- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-733-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00682-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- J. O., R. O.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. O. ir R. O. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai J. O. ir R. O. pareiškimu prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2000 m. rugpjūčio 19 d. tarp J. O. ir R. O., užregistruotą Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 149; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: „P.“, „O.“; patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad susituokė 2000 m. rugpjūčio 19 d. Santuoka buvo įregistruota Šilutės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 149. Santuokoje susilaukė dviejų dukterų, iš kurių viena duktė – A. O., vis dar yra nepilnametė. Pradžioje jų bendras gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau po kelių metų nuo santuokos pradžios, pradėjo krypti blogąja linkme, o vėliau tapo vis labiau nebeįmanomas dėl jų charakterių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, šeimą ir finansų planavimą. Santuoka yra iširusi galutinai ir egzistuoja tik formaliai, jai atkurti nėra jokių galimybių, nes abu turi savo asmeninius planus ateičiai. Šiuo metu gyvena atskirai ir bendro ūkio neveda, faktiškai jokių santykių nepalaiko. Visos santuokos nutraukimo pasekmės bei sąlygos yra aptartos ir parašais patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
2. Pareiškėjai J. O. ir R. O. pateikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, uždraudžiant R. O. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, bet neuždraudžiant naudotis, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išskyrus šio turto perleidimą ar įkeitimą atsiskaitymui su pareiškėja J. O. sumokant pareiškėjai sumą, ne mažesnę nei 40 000 Eur. Prašyme nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas R. O. santuokinio turto pasidalijimo sutartimi įsipareigoja pareiškėjai sumokėti didelę piniginę sumą, tai yra 40 000 Eur, o jam pačiam atitenka vertingas nekilnojamasis turtas, kuris pareiškėjai nėra užtikrintas hipoteka, tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, todėl yra pagrindas prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą.
4. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodė bei nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad prašyme išdėstytas subjektyvus vertinimas, kad pareiškėjui atiteks vertingas nekilnojamasis turtas, kuris pareiškėjai nėra užtikrintas hipoteka. Atkreipė dėmesį, kad patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateikė ir pasirašė abu pareiškėjai, kas rodo, jog nėra realios grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
II. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja J. O. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
6. Nurodė, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui dėl to, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė abu pareiškėjai. Pažymėjo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė abu pareiškėjai, kadangi priešingu atveju teismas padarytų išvadą, jog nėra galutinio abiejų šalių sutarimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
7. Nurodė, jog pareiškėja jaučia, kad su ja nebus atsiskaityta. Pareiškėjas nepateikė pareiškėjai jokių duomenų apie realų šios piniginės sumos turėjimą: nei kaip bendrų santuokinių lėšų, nei kaip asmeninių lėšų, nepateikė jokių duomenų, jog būtų gavęs ar pasiskolinę ir sudaręs kokią kredito sutartį dėl būsimos tokio dydžio paskolos, tėra tik pareiškėjo įsipareigojimas šią sumą pareiškėjai sumokėti tik po to, kai teismo sprendimas nutraukti santuoką ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įsiteisės. Tokios prievolės užtikrinimui nėra nustatyta hipoteka, kas būtų tam tikras saugiklis užtikrinant savalaikį atsiskaitymą su pareiškėja.
8. Pažymėjo, jog mokėtina suma yra labai didelė. Pareiškėjui vengiant atsiskaityti su pareiškėja, šios didelės piniginės sumos išieškojimas antstolių pagalba gali užtrukti labai ilgą laiko tarpą ir pareiškėja neturės jokios galimybės įsigyti jokį kitą turtą – gyvenamąjį būstą, o pareiškėjui tebelieka galimybė jam atitinkantį turtą perleisti ar įkeisti kitiems asmenims ir iš jo nebus jokios galimybės išieškoti įsiskolinimą pareiškėjai. Įrašo viešajame registre taikymas yra ir pati ekonomiškiausia laikinoji apsaugos priemonė, nesukelianti pareiškėjams jokių papildomų išlaidų.
9. Sąlygos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvimas suteikė šalims galimybę nutraukti santuoką bendru sutarimu, nes priešingu atveju pareiškėja bus priversta pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, koreguodama savo reikalavimus, kas bereikalingai prailgins teismo procesą ir šalims sudarys papildomas bylinėjimosi išlaidas, tokiu būdu bus pažeistas proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja J. O. atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjai J. O. ir R. O. pateikė patikslintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre, uždraudžiant R. O. perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti, bet neuždraudžiant naudotis, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išskyrus šio turto perleidimą ar įkeitimą atsiskaitymui su pareiškėja J. O. sumokant pareiškėjai sumą, ne mažesnę nei 40 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. O. ir R. O. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkino. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) pareiškėjų nurodytomis sąlygomis. Pareiškėjai, be kita ko, Sutarties 6 punktu susitarė, jog R. O. sumoka J. O. 40 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už pareiškėjui natūra atitenkantį didesnės vertės turtą, pervesdamas į J. O. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
17. Esant tokiai procesinei situacijai, t. y. pirmosios instancijos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą, išnyko teisinis pagrindas vertinti šios apeliacijos objekto – Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes toks vertinimas nesukels jokių teisinių procesinių padarinių. Pažymėtina, kad tiek civilinis procesas, tiek ir apeliacinis procesas, kaip sudėtinė jo dalis, nėra savitiksliai. Šių procesų tikslas yra apginti galimai pažeistas suinteresuotų asmenų teises. Teismo nutartis, kuri nesukuria jokių teisių ir pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims, negali būti apeliacinio proceso objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą, pareiškėjai turėtų būti grąžintas žyminis mokestis.
19. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja už atskirąjį skundą sumokėjo 55 Eur žyminio mokesčio, kuris grąžintinas pareiškėjai.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Taigi, apeliantė, nesutikdama su priimtu Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. neįsiteisėjusiu sprendimu, turi teisę jį apskųsti apeliaciniu skundu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos J. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties.
Grąžinti pareiškėjai J. O. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas už teikiamą atskirąjį skundą.