Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, byloje gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas R. S. yra D. S. ir J. S. sūnus. Pareiškėjo tėvai D. S. ir J. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina D. S. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. S. – (duomenys neskelbtini). Po D. S. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono 3-ame notaro biure neužvesta, testamentų registre duomenų apie D. S. palikimo priėmimo faktus nėra. Po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), palikėjo palikimą priėmė jo sūnus R. S. (pareiškėjas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvui J. S. priklauso ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ inžinerinių statinių-įrenginių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1694/3388 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas turtas yra įgytas santuokos metu, turtas bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklauso abiem sutuoktiniams – D. S. ir J. S.. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jo tėvas J. S. po savo sutuoktinės (pareiškėjo motinos) mirties rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ką patvirtina byloje pateikti komunalinių paslaugų knygelės išrašai.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos D. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis J. S. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes turtu (asmeniniais daiktais, gyvenamuoju namu, kitais statiniais, žemės sklypu) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. Palikėjos D. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo R. S. tėvas J. S., (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei (pareiškėjo motinai) D. S., palikėjos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, o duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.