- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- eI-566-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01589-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
2015 m. vasario 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei O. B. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės O. B. priteisti 104,00 Lt permokėtą ir negrąžintą socialinės paramos sumą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad O. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ir atsižvelgiant į jos 2011 m. sausio 5 d. prašymą, 2011 m. vasario 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) vedėjo įsakymu Nr. SP1-434 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. buvo paskirta ir mokama išmoka vaikui už E. B.
Atsiliepimas
Atsakovė 2011 m. sausio 5 d. pildydama prašymą išmokai gauti nurodė, kad nei vienas iš tėvų nedirba, nevykdo savarankiškos veiklos kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti.
Nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovė atvykusi į Socialinės paramos skyrių pateikė prašymą nutraukti išmoką vaikui nuo 2011 m. spalio 1 d. Socialinės paramos skyrius 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. SP1-4321 nutraukė pareiškėjai išmokos vaikui mokėjimą už E. B. nuo 2011 m. spalio 1 d. Pažymi, jog 2011 m. lapkričio 28 d. Socialinės paramos skyriui gavus raštą SP12-4404 iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kuriame informuojama apie A. B. terminuotą darbo sutartį šioje šalyje nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. kovo 31 d. bei asmens pateiktą paraišką dėl išmokos vaikui nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. SP1-5426 pareiškėjai nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. buvo nustatyta 104,00 Lt išmokos vaikui permoka už E. B., nes tuo laikotarpiu vaiko tėvas A. B. dirbo Vokietijoje ir jam šioje šalyje buvo mokama išmoka vaikui už E. B.
Atsakovei 2011 m. gruodžio 29 d. buvo išsiųstas minėto įsakymo nuorašas su lydraščiu Nr. (23.47.)-SP13-9391, kuriame informuojama apie nustatytą 104,00 Lt išmokos vaikui permoką ir prašoma ją grąžinti per 3 mėnesius. Atsakovei laiku negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. lapkričio 7 d., 2014 m. birželio 16 d. buvo išsiųsti priminimai. Pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. atsakovė dar kartą buvo informuota elektroniniu paštu apie susidariusią permoką ir paprašyta patvirtinti apie gautą laišką bei informuoti apie savo sprendimą dėl permokos grąžinimo, tačiau permokėtos 104,00 Lt sumos atsakovė iki šiol negrąžino.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsakovei teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo siunčiamas pareiškėjo pašyme nurodytais žinomais paskutinės gyvenamosios vietos adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėtais adresais siųsti teismo pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo neįteikti. Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, atsakovė 2011 m. spalio 12 d. išvyko į Vokietiją. SODROS duomenų bazėje duomenų apie atsakovės dabartinę darbovietę nėra. Atsakovė į 2015 m. sausio 20 d. 9.50 val. turėjusį vykti teismo posėdį neatvyko. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2015 m. sausio 21 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovei įteikė procesinius dokumentus. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 104,00 Lt socialinės paramos permokos grąžinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė O. B. 2011 m. sausio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama paskirti išmoką vaikui nuo 2011 m. sausio 1 d. Prašyme nurodė, kad nei vienas iš tėvų nedirba, nevykdo savarankiškos veiklos kitoje Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėje bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti.
Socialinės paramos skyrius 2011 m. sausio 11 d. sprendimu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. paskyrė 52,00 Lt mėnesinę išmoką vaikui už E. B.
2011 m. rugsėjo 26 d. atsakovė Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė nutraukti išmoką vaikui nuo 2011 m. spalio 1 d. Socialinės paramos skyrius 2011 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. SP1-4321 „Dėl išmokos vaikui mokėjimo O. B. nutraukimo“ nuo 2011 m. spalio 1 d. nutraukė atsakovei išmokos vaikui mokėjimą už E. B. 2011 m. lapkričio 28 d. Socialinės paramos skyrius gavo raštą SP12-4404 iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, kuriame informuojama, jog E. B. tėvas A. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. kovo 31 d. Vokietijoje turi terminuotą darbo sutartį bei asmens pateiktą paraišką dėl išmokos vaikui nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio
Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. SP1-5426 „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo O. B.“ pirmuoju punktu buvo nustatyta 104,00 Lt išmokos vaikui permoka už E. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.. Minėto įsakymo antruoju punktu atsakovei nurodyta grąžinti permokėtą 104,00 Lt išmokos vaikui sumą iki 2011 m. gruodžio 1 d. Atsakovei O. B. 2011 m. gruodžio 29 d. buvo išsiųstas minėto įsakymo nuorašas su lydraščiu Nr. (23.47.)-SP13-9391, kuriame ji informuojama, apie nustatytą 104,00 Lt išmokos vaikui permoką ir prašoma permoką grąžinti per 3 mėnesius. Atsakovei laiku negrąžinus permokėtos išmokos vaikui sumos, atsakovei 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. lapkričio 7 d., 2014 m. birželio 16 d. buvo išsiųsti priminimai Nr. (23.47.)-SP13-5219, Nr. (23.47.)-SP13-8491, Nr. (23.47.)-SP13-8494 ir Nr. (23.47.)-SP13-5090.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (1994 m. lapkričio 3 d. įstatymas Nr. I-621, reakcija galiojusi nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. SP1-4321 priėmimo metu) bei Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537, redakcija galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d., t. y. socialinės išmokos vaikui skyrimo ir nutraukimo metu).
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo paskirtis – nustatyti išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Įstatymo 3 straipsnyje išskiriamos šios išmokų rūšys: 1) vienkartinė išmoka vaikui; 2) išmoka vaikui; 3) išmoka privalomosios tarnybos kario vaikui; 4) globos (rūpybos) išmoka; 5) vienkartinė išmoka įsikurti; 6) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nustato socialinių išmokų: valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardytų šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, valstybinių socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo pašalpų, motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo ir kompensuojamojo uždarbio socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti naujo maksimalaus dydžio nustatymo tvarką, išmokos vaikui mokėjimo sąlygas ir dydžius (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Laikinasis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos. Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis numato, kad šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio: 1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų.
Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka. Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos ir kt.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2011 m. rugsėjo 26 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą nutraukti išmoką vaikui tik nuo 2011 m. spalio 1 d., nors Socialinės paramos skyriui 2011 m. lapkričio 28 d. gavus raštą SP12-4404 iš Vokietijos kompetentingos įstaigos, paaiškėjo, kad vaiko tėvas A. B. vaikui mokamos išmokos mokėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. kovo 31 d. dirbo Vokietijoje, be to, šioje šalyje buvo pateiktas prašymas dėl išmokos vaikui nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. SP1-5426 „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo O. B.“ nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. buvo nustatyta 104,00 Lt išmokos vaikui permoka. Pasikeitus aplinkybėms dėl kurių atsakovė turėjo teisę į išmoką vaikui dienos, atsakovė, remiantis Išmokų vaikams įstatymo 19 straipsnio 2 punktu, privalėjo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, o laiku nepranešus apie šias aplinkybes, dėl ko buvo neteisėtai išmokėta išmoka vaikui, permokėtą išmokos sumą privalo grąžinti (Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė, prašydama nutraukti išmoką vaikui, nenurodė aplinkybių, kad vaiko tėvas A. B. vaikui mokamos išmokos mokėjimo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2012 m. kovo 31 d. dirbo Vokietijoje, be to, šioje šalyje buvo pateiktas prašymas dėl išmokos vaikui nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, todėl atsakovei laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d neteisėtai buvo išmokėta išmoka vaikui už E. B. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. SP1-5426 atsakovė teisėtai įpareigota grąžinti 104,00 Lt išmokos vaikui permoką už E. B., išmokėtą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi permoką. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 104,00 Lt socialinės paramos permoka susidarė būtent dėl atsakovės kaltės bei konstatavus, kad atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 104,00 Lt išmokos vaikui permokos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš O. B. priteistina 104,00 Lt socialinės paramos permoka.
Dėl priteistos permokos piniginės išraiškos
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 104,00 Lt socialinės paramos permokos priteisimo 2014 m. gruodžio 4 d. (t. y. iki euro įvedimo), todėl po euro įvedimo teismas, priteisdamas iš atsakovės prašomą socialinės paramos permoką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisykle, kuri numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę jau po euro įvedimo, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį perskaičiuoja eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 30 Eur (trisdešimt eurų) piniginės socialinės paramos permoką.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.