Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. civilinį ieškinį baudžiamoje byloje ir Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria nutarta kaltinamosios J. V. baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. liepos 18 d. Plungės rajono apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla Nr. 04-2-00033-15, kurioje J. V. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį (48 veikų padarymu) dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dokumentų suklastojimo.

2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

2017 m. rugsėjo 1 d. apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. civilinis ieškinys dėl 1 859 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisimo. 2017 m. rugsėjo 7 d. teisėjos rezoliucija ieškinys priimtas.

Skundžiama 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi teismas tenkino minėtą kaltinamosios gynėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad siekiant užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą, apsaugoti civilinių atsakovų komercinės paslapties bei jų klientų saugojimo interesus, yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnyje, baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Teismas nurodė, jog tokia nutartis neskundžiama.

Kita 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi teismas atsisakė priimti nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. civilinį ieškinį baudžiamoje byloje, remdamasis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, motyvuodamas, jog Lietuvos apeliacinio teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, jog pagal LITEKO duomenis, analogiškas ieškinys yra pareikštas Klaipėdos apygardos teisme, jo priėmimo procesas nėra pasibaigęs. Be to, su analogišku reikalavimu nukentėjusieji yra kreipęsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.

Argumentuoja, jog vykstant ikiteisminiam tyrimui, nenorėdami praleisti CK 1.125 straipsnio 8 punkte nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, 2017 m. birželio 15 d. kreipėsi su prašymu dėl žalos atlyginimo į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o 2016 m. birželio 22 d. pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui dėl 1 859 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškinį, apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui ir atskirasis skundas dar neišnagrinėtas. Taigi civilinė byla nėra iškelta, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, motyvuodamas tuo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teigia, jog prokurorei perdavus baudžiamąją bylą teismui ir nukentėjusiesiems manant, jog jų ieškinys civilinio proceso tvarka gali likti nepriimtas, 2017 m. rugsėjo 1 d. padavė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Paaiškina, jog priėmus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, jie nedelsiant atsiims jį dubliuojantį ieškinį civiliniame procese. Teisėja rezoliucija priėmusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o po to, tą pačią dieną, skundžiama nutartimi, atsisakydama jį priimti, buvo nenuosekli, priėmė prieštaringus sprendimus ir nuvylė jų teisėtus lūkesčius. Kita 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, teismas nepagrįstai nutarė bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Teismas nemotyvavo, kuri informacija ir kokie duomenys laikytini saugotinais bei kokiu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Be to, civilinio ieškinio pagrindas ar dalykas gali būti tikslinami iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2008).

Teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumą turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Beje, teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtintas ir BPK 115 straipsnio 1 dalyje, numatančioje teismo teisę nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį apylinkės teismui laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo pradžios. Aplinkybės, jog analogišką civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusieji prieš tai pateikė civilinio proceso tvarka Klaipėdos apygardos teismui, o Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra išspręstas apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti civilinį ieškinį (nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimo ne teismo tvarkos), teisėtumo klausimas, ipso facto (savaime) neleidžia kaip pagrįstus vertinti skundžiamos nutarties išvadą, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu civilinį ieškinį atsisakytina priimti.

Paminėtoje teisės normoje įstatymų leidėjo nurodytą sąvoką „teismo žinioje“, apylinkės teismas aiškino pernelyg plačiai. Pažymėtina, jog tik teismui priėmus civilinį ieškinį arba kitaip tariant iškėlus civilinę bylą, toliau pereinama prie antrosios, t. y. civilinės bylos nagrinėjimo teisme stadijos. Todėl tik esant teisme iškeltai civilinei bylai, galima pagrįstai teigti, jog byla yra teismo žinioje CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos prasme. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamosios gynėjo atsiliepimo argumentai dėl analogiškų procesų dubliavimosi, atmestini. Be to, duomenų, jog minėtoje komisijoje buvo ar jau yra išnagrinėtas nukentėjusiųjų pareiškimas dėl žalos atlyginimo, byloje nėra ir apygardos teismas tokių duomenų byloje nenustatė.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį baudžiamoje byloje yra nepagrįsta, o nukentėjusiųjų civilinis ieškinys priimtinas.

Kiti nukentėjusiųjų skundo argumentai dėl nepagrįstai nustatytos bylos nagrinėjimo neviešame teismo posėdyje procedūros, vertinami kaip teisiškai nereikšmingi. Skundžiama nutartis dėl neviešo bylos nagrinėjimo teismo priimta, išnagrinėjus kaltinamosios gynėjo prašymą, išklausius posėdyje kitų proceso dalyvių. BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme tokia nutartis yra neskundžiama. Ši norma numato, jog šio kodekso X dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo.

Apygardos teismas neturi teisės revizuoti apylinkės teismo (teisėjo) priimamų sprendimų pagal proceso dalyvių prašymus teisėtumo ir pagrįstumo, juolab dėl bylos vedimo tvarkos ir pan. Taigi tokia nutartis net negali būti nagrinėjimo apygardos teisme dalyku. Atsižvelgiant į tai, skundo reikalavimas panaikinti šią nutartį atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti nukentėjusiųjų E. Z. ir I. Z. 2017 m. rugsėjo 1 d. civilinį ieškinį baudžiamoje byloje Nr. 1-203-363/2017 ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį priimti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis neskundžiama.