- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- TS-8-1058/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-1, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 25 d. 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės A. K. atliko 2019 m. lapkričio 25 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. gruodžio 30 d. – 10 mėnesių ir 26 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 59-1 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas trečią kartą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 44 taškai (statinių taškų – 7, dinaminių – 37), nestebima pažanga ją mažinant, nors nuteistasis yra motyvuotas įsitraukti į resocializacijos procesą, tačiau ši motyvacija Komisijos narių nuomone nėra pakankama, stebima probleminė kriminogeninių veiksnių sritis, susijusi su psichoaktyvių medžiagų (narkotikų, alkoholio) vartojimu bei vengimas spręsti turimas problemas, bausmės atlikimo metu buvo baustas už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje, skeptiškai vertintiną nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Komisija padarė išvadą, kad A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 59-1 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarimas nepagrįstas, neobjektyvus ir visiškai nemotyvuotas, be to, prieštaraujantis skundžiamame nutarime išdėstytiems faktams, kas daro tokį nutarimą neteisėtu. Komisija nepagrįstai akcentavo faktą, kad jis praeityje yra du kartus teistas, kadangi bausmes už šiuos nusikaltimus yra pilnai atlikęs, o vadovavimasis tuo kaip argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo pažeidžia non bis in idem principą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniais, turinčiais įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai, tokiu būdu ne tik formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas, bet ir taupomos valstybės lėšos. Be to, tokiu atveju keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, pati bausmė niekur nedingsta, kadangi nuteistasis vis tiek būna prižiūrimas. Pabrėžė, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą, bet ir galimybę resocializuotis ir grįžti į visuomenę. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės. Akcentavo Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec(2003)22 svarbą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, pabrėždamas, kad Komisija veikė priešingai šioms rekomendacijoms, kadangi vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Tuo tarpu Komisija laikėsi priešingos pozicijos, kad lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis, visiškai nemotyvuodama tokio savo sprendimo. Tokiu atveju visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kurią atneša ilgalaikis įkalinimas, t. y. šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ir darbo įgūdžių praradimas ir t. t., todėl mano, kad nėra prasmės tęsti jo kalinimo, kad vėliau Komisijos nutarimuose būtų pagrindas rašyti apie prarastus socialinius ryšius, įgūdžius ar nedarbą. Jo įsitikinimu, Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Humanizmo principas vykdant bausmes pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, įskaitant ir lygtinį paleidimą. Jis prisiėmė kaltę dėl padaryto nusikaltimo, labai gailisi ir išgyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti ir jam nėra būdingi savitvardos, emocijos kontrolės praradimai, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Alkoholį vartoja saikingai, niekada neturėjo jokių problemų dėl alkoholio vartojimo, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Taip pat nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiuose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra 4 kartus skatintas už gerą elgesį. Nors yra baustas drausminėmis nuobaudomis, bet galiojančių nuobaudų neturi, be to, nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma, ir vertinami turi būti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Komisijos nutarime nepagrįstai nurodoma, kad Vilniaus pataisos namuose nesikreipė į administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tai paneigia Komisijos 2020 m. gegužės 5 d. nutarimas, kur yra rašoma, kad jis buvo kreipęsis dėl galimybės įsidarbinti. Prašo atkreipti dėmesį į likusį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, iki bausmės pabaigos jam yra likę 10 mėnesių, tuo tarpu Komisijos nutarime kaip rekomendacija jam siūloma lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurios šiuo karantininiu laikotarpiu pataisos įstaigoje nevyksta. Be to, įvairių programų poveikis, kurias taiko probacijos tarnyba būtų žymiai efektyvesnis, jas taikant laisvėje. Komisijos nutarime yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau kažkodėl iš šių teigiamų faktinių aplinkybių, Komisija padarė neigiamą išvadą. Komisija neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą, o pateikė tik savo nuomonę, manymą, prielaidas. Įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra atlikęs. Pats bausmės paskyrimo faktas, ir jos realus dalinis atlikimas, padarė jam poveikį, todėl padarė kategoriškas išvadas, kad ateityje niekada nenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose, tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys, jam jau yra nepriimtinas. Savo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis, turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius. Įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų. Taip pat įsipareigoja vykdyti Probacijos įstatymo numatytas lygtinio paleidimo sąlygas. Taip pat pažymėjo, kad Komisija priimdama sprendimą, nebuvo vieninga, buvo narių kurie pritarė jo lygtinam paleidimui. Papildomai pateikė teismų praktiką dėl lygtinio paleidimo taikymo ir pažymėjo, kad visi jo pateikti precedentai yra galiojantys ir privalomi, todėl teismai priimdami sprendimus privalo jais vadovautis.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. K. skundą nepateikė.
Nuteistojo A. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-1 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad A. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje, bausmės atlikimo metu bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. Komisijai pristatomas trečią kartą. Su teisėsaugos pareigūnais jis pirmą kartą susidūrė 17 metų, amžius pirmojo teistumo metu – 18 metų. Taigi neigiamos nuteistojo nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Nuteistojo elgesys praeityje prieštaravo visuomenėje priimtinoms normoms, jis palaikė ryšius su asmenimis, kurie nevengė įsitraukti į nusikalstamas veikas ir turėjo kriminalines nuostatas. Anksčiau jis yra teistas du kartus, todėl puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos jam nepadarė. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje, iš anksto suplanuotas, be to, teismų buvo konstatuota, kad būtent A. K. vaidmuo nusikaltime buvo pats reikšmingiausias. Nurodytos aplinkybės neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad už ankstesnes nusikalstamas veikas A. K. buvo skiriamos švelnesnės bausmės, tačiau tai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, daromi nusikaltimai sunkėja, be to, praeityje atlikdamas švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę, būdamas probacijos priežiūroje, jis įvykdė naują nusikalstamą veiką, atitinkamai pažeidė probacijos sąlygas, kas rodo taikytų probacijos priemonių neefektyvumą.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Priešingai nei teigia nuteistasis, iš jo atžvilgiu priimto nuosprendžio matyti, kad jis savo kaltės dėl padaryto sunkaus nusikaltimo nepripažino, jo atgailos dėl neteisėtų veiksmų neatspindi ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad interviu metu A. K. neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Tai rodo, kad nuteistasis nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip teigiamą asmenį, nepavojingą kitiems visuomenės nariams bei leidžia abejoti, jog jis yra padaręs tinkamas išvadas dėl savo elgesio. Šiuo atveju, nusikaltimo pobūdis, siekiant finansinės naudos dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupėje, pagal išankstinį planą, rodo nuteistojo sunkumus identifikuoti problemas bei polinkį rizikingai elgtis, renkantis netinkamus problemų sprendimo būdus, taip pat patvirtina, kad nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, jog neadekvati nuteistojo socialinė adaptacija siejosi su neigiamais socialiniais padariniais, o nusikalstamą elgesį lemiantys veiksniai susiję su jo susiformavusiomis netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškia. Dėl neadekvačios socialinės adaptacijos nuteistasis gali susidurti su papildomomis problemomis integruojantis į visuomenę.
Šalies argumentai
Oficialių duomenų apie A. K. narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje nėra, nuteistasis savo skunde nurodo, kad problemų su alkoholio vartojimu jis neturi. Taip pat nėra duomenų, kad paskutiniojo nusikaltimo metu A. K. būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Kita vertus, nors alkoholio vartojimas nesietinas su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau aktualios vertinant nuteistojo elgesį struktūruotoje aplinkoje. Interviu metu nuteistasis pripažino ir tai, jog gyvendamas (duomenys neskelbtini) kartais vartodavo narkotines medžiagas (marihuaną). Kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, šis įprotis ir laisvalaikio praleidimo būdas didino materialinių resursų poreikį, rizikingo elgesio apraiškas, menkino gebėjimą apsvarstyti savo veiksmus ir pasekmes bei atsižvelgti į kitų asmenų interesus, t. y. didino asmens pavojingumą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo motyvacija spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nedidelė. Vilniaus pataisos namuose nuteistasis kurį laiką dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kuri skirta sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės ir įgauti žinių apie priklausomybės ligą, tačiau kitų priemonių mažinti šį kriminogeninį poreikį nuteistasis nesiėmė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pasiryžimu keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą būnant laisvėje.
Vertinant A. K. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo darbinę patirtį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad būdamas laisvėje ar įkalinimo įstaigoje jis būtų įgijęs kokią nors specialybę. Iki nuteisimo Lietuvoje nedirbo ir darbo neieškojo, iš nuteistojo žodžių, jo darbo patirtis maždaug 2,5 metų, dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra. Be to, padaryto nusikaltimo pobūdis rodo, kad gaunamos pajamos nebuvo pakankamos jo materialiniams poreikiams tenkinti. Priešingai nei nurodo A. K., bausmės atlikimo metu Vilniaus pataisos namuose, pagal bausmės atlikimo vietą jis nesikreipė dėl galimybės įsidarbinti. Nuteistojo nurodomame Komisijos 2020 m. gegužės 6 d. nutarime dėl lygtinio paleidimo tai yra aiškiai nurodyta. Nors minėto nutarimo paskutiniame lape teigiama, kad buvo kreiptasi dėl įsidarbinimo, tačiau tai yra tam tikras netikslumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis 2020 m. kovo 6 d. gydymosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu iš tiesų kreipėsi į ligoninės direktorių, prašydamas suteikti darbą (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo atsakyta, kadangi buvo kreiptasi ne pagal bausmės atlikimo vietą. Čia pažymėtina, kad toks nuteistojo kreipimasis buvo vienetinis, duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų kreipęsis dėl įdarbinimo būtent pagal jo bausmės atlikimo vietą, byloje nėra. Be to, kreipimasis dėl įdarbinimo buvo akivaizdžiai savitikslis, jau žinant apie numatytą posėdį dėl lygtinio paleidimo svarstymo, iki tol bei vėlesniu laiku jokių iniciatyvų dėl darbo per visą bausmės atlikimo laikotarpį A. K. nereiškė, nors Laisvės atėmimo vietų ligoninės jam buvo išsaikinta, jog jis turi visas galimybes kreiptis dėl įdarbinimo pagal bausmės atlikimo vietą. Nustatytos aplinkybės leidžia abejoti nuteistojo darbine motyvacija. Jis oficialiai patvirtino bedarbystės problemos sprendimą, pateikė pažymą apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, išėjęs į laisvę planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) pareigose. Šias aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai, kita vertus, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo žemas išsilavinimo lygis siejosi su maža tikimybe dirbti kvalifikuotą darbą, o įsidarbinimo sunkumai – su nusikaltimo motyvu – gauti finansinės naudos neteisėtais būdais. Jo materialinė padėtis nestabili. Nuteistasis neigia turintis finansinių įsipareigojimų, tačiau sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, susijęs su siekiu pasipelnyti, pažeidžiant įstatymus. Įsidarbinimo sunkumai, materialinių išteklių stoka, lėšų paskirstymo įgūdžių nepakankamumas didintų pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. K. išėjus į laisvę gali kilti sunkumų išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius bei spręsti finansines problemas, tuo pačiu leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad nuteistasis yra pasirengęs išeiti į laisvę ir nepalankios gyvenimo situacijos neišprovokuos pakartotinio jo nusikalstamo elgesio.
Pagal OASys vertinimo metodiką A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 44 taškai. Pabrėžtina, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tik tuo atveju, jeigu yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš 44 taškų daugiau nei pusė – 37 taškai yra dinaminiai, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Nustatytas rodiklis liudija, kad nuteistasis turėjo pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas rodytų maksimalias pastangas keisti savo elgesį. Išanalizavęs Komisijos nutarime bei Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, taip pat skundo argumentus bei nuteistojo asmens bylą, teismas neturi pagrindo išvadai dėl esminės A. K. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, reikšmingus jo elgesio pokyčius. Pirmiausia, nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio Komisijos svarstymo išliko visiškai nepakitusi, nors nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis ir struktūruotoje aplinkoje gali susikoncentruoti į konstruktyvią veiklą. Duomenų apie dalyvavimą rizikingose veiklose nėra, pastaruoju metu nėra fiksuota drausminių nuobaudų ar konfliktinių situacijų su jį prižiūrinčiais pareigūnais, bausmės atlikimo metu yra 4 kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, visa tai rodo tam tikras nuteistojo pastangas elgesį koreguoti teigiama linkme ir vertintina teigiamai. Kita vertus, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tą jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Be to, nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, kas rodo, jog A. K. nesugeba savo elgesio visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę. Nuteistojo požiūris į padarytus režimo reikalavimų pažeidimus, kurių jis savo skunde nelaiko neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, rodo, jog teigiamos išvados nepadarytos, siekiama pateisinti netinkamą elgesį. Nors nuteistasis geba įvardinti tam tikrus sunkumus, didinančius jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad jo savianalizė stokoja gilumo, pastebimas noras sudaryti įspūdį, pastangos pristatyti save iš teigiamos pusės. Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, kintančiais jo nusikalstamo elgesio veiksniais vis dar išlieka struktūros gyvenimo stiliuje nebuvimas, lėšų paskirstymo įgūdžių, darbo patirties stoka, su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis neapgalvojus elgesio pasekmių. Taigi, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, negalima teigti kad nuteistojo nuostatos iš esmės yra pakitusios.
Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšius su tėvais, broliu, vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose programose, kreipėsi į įstaigos psichologus, adaptuojasi prie esamos socialinės aplinkos be išskirtinių sunkumų, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Minėtas aplinkybes teismas laiko svarbiomis, vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu tinkamas nuteistojo elgesys, galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 59-1, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nurodyta teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šių teismo išvadų nepaneigi, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti A. K. lygtinio paleidimo.
Savo skunde nuteistasis kėlė klausimą dėl jam Komisijos nutarimu siūlomos rekomendacijos lankyti socialinės reabilitacijos programas neefektyvumo bei neįgyvendinamumo, kadangi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu tokios programos pataisos įstaigoje nevyksta. Teismas sutinka, jog šalyje paskelbus karantiną dalyvavimas tokiose programose yra iš esmės apsunkintas ne dėl paties nuteistojo kaltės. Kita vertus, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra įtrauktas į laukiančiųjų tokių programų sąrašą, o pakartotinis svarstymas Komisijoje dėl lygtinio paleidimo numatytas 2021 m. kovo mėnesį, taigi nuteistasis turi pakankamai galimybių įvykdyti arba pradėti vykdyti jam siūlomą rekomendaciją, iki nustatyto pakartotinio svarstymo laiko galimas ir karantino sąlygų sušvelninimas, be to, šalyje įvestas karantinas iš esmės neatima galimybių dalyvauti užsiėmimuose (tokie užsiėmimai galėtų būti ir individualaus pobūdžio, nebūtinai grupiniai, vykti nuotoliniu būdu). Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog ši pateikta Komisijos rekomendacija yra aiškiai netinkama ar visiškai neįmanoma įgyvendinti. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, nuteistojo A. K. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. 59-1, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.