Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-676

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-15
Bylos Nr.
2-676
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Vincas Verseckas
Atsakovas
N. G., V. G., I. M.
Ieškovas
J. S., J. D., G. M., V. Č., Z. K., R. G., Ž. B., L. P., I. K., D. R.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-676/2005Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2, 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininko Artūro Driuko,kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių N. G. ir V. G. (įstatyminė atstovė – N. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje Nr. 2-1062-52/2005 pagal ieškovų J. S., J. D., G. M., V. Č., Z. K., R. G., Ž. B., L. P., I. K., D. R. ieškinius atsakovams I. M., N. G., V. G. dėl paskolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 23 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovų J. S., J. D. ir kitų ieškinius atsakovams I. M., N. G. ir V. G. dėl paskolos grąžinimo.

Atsakovės N. G. ir V. G. dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 11 d. nutartimi konstatavo, jog apeliacinis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio antrosios dalies 2 punkto, 306 straipsnio trečiosios dalies, 311 straipsnio reikalavimų, bei nustatė terminą iki 2005 m. liepos 22 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Atsakovės 2005 m. liepos 25 d. pateikė teismui patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašė jas atleisti nuo dalies už apeliacinį skundą joms priklausančio sumokėti žyminio mokesčio - po 1 448, 18 Lt kiekvienai, ir atidėti sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 26 d. nutartimi atsakovių prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo patenkino, atleido nuo 50 procentų žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovėms terminą iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. sumokėti po 724, 09 Lt minėto mokesčio. Atsakovių prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad apeliantės nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų jų turtinę padėtį ir žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Atsakovės N. G. ir V. G. dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą, prašydamos panaikinti nutarties dalį, kurioje atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir patenkinti šį prašymą. Nurodė, kad jų abiejų finansinė padėtis yra sunki, nes N. G. gauna minimalų atlyginimą, viena turi išlaikyti savo nepilnametę dukterį. Teigė, jog formaliai turi nekilnojamojo turto, tačiau realiai negali juo disponuoti, nes jis yra areštuotas. Be to, nurodė, kad realizuoti šį turtą ar gauti iš jo kitokias pajamas galės tik atsiskaičiusios su kreditoriais, tai yra tik pasibaigus šiai bylai.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovai G. M., Ž. B., L. P., R. G. ir D. R. prašo apeliančių prašymo netenkinti. Nurodo, kad jos pateikė klaidingus duomenis apie savo turtinę padėtį, nes ieškovams yra žinoma, kad apeliantė N. G. pardavė du paveldėtus butus, už kuriuos turėjo gauti apie 100 tūkst. Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Žyminis mokestis - tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtintos CPK ir taip visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

Kaip žinoma, pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o pagal CPK 84 straipsnio nuostatas – teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Šių nuostatų tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog už šį apeliacinį skundą apeliantės turėjo sumokėti 2896, 36 Lt žyminio mokesčio, tai yra kiekviena po 1448, 18 Lt, iš dalies patenkino atsakovių prašymą ir atleido jas nuo didelės dalies, tai yra pusės šio žyminio mokesčio sumokėjimo, o prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą netenkino. Teismas laikė, kad nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai bei paminėtos CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis įrodymais pagrįsti aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek prašyme paduodant apeliacinį skundą, tiek atskirajame skunde apeliantės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis. Jos nurodo, jog sunkią jų finansinę padėtį apibūdina tai, kad N. G. gauna minimalų atlyginimą, viena išlaiko nepilnametę dukterį, negali disponuoti areštuotu nekilnojamuoju turtu, ir pateikė pažymas apie N. G. gaunamą darbo užmokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtus argumentus bei įrodymus teismas įvertino pagal CPK 176 – 182 straipsniuose suformuluotas taisykles ir atleidęs apeliantes, kaip minėta, nuo pusės šio mokesčio sumokėjimo, turėjo pagrindą išvadai, kad apeliančių pateikti įrodymai yra nepakankami dar ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 185 str.).

Dėl paminėto, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis apeliančių atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl šį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras DriukasTeisėjai: Virginija ČekanauskaitėVincas Verseckas