokėjo sūnus. Ji už šiukšles moka ten, kur gyvena, o namas, už kurį reikalaujama mokėti vietinės rinkliavos mokestį, nenaudojamas. Kreipėsi į savivaldybę dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo už šiukšlių kiekį, tačiau atsakymo negavo. Savivaldybė siūlė prašyti taikyti lengvatą, tačiau lengvata taikoma tik metams ir jai reikalingos pažymos, kurios kainuoja, be to, name yra naudojama elektros energiją, todėl lengvata nebūtų taikoma. Namas yra nebaigtos statybos, užkonservuotas, jame nėra grindų, santechnikos įrengimų, niekas jokios šiukšlės nenumeta, elektra buvo naudojama statyboms, signalizacijai, aplinkos priežiūrai (žolės nupjovimui). Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie konteinerį, kuriuo ji turėtų naudotis, atliekų surinkimo paslauga neteikiama. Išreiškė nuomonę, kad reikalaujama vietinė rinkliava yra ne už atliekų tvarkymo paslaugos teikimą, o už turimą nekilnojamąjį turtą. Prašė ištirti norminio administracinio akto, t. y. Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų teisėtumą, ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Peašė skundo netenkinti.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 75 str. 7 d.), byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Birštono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtino Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Birštono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Pagal Nuostatų 13-14 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui. Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 17-19 punktai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė Z. B. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini) (2015 m. gruodžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad Z. B. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. už nuosavybės teise turimą nekilnojamojo turto objektą, esantį Pušyno g. 77, Birštono m., Birštono sav., nesumokėjusi pareiškėjui 125,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (pvz., žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. ir 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimus; LVAT 2004 m. sausio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42). Kadangi, pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su paslaugos teikimu ar atliekų pridavimu, todėl atsakovės argumentai dėl paslaugos neteikimo ar informacijos apie pastatytą konteinerį nepateikimo minėtam teisniam vertinimui jokios įtakos neturi ir atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skundu, nurodydama, jog ji kreipėsi į atsakovą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Nuostatuose nebuvo numatyta galimybė aptariamą rinkliavą mokėti pagal faktinių komunalinių atliekų kiekį, negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. LVAT ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš atsakovės prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį, todėl vertintina, kad prievolės apimtis tinkamai nustatyta pagal Nuostatuose įtvirtintas taisykles. Akcentuotina, kad vietinės rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant ar jį valdant (vykdant statybas, tvarkant aplinką). Atsakovė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių jos kreipimąsi į atsakovą dėl galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį, taip pat duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas apskaičiuodamas mokėtiną vietinės rinkliavos dydį, neturėjo pagrindo nesivadovauti Nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydį tinkamai skaičiavo pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidautų pareiškėja.

Pažymėtina, kad atsakovės atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo yra galimas Birštono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. TS-26 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo ir kai kurių Birštono savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios“ (su vėlesniais pakeitimais) bei Birštono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. TS-17 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkos aprašo, pagrindu. Ginčo situacijoje atsakovei už 2013 metus lengvata nebuvo taikoma (b. l. 11), įrodymų, jog ji kreipėsi dėl lengvatos taikymo už 2014 metus ir 2015 metus ir toks sprendimas būtų priimtas, byloje nėra, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl skunde nurodytos vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo reikalavimas dėl 125,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės Z. B. tenkintinas.

Atsakovė byloje reiškia procesinį prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, t. y. Nuostatų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytam proporcingumo principui ta apimtimi, kad Nuostatuose nėra numatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Spręsdamas prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą, teismas privalo nustatyti, ar norminio administracinio akto tyrimą inicijuojantis asmuo yra tinkamas subjektas paduoti teismui tokį prašymą, įvertinti prašymo turinį, patikrinti, ar prašymas yra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, įvertinti prašyme pateikiamą motyvaciją. Norminio administracinio teisės akto teisėtumas ryšium su individualia administracine byla gali būti tiriamas, kai to prašo Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, jeigu teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis), arba kai nagrinėdamas individualią bylą pats teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju norminio administracinio akto tyrimą inicijuoja atsakovė Z. B., tačiau atsakovė pagal procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje nėra subjektas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (nėra pareiškėjas byloje), galintis prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Kadangi atsakovė nėra kompetentinga kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, todėl pagal tokį prašymą negali būti pradedamas norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas. Dėl atsakovo, kaip netinkamo subjekto inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą, yra pasisakęs LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1808/2013. Be to, kaip minėta, pagal formuojamą LVAT praktiką nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Todėl teismas vertina, kad prašomo ištirti norminio akto nuostatos, t. y. Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, patvirtinti Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90, ta apimtimi, kuria prašoma ištirti jų teisėtumą (nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamų atliekų kiekį), nagrinėjamoje byloje nebus taikomi, neturės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai ir niekaip neįtakos galutinio procesinio sprendimo šioje byloje.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų spręstina, jog nėra pagrindo pradėti norminio administracinio akto, t. y. Birštono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintų Birštono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų tyrimą dėl galimo prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytam proporcingumo principui, todėl atsakovės prašymas pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Z. B. 3,50 Eur su skundo surašymu ir pateikimu teismui susijusias išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Advokatui A. M. 2015 m. gruodžio 22 d. rengiant pareiškėjo skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 713,9 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisnių paslaugų teikimo metu galiojęs 713,9 Eur užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.).

Iš pareiškėjo pateikto 2015 m. spalio 22 d. d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 247 išrašo ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją byloje atstovavo advokatas A. M.. Į bylą pateikta 2015 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaita faktūra Serija 3law Nr. 00242 bei 2015 m. gruodžio 28 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo Operacijos išrašas patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ už skundo parengimą ir pateikimą teismui pagal PVM sąskaita faktūra Serija 3law Nr. 00242 advokatų profesinei bendrijai „M. ir partneriai“ sumokėjo 3,50 Eur (2,89 + 21 proc. PVM). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 1 784,75 Eur suma (713,9 x 2,5 = 1 784,75). Pareiškėjo prašoma priteisti 3,50 Eur suma yra žymiai mažesnė už maksimaliai galimą priteisti sumą, todėl priteistina iš atsakovės Z. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Z. B. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 125,08 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai, aštuoni euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti iš atsakovės Z. B. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 3,50 Eur (trys eurai, penkiasdešimt euro centų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis