Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-745-133/2012

Teisėjas Giedrius Endriukaitis (Proceso Nr. 1-23-1-00949-2011-3)

2012 m. lapkričio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajai D. L., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti D. G. ir A. S., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad ji, D. G. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2011 m. rugsėjo 28 d. apie 17 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) bute, namo koridoriuje, sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. K., tuo padarydami jam poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies kaušelyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimus juosmenyje, kryžkaulio srityje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio žandinio ančių priekinės ir užpakalinės sienelės lūžimus, pereinančius į akiduobės dugną, dešinio skruostikaulio lanko, dešinės akiduobės lateralinės sienelės lūžimus, tuo padarydami nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusias nuteistosios apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. L. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai priteisė civilinį ieškinį. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistoji neigia savo kaltę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. L. kalta pagal BK 138 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. K., liudytojų B. K., O. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, policijos suvestinių duomenimis, protokolu-pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga bei daiktiniais įrodymais. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip D. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, įrodymus.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2011-09-28 apie 3 val. jam paskambino D. G.. Paklausė ar jis gali jai „pastatyti pachmielą“. Nusipirko degtinės butelį ir nuėjo. Ten dar buvo A. ir D.. Dabar kaip sako, kad tą dieną tapetavo tapetus. Visi nuėjo į kambarį, esantį kairėje pusėje, atsisėdo ant lovos ir pradėjo gerti degtinę. Sugrįžo E. B.. Jis nuėjo į kambarį, pradėjo žiūrėti televizorių, o jie sėdėjo keturiese kambaryje, išgėrinėjo, nuėjo parūkyti. Po to kilo apsižodžiavimas su D.. Tada ji jam pradėjo plėšyti akis, jis necenzūriniais žodžiais ją užgavo. D. G. sakė „D., eik namo“. Jis nuėjo į koridorių, priėjo jinai, smogė jam kelis smūgius. Prišoko A. su D.. Jis griebė už batų, išėjo į koridorių. Pasiėmė telefoną paskambinti policijai. Bute sudavė D. ir A.. Smūgių gal 7 - 8. Smūgius sudavė, kai buvo pasilenkęs. Sudavė rankomis į veidą, visi smūgiai buvo į veidą. D. sudavė gal kokius 2 smūgius ir A. gal kokius 3-4 smūgius. D. tuo metu jam atrodo, kad ne. Jis koridoriuje pasiėmė telefoną paskambinti policijai. Išėjo lyg tai D., jam išspyrė telefoną iš rankos. Dar pasipylė smūgių krūva. Jį spardė trise gulintį. Pargriuvo, kai buvo atsitūpęs. Pradėjo spardyti, nugriuvo. Spardė A., D. ir D.. Gal 20 smūgių gavo. Kuo smūgiavo, negali pasakyti, labai daug buvo smūgių. Smūgiavo pagrinde į galvą, dar sudavė į rankas, į krūtinę, gavo visur. Jis atsikėlė, buvo bloga. Paliko batus. Nesuvokė, kur telefonas. Išėjo iš laiptinės, paskui jį pribėgo A. ir D.. Prie laiptinės durų parsivertė ir dar kartą spardė. Gal 10, gal 12 kartų įspyrė. Pagrinde smūgiavo A., sudavė iš rankos į galvą. Po to gulintį spardė. Nuo smūgio nugriuvo. Pusvalandį pragulėjo ir parėjo namo be batų, laikrodžio, Sąmonę buvo praradęs apie pusę valandos. Parėjo namo, užėjo pas kaimynę, kad iškviestų greitąją. Rado mamą namuose, ji nustebo, kad taip smarkiai sumuštas. Vėliau buvo operuotas. D. nesudavė į galvą, jinai jam patiko. Nieko neapkalba. Jie kelis kartus teisti ir nepasodinti, galvoja, kad iki teismo nenueis.

Tai, kad nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina liudytojos B. K. ir O. K.. Liudytojos B. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad rudenį grįžo po darbo gal apie 5, 6 valandą namo, (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas. Grįždama matė kaimyną D., kuris gyvena 5 aukšte, kalbantį su kitu jų kaimynu. Ji juos pralenkė ir lipo laiptais. D. ją pasivijo. Jis buvo sumušta galva, kraujas tekėjo, buvo pasimetęs. Sako „teta padėkite man, pakvieskite policiją, mane sumušė, atėmė telefoną“. Jis buvo basas, tik su kojinėm. Ji pranešė policijai, kad kaimynas sumuštas ir prašo pagalbos. Nepasakojo, kas ir kur sumušė. Sakė, kad atėmė telefoną.

Liudytojos O. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, ji pažįsta D.. Susipažino pernai vasarą. D. pristatė, kaip savo panelę. Įvykio dieną, buvo popietė, ji buvo bute. Po skambučio į duris atidarė, ir pamatė laiptinėje sėdintį D., kuris buvo visas kruvinas, sumuštas, be batų. Sako D. su kompanija jį sumušė. Suteikė pirmą pagalbą. Apiplovė kraują. Klausė, kas sumušė. Sakė skambino dieną D., prašė bonkos ir ateiti į svečius. Jis sakė, kad išgėrė bonką, moralizavo, pamokino gyventi. Tada jį išstūmė, pradėjo mušti. Norėjo policiją šaukti. Suspardė ir išmetė į laiptinę. Jos sūnus pas D. sumuštas antrą kartą, pirmą kartą liko be 3 dantų. Rytojaus dieną jai skambino iš savo telefono, klausė, kaip galima jį žaloti. Sakiusi, kad staigiai būtų telefonas. Ji sakė, kad telefonas mėtosi. Gali būti, kad D. naudojasi jos sūnumi. Jam jinai patinka. Pas ją nuėjęs jau antrą kartą gauna. Bet jinai pati jį kviečia. Grįžta sumuštas.

Smurto vartojimą D. K. atžvilgiu patvirtina ir specialisto išvada Nr.G2678/11(02), kuria nustatyta, kad D. K. konstatuotas sužalojimas – poodinės kraujosruvos veide, dešinės ausies kaušelyje, kairėje kojoje, odos nubrozdinimai juosmenyje, kryžkaulio srityje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, dešinio žandinio ančių priekinės ir užpakalinės sienelės lūžimai, pereinantys į akiduobės dugną, dešinio skruostikaulio lanko, dešinės akiduobės lateralinės sienelės lūžimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiais, spardant. Kai kurie iš jų galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius, bet vienkartiniam griuvimui tai nebūdinga. Išvardinti sužalojimai padaryti devynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2011-09-28, t. y. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas pagrįstai vadovavosi ir kitais rašytiniais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kadangi juos patvirtina įrodymų visetas. Įrodymai tinkamai aptarti ir įvertinti nuosprendyje, nepažeidžiant vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 str. 5 d., ir įrodymų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

nuteistosios D. L. apeliacinį skundą atmesti.