- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2572-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23072-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2018 m. gegužės 16 d., apie 20.34 val. kelio Vilnius - Kaunas 19-ajame km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,36 promilės etilo alkoholio).
A. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad tada susidėjo daug visokių aplinkybių – buvo su draugais, vyko posėdis, vėliau buvo Anykščiuose, nes draugo mama mirė, visi buvo vaišingi, išgėrė nedaug, nes alkoholio mažai apskritai vartoja, bet buvo labai karšta. Iš Anykščių parvažiavo su žmona į Vilnių, pas vaikus, vairavo žmona, jis pasivaikščiojo, praėjo nemažai laiko, pasijuto blaivus, norėjo išsimiegoti savo lovoje, nes buvo labai pavargęs, todėl pagalvojo, kad parvažiuos namo. Išvažiavo vienas, nors namiškiai nenorėjo išleisti, jie ir paskambino policijai, kad jį sustabdytų. Paaiškino, kad automobilis, kurį vairavo, yra šeimos, visas santaupas sudėjo, kad nusipirktų ir kad žmona galėtų važinėti į Vilnių saugiai, ji daugiausia ir važinėja žmona, nes dažnai važiuoja prižiūrėti anūkų – būna kartą į savaitę, būna ir tris.
Teisiamojo posėdžio metu prašymą dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą pateikusi D. S. paaiškino, kad santuokoje su A. S. yra 46 metai, santykiai geri, bet atsitiko tas įvykis - buvo laidotuvės, jie atvyko į Vilnių, ji turėjo likti Vilniuje pas anūkus, siūlė ir vyrui likti nakvoti, bet jis užsispyręs išvažiavo. Tada jie patys paskambino policijai ir pranešė, kad jis vairuoja neblaivus, norėdami, kad jį sulaikytų, kol neįvyko didesnė nelaimė. Dėl galimybės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui paaiškino, kad, jos nuomone, jos veiksmai to įvykio metu, kai buvo pranešta policijai, rodo, kad ji nustatė tam tikras ribas dėl elgesio, dėl ko jos sutuoktinis padarė atitinkamas išvadas. Be to, jie jau daug metų pragyveno kartu, supranta vienas kitą ir yra įsitikinusi, kad tai buvo pamoka sutuoktiniui. Taip pat parodė, kad ji dirbo vaikų darželyje auklėtoja, šiuo metu yra pensininkė, automobilį įsigijo prieš metus, daugiausia juo naudojasi ji, važiuoja į Vilnius. Mano, kad yra tinkama laiduotoja, neįsivaizduoja, kas būtų geresnis laiduotojas, nei ji.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, gynėjai bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018-05-16 jis buvo savo draugo mamos laidotuvėse, tądien apie 18.30 val., per gedulingus pietus, Anykščiuose, išgėrė apie 100-200 gramų degtinės. Apie 20.00 val. jo žmona Dalė atvežė jį į Vilnių. Žmona tą dieną alkoholio nevartojo, nes buvo už vairo, tad saugiai atvežė A. S. vardu registruotu automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Automobilis yra tik registruotas jo vardu, juo naudojasi ir jo žmona. Atvažiavęs į Vilnių nenorėjo pasilikti nakvynei pas vaikus. Tad vakare jausdamasis gerai bei neapsvaigęs, nusprendė važiuoti pas save namo, į Kauną. Išėjęs iš dukros namų, atsisėdo už jam priklausančio automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir nuvažiavo vienas Kauno link. Važiuodamas autostrada, jau už Grigiškių, pro galinio matymo veidrodėlius pamatė policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais. Pamatęs švyturėlius, iš karto sustojo kelkraštyje. Priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, kuriuos pateikė, pareigūnų paklausė, dėl kokios priežasties jis buvo sustabdytas. Pareigūnai atsakė, jog gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją. Jam pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis sutiko. Po patikros jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Jis nustebo, jam buvo šokas, nes tikrai nesijautė apsvaigęs. Po alkoholio matuoklio patikros buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur atliko kraujo tyrimą, tolimesniam tyrimui buvo pristatytas į policijos komisariatą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, tai pirmas jo toks įvykis gyvenime. Tai daugiau nepasikartos (b.l.46).
Apklaustas liudytoju F. F. parodė, jog 2018 m. gegužės 16 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teritorijoje kartu su tyrėja M. I., kuomet apie 19.50 val. iš Vilniaus AVPK – OVS, buvo gautas pranešimas, jog nuo Vilniaus link Kauno važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, automobiliu Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos. Grigiškėse, prie „EMSI“ degalinės, pareigūnai laukė pravažiuojančio minėto automobilio, maždaug po 5-10 minučių buvo pastebėtas važiuojantis Kauno kryptimi automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavus jam iš paskos, minėtas automobilis švyturėliu pagalba buvo sustabdytas Trakų r. sav. už „CIRCLE“ degalinės. Priėjo prie automobilio Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už jo vairo sėdėjo vyras, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, vairuotojas sutiko ir jos pateikė. Bendraujant su vairuotoju, A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (asmenybė nustatyta iš vairuotojo pažymėjimo), jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, o paprašius išlipti iš vairuojamo automobilio, jo koordinacija buvo sutrikusi. Pasiteiravus, ar vairuotojas šiandien vartojo alkoholį, jis atsakė, jog vartojo. Į pagalbą buvo iškviestas patrulių ekipažas V1716, kuris alkoholio matuoklio pagalba A. S. nustatė 2,14 promilių girtumą. Patrulis V1716 vairuotoją nuvežė į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį, kad nustatytų alkoholio kiekį kraujyje. Automobilis buvo perduotas A. S. žmonai D. S., kuri atvažiavo į sustabdymo vietą su dukra (b. l. 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4777/2018(01) nurodyta, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.36 (promilės) etilo alkoholio (b.l. 35).
Atlikus iš Bendrojo pagalbos centro gauto pranešimo garso įrašo apžiūrą, surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad automobiliu Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo link Kauno galimai neblaivus vairuotojas, pranešėja – G. V. (b.l. 25- 27).
VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė RENAULT Espace Energu dCi 160 EDC Zen 2017 m. vertė 25 970 Eur (b.l. 10).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas A. S. vardu (b.l.9).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju duomenys, surinkti byloje, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad sustabdžius A. S. 2018 m. gegužės 16 d., apie 20.34 val. kelio Vilnius - Kaunas 19-ajame kilometre, nustatyta, jog jis transporto priemonę – automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – t. y. jo kraujyje nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka – liudytojo F. F. parodymai apie aplinkybes, susijusias su minėtos transporto priemonės, vairuotos kaltinamojo, sustabdymu, vairuotojo būsena, aplinkybėmis dėl jo neblaivumo nustatymo, taip pat apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Konkretų neblaivumo laipsnį – o būtent, kad buvo nustatyta 2.36 promilių etilo alkoholio koncentracija kraujyje, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4777/2018(01).
Todėl įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. S. nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, nustačius, kad jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,36 promilės), pripažintina, kad A. S. kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl A. S. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b.l. 51), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 52), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas prašymas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. S. atsakomybei.
D. S. prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą nurodoma, kad A. S. yra jos vyras bei nurodoma, kad ji tikrai gali daryti ir padarys tik teigiamą įtaką jam. Nurodo, kad A. S. įsiklauso į jos patarimus ir klausia jos nuomonės, kadangi jos nuomonė jam yra svarbi. Iki šiol kasdien kalbasi su juo apie šį įvykį bei galėjusias įvykti pasekmes, todėl mano, jog po to jos vyras tikrai suprato savo padarytą klaidą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, mato, jog iki šiol jis pergyvena dėl to. Nurodo, jog jam nėra būdingas toks lengvabūdiškumas bei mato, kad po šio įvykio jam labai sunku ir gėda ne tik prieš ją, bet ir prieš šeimą, pažįstamus, draugus, gimines ir artimuosius. D. S. taip pat nurodė, kad po šio įvykio jis tapo labiau atviresnis, jie kartu bando spręsti iškilusias problemas, ji savo ruožtu labiau jį stengiasi įtraukti į bendrą šeimos laiko praleidimą. Nurodo, kad nėra teista, administracinių nuobaudų neturi, yra pensininkė, mano, kad jos stiprios charakterio, asmeninės ir dalykinės savybės leidžia ir leis daryti jai teigiamą poveikį A. S..
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmiausia pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar yra pakankamai duomenų manyti, jog atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, bus užtikrinta, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant duomenis, charakterizuojančius A. S., pirmiausia pažymėtina, kad nors anksčiau jis kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nuobaudos nebegalioja, be to, padaryti nusižengimai nelaikytini šiurkščiais ir iš jų nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis sistemingai pažeidžia nurodytas taisykles. Taip pat teismui yra pateikti ir kiti duomenys, charakterizuojantys kaltinamąjį – šiuo metu yra pensininkas, yra atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nėra įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, yra gavęs Lietuvos energetikų garbės ženklą, pagal paaiškinimus, ilgą laiką dirbo energetikos srityje, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Be to, ypač atsižvelgtina į kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismas daro išvadą, jog kaltinamasis tikrai suvokė savo elgesio pavojingumą, jo galimas sukelti pasekmes, ir neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus. Todėl visuma šių aplinkybių šiuo atveju leidžia teismui spręsti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismui taip pat pateikti D. S., siekiančią tapti laiduotoja, charakterizuojantys duomenys – o būtent, kad ji yra neteistas, nebausta administracine tvarka, šiuo metu pensininkė, pagal paaiškinimus – ilgą laiką dirbusi auklėtoja vaikų darželyje, santuokoje su kaltinamuoju yra nuo 1971 metų, pagal ĮKNR duomenis, nėra teista, nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu, taip pat nebausta administracine tvarka. Todėl tiek įvertinus šiuos duomenis, tiek ir D. S. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti jos išskirtinai neigiamas požiūris į sutuoktinio padarytą veiką (juolab atkreiptinas dėmesys, jog būtent šeimos nariai, o pagal paaiškinimus, priimant sprendimą dalyvavo ir D. S., pranešė (BPC informacija nurodyta, kad skambino dukra G. V.) apie tai, jog kaltinamasis vairuoja galimai neblaivus), teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui A. S..
Todėl teismas, įvertinęs nurodytus duomenis bei argumentus, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi D. S. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina A. S. laiduotoja. Taigi A. S. atžvilgiu taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (neblaivumo laipsnis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, viršytas pakankamai žymiai, vairuota vakare), kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos D. S. asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), duomenis apie jų turtinę padėtį (pensininkai), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, gana reikšmingai viršijantis ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. nustatyta 2,36 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (pastebint, kad taikant administracinę atsakomybę, kai asmuo vairavo neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, privaloma taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir 6 mėnesių, savo ruožtu šiuo atveju neblaivumo laipsnis reikšmingai viršija lengvo neblaivumo laipnio viršutinę ribą), be to, jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams.
Ikiteisminio turimo metu A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Nutarimas šiuo klausimu bei pažyma apie vairuotojo pažymėjimo paėmimą buvo priimti 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 48-50). Todėl nesant duomenų, kad kaltinamasis, paėmus vairuotojo pažymėjimą, būtų naudojęsis šia specialia teise, tai yra atsižvelgiant į tai, kad A. S. realiai galimybės vairuoti transporto priemones neteko 2018 m. gegužės 17 d., teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas šiuo atveju skaičiuotinas būtent nuo nurodytos datos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 17 d. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Be to, teismas, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant mažesnį nei galimos skirti šios įmokos vidurkis dydį, t.y. skirtina 30 MGL įmoka.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.), kurią prašė taikyti prokurorė. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas, jį charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę (prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu), nuoširdžiai gailisi, už kaltinamąjį laiduoja, kaip pripažinta, vertas pasitikėjimo asmuo, be to, automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, vertę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, atsižvelgiant į jau padarytą išvadą, kad, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals, savo ruožtu turto (atitinkamos veikos priemonės) konfiskavimo paskirtis yra, be kita ko, užkirsti kelią, kad tokia priemone nebūtų naudojamasi darant nusikalstamas veikas, šiuo atveju pripažintina, kad nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tikslingas. Taigi automobilio (jo vertės) konfiskavimas šioje byloje netaikytinas, pažymint, kad, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų.
A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 48-49) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – naikintina, dokumentas perduotinas VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu (b. l. 15-16), patikslintu 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu (b. l. 12), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d. automobiliui Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 17 d.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL dydžio, t. y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti ir šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. S. vardu registruotam turtui – automobiliui Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
D. S. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.