Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-06-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-8604-918/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
e2YT-8604-918/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04234-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Pareiškėjas
A. J. I.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 2.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-8604-918/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04234-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.7; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Laurai Dudlauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai M. P.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjo motina S. N. (taip pat žinoma kaip S.-G./Š.-G. N./N./ N.), po santuokos sudarymo pavardė – I., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

2. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau - Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, jog Pareiškėjo motina S. N. (taip pat žinoma kaip S.-G./Š.-G. N./N./N.), po santuokos sudarymo pavardė – I., iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 21 d. gavo Migracijos departamento sprendimą (toliau - Sprendimas), kuriame buvo konstatuota, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog Pareiškėjo motina S. N. ir S.-G. N. (Š. G. N.) yra vienas ir tas pats asmuo, bei dokumentų, patvirtinančių, kad S. N. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Pareiškėjas yra S. N., po santuokos sudarymo pavarde – I., sūnus. Pareiškėjo motina gimė ir su šeima gyveno Skaudvilėje, Tauragės rajone, Lietuvoje, jos abu tėvai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Pareiškėjos motina su šeima į Pietų Afriką atvyko iš Nepriklausomos Lietuvos 1926 metais, būdami Lietuvos Respublikos piliečiais. Taigi pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio nuostatas Pareiškėjo motina pateko į asmenų, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, kategoriją (Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 punktas), taip pat Pareiškėjo motina, kaip Lietuvos piliečių vaikas, buvo pripažįstama Lietuvos piliete pagal Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 4 punktą. Juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjo motina iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymas lemtų tai, kad pareiškėjas įgytų Pilietybės įstatyme įtvirtintą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjo šeimos dokumentų archyve yra išsaugotas originalus Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 7444, 1926 m. rugpjūčio 4 d. išduotas pareiškėjo senelei L. N., gim. 1890 m., gimusiai ir gyvenančiai Tauragės apskrityje. Į šį pasą įrašytos dukterys: S.-G., 3 metų amžiaus (t.y. atitinkamai gimimo metai išsiskaičiuoja kaip 1922 - 1923 m.), ir S.-L., 2 metų amžiaus. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019-09-06 pažymoje nurodoma, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų alfabetinėje knygoje įrašyta N. L., g. 1890 m. gyv. Tauragės aps., 1926 m. gavusi užsienio pasą. Daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad L. N. (N., L.), g. 1890 m., gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietė, dokumentų, kad S. G. N. g. 1922 m. Tauragės aps., ir S. N. (S. N.) g. 1894 m. Skaudvilėje, iki 1940-06-15 gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jiems išduotus vidaus ar užsienio pasus, pačių pasų bei dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, pagal pateiktus duomenis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėjas neturi kitų galimybių (ne teismo tvarka) patvirtinti fakto, jog Pareiškėjo motina iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėjo motina yra S. N., gimusi Lietuvoje, jos amžius sūnaus gimimo metu (1949 m.) yra 26 metai, t.y. atitinkamai jos gimimo metai išsiskaičiuoja kaip 1922 - 1923 m. Pareiškėjo motinos santuokos liudijimas patvirtina, kad 1948 m. S. N., g. 1922 m. gruodžio 26 d. Lietuvoje, sudarė santuoką su H. I.. Pietų Afrikoje 1931 m. išduotame S. N. Natūralizacijos liudijime nurodoma, kad S. N. anksčiau buvo žinomas kaip S. N., g. 1894 m. rugpjūčio 8 d. Skaudvilėje, Tauragėje, Kaune, Lietuvoje, sutuoktinė - L. L.; vaikai: S., gim. 1922 m. gruodžio 26 d. Lietuvoje, ir L., gim. 1924 m. liepos 16 d. Lietuvoje, S. N. pilietybė – Lietuvos. 2017 m. birželio 2 d. Durban Jungtinės Žydų bendruomenės rašte nurodoma, kad L. N. mirė 1933 m. balandžio 19 d., būdama 42 metų amžiaus, jos dukra - S. I. (hebrajiškas vardas – S. G. B. (duktė) Y. A.) gimė 1922 m. gruodžio 26 d. ir mirė 2013 m. balandžio 13 d. 2020 m. vasario 7 d. Keiptauno rabiniškojo teismo B. D. rašte nurodoma, kad S. N., taip pat žinoma kaip S. G. N., taip pat žinoma kaip S. G. B. Y. A. (žydų kilmės vardas) gimė 1922 m. gruodžio 26 d. Lietuvoje; L. N. buvo Lietuvos pilietė bei turėjo dukrą S. G. N., kuri taip pat buvo Lietuvos pilietė ir kuri po atvykimo į Pietų Afriką tapo S. N. (žydiškai - S. G. B. Y. A.), L. N. (kuri tapo L. N. po atvykimo į Pietų Afriką) ir S. N. atvyko į Pietų Afriką 1926 m. 2020-06-25 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma patvirtina, kad Skaudvilės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923 m. sausio 1 d. Skaudvilėje gimė J.ir N. L., iki santuokos L., N. duktė Š. G.. Visi dokumentai susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu, nėra abejonių, kad Lietuvos centriniame archyve rastas 1926 m. L. N. išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 7444 ir yra Pareiškėjo turimas originalus 1926 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 7444 (su įrodymais apie išvykimą į Pietų Afriką bei įrašytomis L. N. dukterimis), kuris išduotas pareiškėjo senelei. Vien faktas, kad šį originalų dokumentą pareiškėjas išsaugojo savo šeimos archyve Pietų Afrikoje, įrodo, kad L. N. yra pareiškėjo senelė, o S.-G., įrašyta į L. N. 1926 m. užsienio pasą, yra būtent pareiškėjo motina, vėliau žinoma kaip S. N., santuokinė pavardė – I. Pietų Afrikoje išduotame pareiškėjo senelio Natūralizacijos liudijime nurodyta informacija patvirtina pavardės pasikeitimą šeimai emigravus į Pietų Afriką, t. y. nurodoma, kad S. N. ankstesnis vardas buvo S. N., dokumente nurodyti duomenys apie sutuoktinę L. L. bei S. N. gimimo vietą Skaudvilėje, Lietuvoje, sutampa su duomenimis, gautais iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. 2017-06-02 Durbano Jungtinės Žydų bendruomenės rašte nurodytas Pareiškėjo motinos hebrajiškas vardas – S. G. B. (duktė) Y. A., sutampa su Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodytu vardu - Š. G., bei 1926 m. Lietuvos užsienio pase nurodytu L. N. dukters vardu - S. G.. Pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reguliavimą, mažamečiai iki 17 metų amžiaus buvo įrašomi į tėvo arba motinos pasą. Įrašas L. N. pase apie dukterį (pareiškėjo motiną) S. G., kuri tuo metu buvo 3 metų amžiaus ir nurodyta kaip nepilnametis Lietuvos Respublikos pilietės (paso savininkės) vaikas įrodo, kad pareiškėjo motina buvo pripažįstama Lietuvos piliete.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė advokato padėjėja M. P. palaikė pareiškime išdėstytą poziciją, pareiškimą prašė tenkinti.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

5. Prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu prisijungęs suinteresuoto asmens atstovas D. J. prašė leisti nedalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, kadangi Migracijos departamentas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina S. N. (po santuokos sudarymo I.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant nurodytą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

7. 2022 m. gruodžio 20 d. Migracijos departamentas sprendimu Nr. 22S165233 konstatavo, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, t. y. nėra dokumentų tiesiogiai patvirtinančių S.-G., 3 metų amžiaus, kuri buvo įrašyta į motinos L. N., gim. 1890 m. Tauragėje, 1926-08-04 išduotą Lietuvos Respublikos užsienio pasą, ir S. N., 26 metų amžiaus, gimusi Lietuvoje, kuri yra nurodyta pareiškėjo gimimo liudijime, yra tas pats asmuo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kurie patvirtintų anketinių duomenų keitimą iš „S. G. į „S. N.“ ar „S. I.“. (68-71 e. b. l.).

8. Pietų Afrikos Respublikos Vidaus reikalų departamento išduota gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad A. J. I., gim. 1949 m. spalio 17 d., motina yra S. N., 26 metų amžiaus, gimusi Lietuvoje, tėvas – H. I., 31 m. amžiaus, gimęs Pietų Afrikoje (21-26 e. b. l.). 1948 m. gegužės 10 d. Durbane sudaryta S. N., gimusios 1922 m. gruodžio 26 d. Lietuvoje, ir H. I., gimusio 1917 m. lapkričio 26 d. Pietų Afrikoje santuoka (32-37 e. b. l.)

9. Durbano Jungtinės žydų bendruomenės Laidotuvių komiteto 2017 m. birželio 2 d. rašte nurodoma, kad L. N. mirė 1933 m. balandžio 19 d., būdama 42 metų amžiaus; jos dukra S. I. (hebrajų vardas S. G. B. Y. Aharon, gimė 1922 m. gruodžio 26 d. ir mirė 2013 m. balandžio 13 d. (45-50 e. b. l.).

10. Iš pateikto 1931 m. rugsėjo 28 d. Natūralizacijos pažymėjimo matyti, S. N., anksčiau buvęs S. N., gimė 1894 m. rugpjūčio 8 d. Skaudvilėje, Lietuvoje, jo sutuoktinė L. L., dukros S., gimusi 1922 m. gruodžio 26 d. Lietuvoje, ir L., gimusi 1924 m. liepos 16 d. Lietuvoje (38-44 e. b. l.).

11. Dokumentų, patvirtinančių, kad S. (J.) N., g. 1894 m. Tauragės apskrityje, iki išvykimo 1926 metais į Pietų Afriką, gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jam išduotus vidaus ar užsienio pasus, taip pat dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos netekimo faktus archyve saugomuose fonduose nerasta (66 e. b. l.)

12. 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-3605)P2-6462 nurodyta, kad Žydų bendruomenių archyviniame fonde Skaudvilės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1923 m. sausio 1 d. Skaudvilėje gimė J. ir N. L. iki santuokos L. N. duktė vardu Š. G. ( 63-64 e. b. l.).

13. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 6 d. pažymos Nr. R4-2350 matyti, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų alfabetinėje knygoje įrašyta N. L., g. 1890 m. gyv. Tauragės aps., 1926 metais gavusi užsienio pasą Nr. 7444 (65 e. b. l.). Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo šeimos dokumentų archyve išsaugotas Lietuvos Respublikos Užsienio paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 1926 m. rugpjūčio 4 d. L. N., originalas yra tas pats pasas, kuris minimas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 6 d. pažymoje. Šiame pase nurodyta, kad L. N. turi dvi dukras S. G., 3 metų amžiaus, bei S. L., 2 metų amžiaus.

14. 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Pagal 1919-12-05 Valstybės Tarybos priimtus Pasų įstatus kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą (Pasų įstatų § 2). Mažamečiai ligi 17 metų amžiaus įrašomi į tėvo arba motinos pasą (Pasų įstatų § 3).

15. Nagrinėjamu atveju 1926 metais L. N. išduotame Lietuvos Respublikos užsienio pase Nr. 7444 yra įrašytos L. N. nepilnametės dukros S. G., 3 metų amžiaus, bei S. L., 2 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos užsienio paso Nr. 7444 išdavimo faktas reiškia, kad tiek L. N., tiek jos nepilnametės dukros S. G. ir S. L. 1926 metais (paso išdavimo metu) buvo Lietuvos Respublikos pilietės.

16. 2021 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021 pateikti išaiškinimai dėl teisės aktų aiškinimo nagrinėjant pilietybės atkūrimo klausimus bylose. Kasacinės instancijos teismo nutarties 52 punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad „<...1922 m. birželio 22 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę papildymas (VŽ, 1922 m. birželio 22 d., Nr. 94-772) 6 paragrafu, kuriame buvo nurodyta, kad: „žmonės, kurie einant šio įstatymo I § ir jo pastaba, ar Lietuvos taikos sutarties su Rusija VI-jo straipsnio pirmąja dalimi, yra laikomi Lietuvos piliečiais, bet gyvena svetimos valstybės teritorijoje, jeigu svetimoje valstybėje nėra natūralizavęsi, privalo per 6 mėnesius nuo šio įstatymo paskelbimo dienos įsiregistruoti pas Lietuvos diplomatinius atstovus ar konsulus užsienyje ir, pristatę jiems savo pilietybės įrodymus, išsiimti Lietuvos pasus. Tose valstybėse, kuriose ligi šiam laikui nėra nei diplomatinės, nei konsulinės Lietuvos atstovybės, nurodytas 6 mėnesių terminas laikomas nuo Lietuvos atstovybės tose valstybėse įsisteigimo dienos“. 1923 m. gruodžio 22 d. pirmiau aptartas 6 paragrafas buvo papildytas pastaba, kad „valstybėse, kuriose pasų sistemos nėra, pilietybei išlaikyti užtenka įsiregistruoti pas Lietuvos atstovą arba konsulą“ (VŽ, 1923 m. gruodžio 22 d., Nr. 146-1052). 1937 m. lapkričio 30 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę pakeitime, kuriuo įstatymas papildytas 7 paragrafu, buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietis, kuris gyvena užsienyje daugiau kaip dvejus metus be užsienio paso arba su negaliojančiu užsienio pasu, netenka Lietuvos pilietybės, išskiriant atsitikimus, kai Lietuvos piliečio gyvenimą užsienyje be užsienio paso ar su negaliojančiu užsienio pasu Vidaus Reikalų Ministeris pripažįsta pateisinamu. Šie asmenys gali atgauti Lietuvos pilietybę šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka“.>“.

17. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę nebuvo nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos pilietybės; nebuvo nustatyta ir kitų Lietuvos pilietybės netekimo atvejų. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tuometinis pilietybės suteikimo/netekimo teisinis reglamentavimas įtvirtino dvigubos pilietybės neleistinumo principą (nurodytos nutarties 54-57 punktai), tačiau pagal tarpukario įstatymus pilietybės netekimas, įgijus kitos valstybės pilietybę, nebuvo ex lege (pagal įstatymą), jį turėdavo patvirtinti (arba sukurti išimtį ir pilietybę leisti išlaikyti) Ministrų Taryba (nurodytos kasacinės instancijos teismo nutarties 58, 67 punktai). Tiek kasacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodami teismų praktiką bylose dėl pilietybės atkūrimo, pažymėjo, kad valstybės institucijų, turėjusių nurodytą reglamentavimą taikyti nuostata buvo tokia, jog įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo, Lietuvos pilietis jos netekdavo tik oficialios procedūros būdu, gavęs valstybės institucijos, Vidaus reikalų ministerijos, sutikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2915-602/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021). Teismų suformuota praktika dėl nurodytų teisės normų aiškinimo sąlygoja išvadą, kad vien aplinkybė, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, nėra laikoma pakankama spręsti, kad asmuo prarado Lietuvos pilietybę. Esant suformuotai teisės aiškinimo taisyklei, kad nebuvo automatinio Lietuvos pilietybės netekimo, jam patvirtinti buvo nustatyta oficiali patvirtinimo procedūra.

18. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga aplinkybe taip pat laikytina tai, kad po nurodytos kasacinio teismo nutarties priėmimo, įstatymų leidėjas 2022 m. sausio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnį papildė 1¹ dalies nuostata (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), kad asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę; ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Įstatymu apibrėžęs asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, sąvoką, įstatymo leidėjas siekė palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36).

19. 2019 m. rugsėjo 6 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-2350, 2020 m. spalio 15 pažymoje Nr. R4--4012 nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad L. N. (N., L.), S.(J.) N./N. (S. N.) N., S. G. N. būtų netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta, o tai sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad dėl pilietybės atėmimo (išėjimo) procedūra nebuvo pradėta.

20. Sugretinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus - 1931 m. rugsėjo 28 d. Natūralizacijos pažymėjimo kopiją, Skaudvilės žydų bendruomenės gimimo metrikų knygos įrašo kopiją, Lietuvos Respublikos Užsienio pase Nr. 7444 esančius duomenis (asmenvardžius, duomenis apie asmenų amžių, gimimo vietą ir t.t.), teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad S. N. (po santuokos sudarymo I.) ir S. G. /Š. G. N., yra tas pats asmuo.

21. Jau minėtame 1931 m. Natūralizacijos liudijime yra aiškiai nurodyta, kad S. N. anksčiau buvo S. N., turi žmoną L. L., ir dvi dukras, viena kurių S., gimusi (duomenys neskelbtini), kita L., gimusi (duomenys nesklebtini) Šiame Natūralizacijos liudijime taip pat aiškiai įvardinta, kad abi dukros gimė Lietuvoje, kur šeima anksčiau gyveno. Skaudvilė žydų bendruomenės gimimo metrikų knygos įrašas apie Š. G. N. gimimą patvirtina, kad jos motinos ikisantuokinė pavardė buvo L., vardas N. L., tėvas buvo vardu J.. Nors pareiškėjo pateiktuose įrodymuose asmenvardžiai(J.-S., N.-N.-N., L.-L., L.-N. L., S. G. /Š. G.) lotyniškais rašmenimis šiek tiek skiriasi, tačiau teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, sprendžia, jog labiausiai tikėtina to priežastis – dėl transkribavimo (perrašymo) iš hebrajiškų rašmenų į lotyniškus rašmenis (ir atvirkščiai) bei dėl individualių įrašus dariusių asmenų gebėjimų atsiradę netikslumai.

22. Pažymėtina ir tai, kad nors vardai „S. G.“ ar „Š. G.“ ir „S.“ yra skirtingi vardai, tačiau visuotinai žinoma, kad nepalankiomis istorinėmis aplinkybėmis žydai keitė išskirtinai tautinius vardus kitakalbėje aplinkoje įprastesniais, kartu stengdamiesi išlaikyti bent šiokį tokį fonetinį ar grafinį panašumą, todėl tikėtina, kad vardas „S.“, šeimai išvykus gyventi į Pietų Afriką, galėjo būti parinktas dėl patogesnio vartojimo šiam vardui įprastoje aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Natūralizacijos liudijime yra aiškūs duomenys, kad S. N. Pietų Afrikoje keitė tiek vardą, tiek pavardę, todėl natūralu, kad ir nepilnamečiams vaikams buvo pakeistos ne tik pavardės, bet ir vardai.

23. Teismas daro labiausiai tikėtiną logišką išvadą, kad Lietuvos Respublikos pilietės L. N. pase įrašytos mažametės dukros S. G./Š. G., jos tėvams turint tikslą užsienyje labiau pritapti (asimiliuotis) socialiniame gyvenime, vardas ir pavardė buvo pakeisti. Įvertinus tiek asmenvardžių užrašymo modifikacijas ir tai, kad dokumentuose dažniausiai minimas ne vienas, bet keli susiję asmenys ir jų vardai ir pavardės nurodomi panašiai, taip pat šeimos atvykimo į Pietų Afrikos Respubliką aplinkybes, tarpusavio giminystės ryšius patvirtinančiuose dokumentuose įrašytus asmenvardžius, teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo motina S. N. (po santuokos sudarymo I.) ir S. G./Š. G. N./N., yra tas pats asmuo.

24. Taigi, apibendrinant visas nustatytas aplinkybes, teismas daro labiausiai tikėtiną logišką išvadą, kad nepaisant netikslumų, nurodant asmens duomenis, S. G./Š. G. N./N./N. būdama Lietuvos Respublikos pilietės L. N. mažametė dukra turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir ji yra tas pats asmuo, kuris užsienio valstybės dokumentuose yra įvardintas „S. N.“ arba „S. I.“ ir kurios gimimo data nurodoma kaip 1922 m. gruodžio 26 d. Taip pat teismas daro išvadą, kad S. G./Š. G. N./N./N. 1926 m. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir gyveno užsienyje – Pietų Afrikos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d., buvo įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekusi dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina S. N. (taip pat žinoma vardais – S.-G./Š. G. ir bei pavarde N./N./N.), po santuokos sudarymo pavarde I.,) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

26. Juridinę reikšmę turintis faktas apie tai, kad pareiškėjos motina galėjo būti laikoma Lietuvos Respublikos piliete, išvykusia iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatytas tam, kad pareiškėja galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), motina S. I. (ikisantuokinė pavardė N.), taip pat žinoma, kaip S.-G./Š. G. N./N./N., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, išvykusi iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė