Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1085/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-04
Bylos Nr.: 2A-1085/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01534-2010-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
Ieškovas: R. P.
Atsakovas: A. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Turtausta“
Trečiasis asmuo: S. S.

Civilinė byla Nr. 2A-1085/2013Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01534-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 56 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A. B., Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-523-510/2012 pagal R. P. ieškinį atsakovams A. S. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Turtausta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – S. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. P. pareiškė ieškinį atsakovams A. S. ir UAB ,,Turtausta“, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo A. S. 228 092,90 Lt negražintą pinigų sumą, 3 968,19 Lt palūkanas už prievolės atsiskaityti praleidimą ir procesines palūkanas; o iš atsakovų A. S. ir UAB ,,Turtausta“ solidariai 134 400 Lt žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2003 m. spalio 13 d. atsakovui A. S. išdavė notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą A. S. parduoti ieškovui priklausančias paveldėjimo teises pagal testamentą, įgytas po testatorės O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Paveldėjimo teises sudarė žemės sklypas su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. S., pagal įgaliojimą atstovaudamas ieškovą, 2007 m. gruodžio 14 d. sudarė su atsakovu UAB „Turtausta“ paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pardavė atsakovui UAB „Turtausta“ už 250 000 Lt. Šiuos pinigus atsakovas A. S. yra gavęs prieš pasirašant sutartį su UAB ,,Turtausta“, tačiau su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies; nesumokėta suma ieškovui sudaro 228 092,90 Lt, kurią atsakovas privalo grąžinti ieškovui (CK 2.150 str.; 6.760 str. 5 d.). Ieškovas nurodė, kad 2010 m. gegužės 21 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovas grąžintų ieškovui nurodytą sumą per 10 dienų; atsakovui nustatytu terminu 228 092,90 Lt sumos negrąžinus, ieškovas už termino įvykdyti prievolę praleidimą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 6 d. (ieškinio pateikimo teismui data) paskaičiavo 3 968,19 Lt dydžio palūkanas (CK 6.210 str.; 6.261 str.).

Be to, ieškovo teigimu, jį atstovavęs atsakovas A. S. (kuris yra ieškovo pusbrolis) veikė nesąžiningai, nes pardavė ieškovui priklausiusias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises už neprotingai mažą kainą – daugiau nei 1,5 karto mažesnę nei rinkos kaina. Ši žala padaryta bendrais atsakovų A. S. ir UAB ,,Turtausta“ veiksmais, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (2007 m. gruodžio 14 d.), atsakovas A. S. buvo UAB ,,Turtausta“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Atsakovą UAB ,,Turtausta“ sudarant minėtą sutartį atstovavo trečiasis asmuo S. R. (dabartinė pavardė S.), kuri vėliau tapo ir iki šiol yra atsakovo A. S. sutuoktinė. Pasak ieškovo, atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminę informaciją apie buvusią realią rinkos parduodamų ieškovui priklausiusių paveldėjimo teisių kainą ir sudarė tyčinį piktavališką susitarimą pats su savimi. Ieškovo teigimu, jis neturėjo informacijos apie realią turto kainą Lietuvoje, nes nuo 1990 m. gyveno Danijoje, o nuo 2005 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. lapkričio 9 d. šioje valstybėje atliko laisvės atėmimo bausmę. Pasak ieškovo, faktą, kad turtas buvo perduotas už nepagrįstai mažą kainą patvirtina ir tai, kad UAB ,,Turtausta“ 2008 m. birželio 4 d., t. y. po mažiau nei pusės metų, minėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais pardavė tretiesiems asmenims už 375 000 Lt kainą. Ieškovas nurodė, kad jam atsakovų veiksmais padarytos žalos dydis (134 400 Lt) yra lygus paveldėjimo teisių rinkos vertės (384 400 Lt), nustatytos ekspertizės duomenimis, ir atsakovų A. S. bei UAB ,,Turtausta“ sutartyje nustatytos pardavimo kainos (250 000 Lt) skirtumui.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo teigimu, iš ieškovo prašomos priteisti 228 092,90 Lt sumos turi būti išskaičiuojama 24 000 Lt suma perduota ieškovo žmonai, mamai ir sūnui, 2 220,36 Lt kelionės pas ieškovą į Danijos Karalystę išlaidos ir 7 500 Lt atsakovo atlyginimas už įgaliojimo vykdymą (3 proc. nuo sandorio vertės). Atsakovo teigimu, prekyba nekilnojamuoju turtu ir teisėmis į tokį nekilnojamąjį turtą yra atsakovui A. S. priklausančios ir jo vadovaujamos UAB ,,Turtausta“ veikla, todėl įgaliojimo sudaryti sutartį dėl turtinių teisių perleidimo vykdymo veiksmai gali būti vertinami kaip atsakovo A. S. veiksmai, susiję su jo profesine veikla. Dėl šios priežasties atsakovui priklauso atlyginimas pagal CK 6.758 straipsnio 2 dalį. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas grąžinti pinigus turėjo iki 2010 m. birželio 1 d., kadangi 2008 m. balandžio 4 d. laiške ieškovas įsipareigojo nereikalauti minėtos sumos anksčiau nei 2011 m. sausio 4 d., be to, įsipareigojo šią sumą reikalauti grąžinti dalimis. Atsakovai A. S. ir UAB ,,Turtausta“ su ieškovo reikalavimu atlyginti 134 400 Lt žalą nesutiko ir šią ieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovo R. P. ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo A. S. priteisė 228 092,90 Lt skolos, 3 968,19 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o ieškinio dalį dėl 134 400 Lt žalos priteisimo iš atsakovų A. S. ir UAB ,,Turtausta“ priteisimo atmetė.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistinos 228 092,90 Lt skolos dydį 24 000 Lt suma perduota ieškovo žmonai, mamai ir sūnui, 2 220,36 Lt kelionės pas ieškovą į Danijos Karalystę išlaidomis ir 7 500 Lt atsakovo atlyginimu už įgaliojimo vykdymą.

Teismas nurodė, kad atsakovas A. S. verčiasi nekilnojamojo turto prekybos verslu, jis yra atsakovo UAB ,,Turtausta“ vadovas ir akcininkas, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ir atsakovas A. S. yra pusbroliai, atsakovas vykdė pavedimą tuo metu, kai ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę Danijoje, ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarę dėl atlygio, sprendė, kad atsakovas A. S. ieškovo vardu teisinius veiksmus atliko kaip giminaitis, bet ne kaip profesine ar verslo veikla užsiimantis asmuo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš jo atlyginimą (CK 6.758 str. 2 d.).

Tenkindamas ieškinio dalį dėl 3 968,19 Lt palūkanų priteisimo, teismas sprendė, kad atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado negrąžinus ieškovui jam priklausančių pinigų sumos per 2010 m. gegužės 21 d. reikalavime įvykdyti prievolę nustatytą terminą, t. y. iki 2010 m. birželio 1 d. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad 2008 m. balandžio 4 d. laiške ieškovas nurodė atsakovui prievolės įvykdymo būdą ir terminą. Teismas atsižvelgė į tai, kad minėtą laišką ieškovas rašė būdamas laisvės atėmimo vietoje, tiksliai nežinodamas, kada bus paleistas. Teismo vertinimu, minėto laiško turinys, kuriame ieškovas nurodė, kad neprašys pinigų dar apie 2 metus 9 mėnesius ir nurodė, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos visų pinigų iš atsakovo A. S. nereikalaus, leidžia spręsti, kad ieškovas pinigų reikalavimą siejo su išėjimu iš laisvės atėmimo vietos. Pasak teismo, šio laiško negalima vertinti kaip įsipareigojimo nereikalauti pinigų 2 metus 9 mėnesius, todėl teismas sprendė, kad šiuo laišku prievolės įvykdymo terminas ir būdas nebuvo nustatytas (CK 6.53 str. 1 d.).

Atmesdamas ieškovo reikalavimą priteisti 134 400 Lt žalą, kurios dydis paskaičiuotas vadovaujantis V. Č. atliktu ekspertizės aktu, teismas nurodė, kad pagal ekspertizės aktą bendra paveldėto nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2007 m. gruodžio 14 d. buvo 322 000 Lt, o VĮ Registrų centras duomenimis 2008 m. sausio 25 d. to paties turto bendra vertė buvo 229 439 Lt. Paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. gruodžio 14 d., todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad šios sutarties sudarymo metu vidutinė rinkos vertė galėjo žymiai pasikeisti. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovo argumentais, kad minėtame ekspertizės akte nėra jokių konkrečių ir išsamių skaičiavimų, pažymėjo, kad ekspertizės akte nėra išsamios argumentacijos, kodėl toks didelis skirtumas tarp VĮ Registrų centras nustatytos turto vidutinės rinkos vertės ir eksperto nustatytos vertės. Be to, teismo vertinimu, eksperto V. Č. ekspertizės akto išvados, jog paveldėtos turtinės teisės – atkurti nuosavybės teises rinkos vertė yra 62 400 Lt, taip pat negalima laikyti visiškai patikima. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto 20 puslapyje pažymėta, kad iki 2007 m. gruodžio 14 d. pretendentui nebuvo siūlomas joks žemės sklypas, nes dar nebuvo atėjusi eilė, o nesant grąžinti sklypo natūra, grąžinama lygiaverte natūra kitoje vietoje. Teismas nurodė, kad ekspertas vertino žemės sklypą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, todėl ekspertizės išvada buvo paremta 6 arų žemės sklypo, kurio vienas aras kainuoja 13 000 Lt, verte, atėmus 20 procentų riziką gauti mažesnės vertės žemės sklypą. Kadangi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog yra reali galimybė gauti 62 400 Lt vertės sklypą, todėl teismas ekspertizės išvada dėl paveldėtos turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą nesivadovavo. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo UAB „Turtausta“ atstovai bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovui perleisti teisę atkurti nuosavybės teises už ekspertizės akte nurodytus 62 400 Lt, tačiau ieškovas su tuo nesutiko.

Teismo vertinimu, paties ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas A. S., gavęs ieškovo įgaliojimą, prašė, kad ieškovas duotų nurodymus, kaip elgtis su šiuo turtu, kad ieškovas, būdamas įkalintas, pritarė, kad paveldėtos turtinės teisės būtų parduotos už 250 000 Lt, ieškovas nereikalavo, kad prieš parduodamas paveldėtas turtines teises, atsakovas A. S. atliktų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkantį turto vertinimą. Pasak teismo, vėlesnis ieškovo elgesys jam sugrįžus į Lietuvą taip pat netiesiogiai patvirtina tą faktą, jog atsakovas A. S. pardavė paveldėtas turtines teises už 250 000 Lt ieškovo nurodymu - paleistas iš Danijos įkalinimo įstaigos (2009 m. lapkričio 26 d.) ieškovas sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno ieškovo namuose, vėliau, kilus nesutarimams, išsikraustė gyventi kitur, o 2010 m. gegužės 21 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas A. S. sumokėtų ieškovui skolą, tačiau nei šiame rašte, nei pradiniame ieškinyje ieškovas nereikalavo atlyginti žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tik 2010 m. gruodžio 14 d. patikslintame ieškinyje.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas panaikinti 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį neprašė, sprendė, jog ieškinio argumentai, kad atsakovas A. S. pardavė paveldėjimo teises įmonei, kurios vadovas ir savininkas yra jis pats, teisiškai nereikšmingi.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB ,,Turtausta“ 134 400 Lt žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai sprendė dėl paveldėjimo teises sudariusio nekilnojamojo turto vertės remdamasis VĮ ,,Registrų centras“ pažymomis, kuriomis vidutinės turto vertės nustatytos masinio vertinimo būdu, be to, šios pažymos neatitinka nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino, kad palikimą sudariusį turtą – žemės sklypą su statiniais atsakovas UAB ,,Turtausta“ tretiesiems asmenims pagal 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė už 375 000 Lt kainą, o 2008 m. gegužės 14 d. skelbime minėtas turtas pardavimui buvo siūlomas už 390 000 Lt kainą. Teismo sprendimas nesivadovauti ekspertizės išvada dėl paveldėtos turtinės teisės atkurti nuosavybės teises dėl tos priežasties, kad nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad yra reali galimybė gauti 62 400 Lt vertės žemės sklypą, apskritai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes ekspertas vertino ne realią galimybę gauti 62 400 Lt vertės tam tikrą žemės sklypą, o nustatė, kokia buvo šios teisės vertė 2007 m. gruodžio 14 d. sutarties sudarymo dieną. Ieškovas nesutiko perimti minėtų teisių už ekspertizės akte nurodytą sumą, kadangi bylos nagrinėjimo metu nekilnojamojo turto kainos, į kurias galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės yra nukritusios, be to, neaišku, ar apskritai šią teisę būtų galima realizuoti ateityje, nes UAB ,,Turtausta“ jau tris kartus atsisakė jai siūlomų žemės sklypų, dėl ko pretendentas į eilę įrašomas paskutiniuoju. Teismas, nustatydamas paveldėjimo teises sudarančio turto vertę, privalėjo vadovautis V. Č. atlikta turto vertinimo ekspertize, kurioje pateiktos išvados yra aiškios, objektyvios ir išsamios.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pritarė, kad paveldėtos turtinės teisės būtų parduotos už 250 000 Lt. Priešingai, ieškovas buvo suinteresuotas parduoti paveldėjimo teises sudariusį turtą kuo brangiau, realiomis rinkos kainomis, pavesdamas šį pavedimą atsakovui A. S., kuriuo jis visiškai pasitikėjo. Ieškovas ne pritarė Nekilnojamojo turto pardavimui už 250 000 Lt, o tik klausė, ar galima už 250 000 Lt parduoti žemės sklypą su statiniais. Atsakovas sąmoningai klaidino ieškovą, kad žemės sklypas su statiniais yra nevertas net 250 000 Lt, nors tikrai žinojo, kad minėto turto rinkos kaina yra žymiai didesnė. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminę informaciją apie buvusią realią ieškovui priklausiusių paveldėjimo teisių rinkos kainą, nesusisiekė su ieškovu ir nesiaiškino, ar ieškovas sutinka parduoti paveldėjimo teises už 1,5 karto mažesnę nei rinkos kainą. Teismo išvada, kad ieškovas nereikalavo, kad atsakovas prieš parduodamas paveldėtas turtines teises, atliktų turto vertinimą, prieštarauja atstovavimo teisinių santykių esmei, nes tokia pareiga buvo atsakovo. Tačiau atsakovas sąmoningai vengė atlikti turtines teises sudariusio turto vertinimą, o vadovavosi 2006 m. spalio 24 d. UAB ,,Ober–Haus“ Nekilnojamas turtas atliktu nekilnojamojo turto įvertinimu. Nepagrįsta teismo išvada, kad vėlesnis ieškovo elgesys jam sugrįžus į Lietuvą, taip pat netiesiogiai patvirtina faktą, kad atsakovas paveldėtas teises už 250 000 Lt sumą pardavė ieškovo nurodymu. Ieškovas, grįžęs į Lietuvą, gyveno pas atsakovą, buvo nuo jo materialiai priklausomas, todėl tik susiradęs darbą kreipėsi teisinės pagalbos dėl pretenzijos ir ieškinio parengimo, kuomet ir buvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas A. S. pardavė paveldėjimo teises įmonei, kurios vadovas ir akcininkas yra jis pats, yra teisiškai nereikšminga. Ši aplinkybė yra viena iš esminių, nulėmusių, kad ieškovui priklausiusios paveldėjimo teisės buvo parduotos už nepagrįstai žemą kainą.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą, priteistos sumos dydį sumažinant 7 500 Lt atlyginimo už pavedimo vykdymą suma, o reikalavimą priteisti 3 68,19 Lt palūkanas atmesti; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, konstatavęs, kad viena iš pavedimo sutarties šalių (atsakovas A. S.) yra verslininkas, užsiimantis nekilnojamojo turto prekyba, turėjo taikyti CK 6.758 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad pavedimo sutartis yra atlygintinė. Aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas yra pusbroliai, kurie nebuvo susitarę dėl atlygio, o pavedimas buvo vykdomas ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę Danijoje, nesudaro pagrindo paneigti su verslininku/profesionalu sudaryto pavedimo atlygintinumo įstatyminės prezumpcijos. Ieškovas neįrodė, kad jį su atsakovu sietų kokie nors ypatingai artimi santykiai, kad ieškovas į atsakovą kreipėsi tik dėl giminystės, o ne dėl to, kad atsakovas yra prekybos nekilnojamuoju turtu profesionalas. Aplinkybė, kad atsakovas pavedimą vykdė ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę Danijoje, esminės reikšmės sprendžiant atlygintinumo klausimą negali turėti, nes pavedimo santykiai su ieškovu susiformavo dar iki ieškovo patekimo į įkalinimo įstaigą. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, nes jis siekia paneigti prezumpciją.

2. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 3 968,19 Lt palūkanas, neteisingai nustatė atsakovo pareigos grąžinti ieškovui pinigus terminą. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo argumento, kad 2008 m. balandžio 4 d. laiške ieškovas apibrėžė pinigų grąžinimo būdą. Minėtame laiške esantis teiginys ,,išėjęs visų pinigų iš tavęs nereikalausiu“ leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nurodo atsakovui vykdant sutartį gautų pinigų perdavimo ieškovui būdą - sumos grąžinimas bus išdėstytas dalimis. 2008 m. balandžio 4 d. laišku ieškovas įsipareigojo reikalauti grąžinti skolą dalimis, o ne visą iš karto, todėl 2010 m. gegužės 21 d. reikalavime nustatytas 10 dienų terminas visos skolos grąžinimui yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo A. S. apeliacinį skundą ieškovas R. P. prašo teismo sprendimo dalį dėl skolos ir palūkanų priteisimo palikti nepakeistą, o atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją, kad jeigu pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, pavedimo sutartis yra neatlygintinė (CK 6.758 str. 2 d.) tenka atsakovui. Byloje esantys šalių paaiškinimai patvirtina, kad pavedimo santykiai tarp šalių susiklostė kaip tarp dviejų fizinių asmenų, artimai bendravusių giminaičių ir kad atsakovas jam išduoto įgaliojimo pagrindu atstovavo ieškovą neatlygintinai. Šį faktą patvirtina ir tai, kad atsakovas iki šios civilinės bylos užvedimo niekada atlyginimo už pavedimo vykdymą iš ieškovo neprašė.

2. Skirtingai nei teigia atsakovas, 2008 m. balandžio 4 d. laišku ieškovas nedavė jokių nurodymų dėl gautų pinigų, neapibrėžė nei pinigų perdavimo būdo, nei termino. Minėtame laiške nurodyta informacija negali būti laikoma ieškovo (įgaliotojo) duotais nurodymais atsakovui CK 6.759 straipsnio 1 dalies prasme, kuri numato, kad įgaliotojo duoti nurodymai turi būti konkretūs. Joks protingas, rūpestingas ir atidus asmuo nesivadovautų tokiu abstrakčiu ir nekonkrečiu asmeninio pobūdžio laišku, kaip tam tikru nurodymu vykdant pavedimą, ypač dėl 250 000 Lt dydžio pinigų sumos.

Atsiliepime į ieškovo R. P. apeliacinį skundą atsakovai A. S. ir UAB ,,Turtausta“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovui UAB ,,Turtausta“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad VĮ ,,Registrų centras“ pažymos yra oficialus raštinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Pažymi, kad teismas ekspertizės išvadomis atsisakė vadovautis, o kitų įrodymų, kurie paneigtų pažymose nustatytą vertę, ieškovas nepateikė. Pasak atsakovų, teismas pagrįstai nesivadovavo 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina, nes ji negali patvirtinti ar paneigti ginčo objektų kainos 2007 m. gruodžio 14 d., kadangi nekilnojamojo turto kainos 2008 m. žymiai augo. Ekspertizės aktu negalima remtis, nes jame nėra išsamaus lyginamųjų objektų savybių aprašymo, nėra pateikta išsamių ir konkrečių skaičiavimų, kaip nustatomos patikslinimo koeficientų vertės; ekspertas palyginimui pasirinko objektus, kurie turėjo gamtines dujas ir kanalizaciją, nors vertinamas objektas šių komunikacijų neturėjo. Nustatydamas gyvenamojo namo vertę ekspertas taikė liekamosios vertės metodą, tačiau šio metodo neaptarė nei ekspertizės ataskaitoje, nei apibrėždamas sąvokas. Ekspertas darė prielaidą, kad bus atkurtas 6 arų žemės sklypas Kauno miesto pakraštyje, tačiau visiškai neatsižvelgė į faktą, kad byloje pateikti Nacionalinė žemės tarnybos raštai patvirtina, kad atsakovas UAB ,,Turtausta“ turi teisę rinktis naują žemės sklypą ne didesnį nei 0,0438 ha.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

2003 m. spalio 13 d. ieškovo išduotas įgaliojimas (1 t., b. l. 4), kuriuo ieškovas įgaliojo atsakovą A. S. parduoti ieškovui priklausančias paveldėjimo teises pagal testamentą, atsiradusias po testatorės O. P. mirties, patvirtina, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai. 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. S. minėtas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pardavė UAB ,,Turtausta“ už 250 000 Lt kainą (1 t., b. l. 5-6). Byloje neginčijama, kad pagal 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas UAB ,,Turtausta“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą - 0,072 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas), taip pat turtinę teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas įrodinėja, kad žala jam buvo padaryta 2007 m. gruodžio 14 d. sutartimi ieškovui priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pardavus už neprotingai mažą kainą.

Siekiant nustatyti paveldėjimo teises sudarančio turto rinkos vertę sandorio sudarymo metu (2007 m. gruodžio 14 d.), byloje buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto vertė sandorio sudarymo dieną buvo 322 000 Lt, o paveldėtos teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą vertė buvo 62 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktu nesivadovavo. Spręsdamas dėl Nekilnojamojo turto vertės, teismas rėmėsi VĮ Registrų centras duomenimis, pagal kuriuos 2008 m. sausio 25 d. Nekilnojamojo turto vertė buvo 229 439 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad teismas be pagrindo rėmėsi ne individualaus vertinimo, o masinio vertinimo būdu nustatyta ginčo turto verte. Visų pirma, individualaus vertinimo išvados laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuose nurodyta turto vertė nustatoma masinio vertinimo būdu. Antra, šiuo atveju, turto vertė buvo nustatyta ekspertizės aktu, kurio duomenys pagal jų objektyvumą paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismo atsisakymą vadovautis ekspertizės akte nustatyta ginčo turto verte iš esmės lėmė tai, kad jame nebuvo išsamios argumentacijos, kodėl yra toks didelis skirtumas tarp VĮ Registrų centras nustatytos Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės ir eksperto nustatytos minėto turto vertės. Kolegijos vertinimu, toks argumentas nesudaro pagrindo nesivadovauti ekspertizės akto išvadomis (CPK 218 str., 185 str.). Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad atlikdamas turto vertinimą, ekspertas be kitų dokumentų ir duomenų vadovavosi ir Nekilnojamojo turto registro išrašais (ekspertizės akto 8 psl.). Be to, pažymėtina, kad nors Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, kad masinis ginčo turto vertinimas atliktas 2008 m. sausio 25 d., tačiau šiuose išrašuose nurodytos minėto turto vertės, kuriomis vadovavosi teismas, įsigaliojo 2007 m. pirmoje pusėje (2 t., b. l. 54). Ekspertizės akte nurodyta, kad 2007 metais nekilnojamojo turto rinka Kauno mieste buvo gana aktyvi, per 2007 metus Kaune individualių namų vertė padidėjo apie 25 proc. (ekspertizės akto 16 psl.). Kolegijos vertinimu, faktas, kad ekspertizės akte nėra konkrečiai nurodyta, kodėl eksperto nustatyta ginčo turto vertė neatitinka minėto turto masinio vertinimo būdu nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu (CPK 218 str., 185 str.).

Be to, teismas, nustatydamas turto rinkos vertę, neatsižvelgė į kitus byloje esančius duomenis, patvirtinančius Nekilnojamojo turto rinkos vertę. Kaip minėta, 2008 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas UAB ,,Turtausta“ nekilnojamąjį turtą perleido tretiesiems asmenims už 375 000 Lt kainą (1 t., b. l. 126-128). 2008 m. gegužės 14 d. skelbime dėl minėto turto pardavimo atsakovas minėtą turtą siūlė parduoti už 390 000 Lt kainą (1 t., b. l. 84). Kolegija pažymi, kad pats faktas, jog žemės sklypas su statiniais buvo parduotas už 375 000 Lt kainą patvirtina, kad tokia buvo reali minėto turto rinkos kaina. Todėl net ir esant neesminiams ekspertizės akto trūkumams, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ekspertizės išvadomis.

Net ir įvertinus tą aplinkybę, kad 2008 m. nekilnojamojo turto kainos augo, kolegijos vertinimu, atsakovo argumentas, kad per mažiau nei pusę metų turto kaina išaugo tokia apimtimi, yra neįtikimas. Juo labiau, kad minėta 2008 m. birželio 4 d. sutartimi už 375 000 Lt kainą buvo parduotas tik nekilnojamasis turtas, tuo tarpu 2007 m. gruodžio 14 d. sutartimi už 250 000 Lt kainą buvo perleistas ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir turtinė teisė atkurti nuosavybės teisę.

Minėta turtinė teisė ekspertizės akte įvertinta 62 400 Lt. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas šia verte nesivadovavo. 2007 m. gruodžio 14 d. sutartimi UAB ,,Turtausta“ įgijo ir šią turtinę teisę, todėl siekiant nustatyti ginčo turto realią vertę, buvo nustatinėjama šios teisės rinkos vertė sandorio sudarymo metu. Sutiktina su ieškovu, kad šiuo atveju faktas, ar konkrečiai UAB ,,Turtausta“ atgaus nuosavybės teisę į žemės sklypą, nėra pagrindas neįtraukti minėtos turtinės teisės vertės į ginčo turto vertę.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl 2007 m. gruodžio 14 d. perduotų paveldėjimo teisių realios rinkos vertės.

Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, ekspertas, nustatydamas minėtos turtinės teisė vertę, darė prielaidą, kad atsakovui UAB ,,Turtausta“ gali būti grąžintas 6 arų ploto žemės sklypas. Tačiau byloje pateiktos Nacionalinės tarnybos pažymos patvirtina, kad atsakovui UAB ,,Turtausta“ siūloma atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą iki 0,0438 ha (2 t., b. l. 60-61). Dėl šios priežasties eksperto nustatyta minėtos turtinės teisės vertė perskaičiuojama pagal ekspertizės akte nurodytą algoritmą, laikant, kad atsakovas įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,38 arų, o ne 6 arų žemės sklypą. Turto vertintojas laikė, kad vieno aro rinkos vertė sudarytų 13 000 Lt, nurodydamas, kad turtinėms teisėms nustatyta kaina koreguojama 20 proc., todėl atsakovui UAB ,,Turtausta“ priklausanti teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą turėtų būti mažintina iki 45 552 Lt (13 000 Lt x 4,38 arai – 20 proc.). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendra paveldėjimo teises sudarančio turto vertė 2007 m. gruodžio 14 d. laikytina ne 384 400 Lt, o 367 552 Lt (322 000 Lt + 45 552 Lt).

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 14 d. sutartimi perleidus ieškovui priklausančias paveldėjimo teises už 117 552 Lt mažesnę nei rinkos vertę (367 552 Lt – 250 000 Lt), ieškovas patyrė tokio dydžio žalą (CK 6.249 str.).

Ieškovo, nuo 1990 metų gyvenusio ne Lietuvoje, o nuo 2005 metų atlikusio laisvės atėmimo bausmę kitoje valstybėje, paklausimas atsakovui A. S., ar galima parduoti nekilnojamąjį turtą už 250 000 Lt kainą, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nelaikytinas ieškovo sutikimu (duotu nurodymu) įgaliotiniui parduoti turtą už šią sumą (CK 6.759 str., CPK 185 str.).

Kaip minėta, 2007 m. gruodžio 14 d. sutartimi ieškovui priklausančias teises už nepagrįstai mažą kainą ieškovo vardu perleido atsakovas A. S., vykdydamas įgaliojimą. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Akivaizdu, kad atsakovas A. S., perleisdamas turtą už kainą, kuri beveik 1,5 karto mažesnė nei rinkos kaina, pažeidė savo kaip įgaliotinio įsipareigojimus veikti išimtinai atstovaujamojo interesais. Be to, kaip minėta, 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutartį įgaliotinis A. S. sudarė su atsakovu UAB ,,Turtausta“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu jis buvo, o sandorio sudarymo metu UAB ,,Turtausta“ atstovavo dabartinė atsakovo sutuoktinė S. S.. Šios aplinkybės papildomai patvirtina įgaliotinio – atsakovo A. S. nesąžiningumą (CK 2.134 str., 2.135 str.).

Nustatyta aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už beveik 1,5 karto mažesnę nei rinkos kaina, patvirtina atsakovo A. S. kaip įgaliotinio neteisėtus veiksmus (CK 6.760 str. 1 d., 6.245 str.). Ieškovo išduotame įgaliojime nurodyta nuostata, kad atsakovas įsipareigoja paveldėjimo teises parduoti už kainą savo nuožiūra, kolegijos vertinimu, nesuteikia teisės įgaliotiniui parduoti turtą už rinkos vertės neatitinkančią, akivaizdžiai per mažą kainą.

Reikalavimą atlyginti žalą ieškovas reiškė solidariai atsakovams A. S. ir UAB ,,Turtausta“. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. netinkamai vykdė savo kaip įgaliotinio įsipareigojimus, dėl šių atsakovo veiksmų ieškovui atsirado 117 552 Lt žala, todėl, esant civilinės atsakomybės sąlygoms, ši žala priteistina iš atsakovo A. S. (CK 6.245-6.249 str.). Ieškovo ir atsakovo UAB ,,Turtausta“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo. Kolegijos vertinimu, byloje nereiškiant reikalavimo pripažinti minėtą 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį negaliojančia (CK 2.134 str., 2.135 str.), nėra pagrindo minėtą žalą priteisti solidariai iš atsakovo UAB ,,Turtausta“. Kartu pažymėtina, kad atsakovas A. S. turi 100 proc. UAB ,,Turtausta“ akcijų, todėl vykdant šį sprendimą į UAB ,,Turtausta“, kaip į atsakovui A. S. priklausantį turtą, gali būti nukreipiamas išieškojimas.

Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam padarytą žalą pakeičiamas, ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkinant iš dalies - priteisiant ieškovui iš atsakovo A. S. 117 552 Lt nuostolių.

Dėl atsakovo A. S. apeliacinio skundo

Atsakovas A. S. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia dviem argumentais: pirma, teismas be pagrindo sprendė, kad šalis siejo neatlygintiniai pavedimo santykiai, ir, antra, teismas be pagrindo iš atsakovo priteisė palūkanas už laiku ieškovui negrąžintą pinigų sumą, gautą vykdant pavedimą.

Atsakovas A. S., įrodinėdamas, kad jam priklauso atlyginimas už pavedimo vykdymą, remiasi CK 6.758 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje numatyta, kad jei pavedimo sutarties šalys yra fiziniai asmenys, preziumuojama, kad pavedimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami teisiniai veiksmai yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla. Atsakovas A. S. pavedimo vykdymo metu buvo atsakovo UAB ,,Turtausta“, kurio veikla apima ir nekilnojamojo turto prekybą (1 t., b. l. 87-93), vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl, jo teigimu, šis faktas preziumuoja pavedimo santykių atlygintinumą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

2003 m. spalio 13 d. ieškovo išduotas įgaliojimas atsakovui A. S. (1 t., b. l. 4) patvirtina, kad pavedimo santykiai susiklostė tarp dviejų fizinių asmenų. Byloje neginčijama, kad įgaliotoją (ieškovą) ir įgaliotinį (atsakovą A. S.) sieja giminystės ryšiai (minėti asmenys yra pusbroliai). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas A. S. pavedimo veiksmus atliko kaip giminaitis, o ne kaip profesine veikla užsiimantis asmuo. Visų pirma, pats atsakovas A. S. atsiliepime į pirminį ieškinį patvirtino, kad ieškovą ir atsakovą siejo itin geri santykiai; atsakovo teigimu, galbūt todėl ieškovas patikėjo atsakovui savo reikalų tvarkymą, kol jis atliko bausmę Danijoje (1 t., b. l. 46-47). Byloje pateiktų asmeninio susirašinėjimo laiškų turinys patvirtina, kad apie atlyginimą šalys nesitarė, o pavedimo santykiai tarp šalių susiklostė dėl asmeninių ryšių, o ne dėl to, kad atsakovas buvo UAB ,,Turtausta“ vadovas (1 t., b. l. 137-150). Be to, atsakydamas į ieškovo pretenzijas grąžinti vykdant pavedimą gautas lėšas, atsakovas A. S. pripažino savo prievolę grąžinti visą pinigų sumą, gautą vykdant pavedimą, ir neužsiminė, kad jam priklauso atlyginimas. (1 t., b. l. 24-26). Be to, pažymėtina, kad nekilnojamojo turto prekyba buvo ne atsakovo A. S., kuriam išduotas įgaliojimas, profesinė ar verslo veikla, o jo vadovaujamos įmonės viena iš veiklos rūšių.

Dėl nurodytų aplinkybių, kolegija konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius pavedimo santykius kvalifikavo kaip neatlygintinius.

Nepagrįstas ir atsakovo argumentas, kad apygardos teismas ieškovui be pagrindo priteisė ieškovui kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškovui negrąžintos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 6 d. (CK 6.210 str., 6.261 str.).

Nesutikdamas su teismo priteistomis palūkanomis atsakovas įrodinėja, kad jis nepraleido termino grąžinti vykdant pavedimą gautą pinigų sumą. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Atsakovas, įrodinėdamas, kad terminas grąžinti pinigus, gautus vykdant pavedimą, negali būti skaičiuojamas nuo 2010 m. birželio 1 d., remiasi ieškovo 2008 m. balandžio 4 d. laišku, siųstu atsakovui, kuriame be kita ko, nurodoma, kad ,,pinigų iš tavęs neprašau ir neprašysiu dar apie 2 metus ir 9 mėnesius“, ,,išėjęs visų pinigų iš tavęs nereikalausiu“ (1 t., b. l. 48-50). Kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nurodymas nėra laikomas atsakovui, kaip įgaliotiniui, duotu pavedimu CK 6.759 straipsnio prasme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtu laišku atsakovui A. S. nebuvo nustatytas nei prievolės įvykdymo būdas, nei terminas.

Byloje neginčijama, kad už ieškovo vardu parduotas paveldėjimo teises atsakovas A. S. dar prieš pasirašant 2007 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį iš pirkėjo (UAB ,,Turtausta“) gavo 250 000 Lt (Sutarties 4 p.); minėtą pinigų sumą atsakovas privalėjo perduoti ieškovui (įgaliotojui) (CK 6.760 str. 5 d., 2.150 str.), tačiau neperdavė. 2010 m. gegužės 21 d. reikalavimu (1 t., b. l. 19) ieškovas pareikalavo iš atsakovo per 10 kalendorinių dienų (t. y. iki 2010 m. gegužės 31 d.) grąžinti jam vykdant pavedimą neperduotą sumą; šio įpareigojimo atsakovas A. S. neįvykdė, todėl pažeidė prievolės įvykdymo terminą (CK 6.53 str. 2 d.). Atsakovas neginčija, kad ieškovui negrąžinta suma, gauta vykdant pavedimą sudaro 228 092,90 Lt; nuo šios sumos ieškovas paskaičiavo 5 proc. dydžio kompensacines palūkanas, kurios už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. spalio 6 d. sudaro 3 968,19 Lt (2 t., b. l. 177). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui priteisė 3 968,19 Lt dydžio kompensacines palūkanas (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

Remiantis išdėstytu, atsakovo A. S. apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinys tenkintas 95 proc., todėl pagal šią proporciją tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2, 5 d.).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti bendrą 366 461,09 Lt (228 092,90 Lt + 3968,19 Lt + 134 400 Lt) sumą. Pagal patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovas turėjo sumokėti 7 665 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 1 300 Lt (1 t., b. l. 27, 85); likusios žyminio mokesčio dalies (6365 Lt) mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t., b. l. 95-96).

Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo A. S. priteisiama bendra 7282 Lt žyminio mokesčio suma – 6365 Lt valstybei ir 917 Lt ieškovui. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 500 Lt išlaidų už ekspertizės apmokėjimą, todėl 2375 Lt šių išlaidų priteisiama iš atsakovo A. S.. Iš viso ieškovui iš atsakovo A. S. priteisiama 3292 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš atsakovo A. S. valstybei priteisiama 71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas UAB ,,Turtausta“ patyrė 7 744 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 181, 184). Nors atstovavimo sutartis sudaryta tik su atsakovu UAB ,,Turtausta“, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai atsakovo UAB ,,Turtausta“ advokatas buvo abiejų atsakovų atstovas, kurių pozicija byloje yra ta pati, išdėstyta tuose pačiuose procesiniuose dokumentuose, o atsakovas A. S. yra vienintelis atsakovo UAB ,,Turtausta“ akcininkas ir vadovas. Todėl ieškinį tenkinus 95 proc., atsakovui UAB ,,Turtausta“ iš ieškovo priteisiama 387 Lt bylinėjimosi išlaidų (7 744 Lt x 5 proc.).

Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 200 Lt (3 t., b. l. 32), likusios dalies (2 480 Lt) žyminis mokestis buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (3 t. b. l. 3). Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus 87 proc., iš atsakovo A. S. priteisiamas 3 202 Lt žyminis mokestis – 2 480 Lt valstybei ir 722 Lt ieškovui (CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Atmetus atsakovo A. S. apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą ir advokato išlaidos už apeliacinio skundo surašymą, nepriteisiamos (CPK 93 str. 1, 3 d.; 302 str.).

Atsakovai UAB ,,Turtausta“ ir A. S. pateikė bendrą atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, už kurį sumokėjo 1 815 Lt atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 61-62). Atsakovų išlaidos už advokato pagalbą, atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, turėtų būti mažintinos iki 1275 Lt (Rekomendacijų 8.2 p.). Atsižvelgiant į ieškovo atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį atsakovui UAB ,,Turtausta“ priteisiama 153 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo R. P. reikalavimas priteisti 134 400 Lt žalą ir šioje dalyje priimti naują teismo sprendimą – ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 117 552 Lt žalos atlyginimo ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

,,Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 292 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6 365 Lt žyminio mokesčio ir 71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Turtausta“, į. k. 135932766, 387 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 722 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2 480 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Turtausta“, į. k. 135932766, 153 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiAlė BukavinienėVigintas Višinskis Egidijus Žironas