- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-524-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- Vilniaus Prano Mašioto pradinei mokyklai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Albertas Bandžius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-764-790/2009 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui Vilniaus Prano Mašioto pradinei mokyklai, trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. G. 2008-11-19 pateikė ieškinį, prašydama priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, mokėtiną vienkartine išmoka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, siekiant protingos ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros. Nurodė, kad ieškovės tėvas V. G. 2001-09-01 darbo sutarties Nr. 55 pagrindu buvo priimtas dirbti pastatą prižiūrinčiu darbininku Vilniaus Prano Mašioto pradinėje mokykloje. 2003-09-08 nelaimingo atsitikimo darbe metu V. G. buvo mirtinai sužalotas, kadangi, ruošdamas vakarinę mokyklos sieną dažymui, krito nuo netinkamų naudoti 1,71 m aukščio pastolių. LR valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius 2003-09-24 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe, nurodydamas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo darbo organizavimo aukštyje, t. y. pastoliai, skirti darbo vietai paaukštinti, savadarbiai, be aptvarų, apsaugančių darbuotojus ir daiktus nuo kritimo, V. G. nedėvėjo apsauginio šalmo ir buvo neinstruktuotas nustatyta tvarka darbams aukštyje. Atsakovo neteisėta veika, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, pasireiškė saugos darbe norminių aktų pažeidimu. Nors tiesioginės neigiamos pasekmės kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, pastarajam nukritus nuo netinkamų naudoti pastolių, tačiau tokius veiksmus įtakojo darbdavio padarytas įstatymų pažeidimas, kadangi nebuvo užtikrinta tinkama darbinė aplinka, darbo vieta ir darbo priemonės neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovo neteisėti veiksmai yra pakankamas pagrindas priskirti jam atsiradusį žalingą rezultatą, saugos darbe norminių aktų pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl nelaimingo atsitikimo kilusia nukentėjusiojo mirtimi ir atsiradusia žala. Darbdavio kaltė, kai jis nesudarė saugių darbo sąlygų, yra preziumuojama. Ieškovė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė didelę neturtinę žalą. Ieškovė gyveno kartu su nukentėjusiuoju, su juo siejo glaudus artimas ryšys. Po tėvo mirties ieškovė patyrė didelį stresą, jautėsi palikta nežinioje, sutrikusi, išgyveno dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Tėvo netektis ieškovei buvo ir yra didžiausias bei sunkiausias fizinis skausmas, kurį teko patirti, stiprus dvasinis išgyvenimas bei sukrėtimas (LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.245 str. – 6.251 str., 6.263 str., 6.284 str., 6.288 str., DK 245 str. – 250 str.).
Ieškovė E. G. 2009-09-07 pateikė prašymą atnaujinti ieškinio dėl neturtinės žalos pateikimui nustatytą terminą. Apie savo pažeistą teisę į neturtinės žalos atlyginimą ieškovė sužinojo ne tėvo mirties dieną, bet tik 2006-11-27, kai naujienų portale DELFI perskaitė straipsnį „Tragedijos „Karigėje“ atgarsiai persikėlė į teismą“. Tik iš šio straipsnio ieškovė sužinojo, kad ji turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir kad ši teisė galimai pažeista (LR CK 1.131 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus Prano Mašioto mokykla atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2003-09-08, V. G. mirė 2003-09-10. Ieškovės teisė į ieškinį atsirado tada, kada ji sužinojo apie nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu žuvo jos tėvas. Ieškovė į teismą dėl neturtinės žalos kreipėsi nuo nelaimingo atsitikimo darbe praėjus daugiau kaip 5 metams ir 2 mėnesiams. Ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Ieškovė žinojo teisę į žalos atlyginimą, nes Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-03-16 nutarimu pripažinta civiline ieškove. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina įvertinti, kad mokykla geranoriškai atlygino ieškovei turtinę žalą, 2004-03-22 tarp ieškovės, atsakovo ir V. Ž. buvo sudarytas susitarimas susitaikyti. Kad ieškovė atsakovui neturėjo jokių pretenzijų, matyti iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Šalys dar 2004 m. kovo mėn. buvo išsprendusios žalos atlyginimo klausimus ir susitaikiusios. Ieškovės pageidaujamas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus turtinės žalos dydžiui, atsakovas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto, atsakovui finansavimas skiriamas reikmėms, susijusioms su mokinių pradinio ugdymo programų įgyvendinimu. Atsakovas nedisponuoja laisvomis lėšomis, todėl priteista suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti išieškoma iš lėšų, skirtų mokinių ugdymui, mokytojų atlyginimams. Tarp šalių nėra susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių, todėl nepagrįstas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 1.136 str. 2 d. 3 p., 6.210 str., 6.250 str.).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, nes nuo V. G. mirties bei nuo 2004 m., kada buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jau praėjo akivaizdžiai daugiau nei 3 metai. V. G. buvo supažindintas su saugos darbe taisyklėmis. Įvadinių saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų žurnale V. G. pasirašė 2001-09-03 ir 2003-09-02. Šios instrukcijos 3 p. numato, kad pagalbinis darbininkas prieš darbo pradžią privalo patikrinti, ar darbo zonoje neslidi danga, kilus neaiškumams, kaip saugiai atlikti darbą, kreiptis į padalinio vadovą. Panašios nuostatos įtvirtintos ir 2003-02-28 pareiginėje instrukcijoje, su kuria V. G. supažindintas 2003-02-28. Todėl V. G. suprato arba turėjo suprasti atliekamų darbų pavojingumo laipsnį, turėjo pareigą elgtis atsargiai, laikytis darbo saugos taisyklių ir įsitikinti, kad atlikti pavestus darbus bus saugu. Kadangi darbuotojo veiksmai bei neatsargumas turėjo įtakos darbuotojo žūčiai, yra pagrindas sumažinti žalos dydį arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Ieškovė neturtinės žalos nepageidavo, kai buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, pasirašant 2004-03-22 susitarimą susitaikyti. Todėl darytina išvada, kad žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas 2004-03-22 susitarimu, kuriuo ieškovė iš esmės atsisakė pretenzijų atsakovo atžvilgiu. Ieškovė taip pat nepagrindė jokiais įrodymais neturtinės žalos dydžio, todėl prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės, lėšos skiriamos pradinio ugdymo programoms įgyvendinti, todėl priėmus palankų ieškovei sprendimą, jis būtų vykdomas iš lėšų, skirtų tenkinti viešuosius interesus. Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų tenkintinas, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas pakenktų viešam interesui. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo nėra susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 1.125 str. 8 d., 1.131 str. 1 d., 2.34 str., 6.210 str., 6.245 str. 4 d., 6.247 str., 6.250 str., 6.253 str. 5 d., 6.274 str., 6.282 str. 1 d., 6.284 str., DK 275 str. 1 d. 5 p., BK 413 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-09-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti valstybei iš ieškovės E. G. 49 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, jog ieškovė kartu gyveno su mirusiuoju ir apie nelaimingą atsitikimą sužinojo tą pačią dieną, t.y. 2003-09-08. Ieškovės tėvas mirė 2003-09-10. Teismas iš ieškovės, liudytojų paaiškinimų nustatė, kad ji rūpinosi mirusiojo laidotuvėmis. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė dėl atsakovo veiksmų jos nurodomą neturtinę žalą patyrė jau 2003-09-08 – 10 d. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriuo nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys ir darbdavio padaryti saugos darbe teisės aktų pažeidimai, Valstybinės darbo inspekcijos buvo surašytas 2003-09-24, o ieškovė su juo supažindinta 2003-09-30. Dėl V. G. sužalojimo fakto 2003-09-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-2850-03, ieškovės interesus ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatė E. Liutvinskienė. Teismas nustatė, jog ieškovė 2004-01-08 pareiškė civilinį ieškinį, kurį 2004-02-05 patikslino. Teismas konstatavo, jog 2004-03-16 ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove. 2004-03-16 V. Ž. buvo pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004-03-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 2004-03-22 ieškovė, V. Ž. ir atsakovo vadovė pasirašė susitarimą susitaikyti, pagal kurį ieškovė sumažino atlygintinos žalos dydį ir prašė atlyginti 8000 Lt išlaidų, susijusių su jos tėvo laidojimu, o atsakovas sutiko atlyginti šias išlaidas.
Teismas konstatavo, jog ieškinio senaties termino eiga turėtų būti pradėta skaičiuoti nuo 2003-09-30, kada ieškovė gavo kompetentingos tirti nelaimingus atsitikimus darbe institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus – nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Šiame akte buvo ištirtos ir konstatuotos ieškovės tėvo mirties priežastys, įvertinta, kad darbdavys pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius darbų saugą, t. y. įvykdė deliktą. Teismas, įvertinęs tai, kad 2004 m. sausio mėn. pradžioje ieškovė ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikė civilinį ieškinį, padarė išvadą, kad ieškovė žinojo apie tai, jog dėl tėvo mirties fakto yra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Teismas konstatavo, jog objektyviai ieškovės teisė buvo pažeista 2003 m. rugsėjo 8-10 d., kada buvo padarytas saugos darbe norminių teisės aktų pažeidimas ir kilo neigiamos pasekmės, o ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo senaties terminas prasidėjo 2003-09-30, kadangi šią dieną ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas padarė išvadą, jog šią dieną ieškovei neliko kliūčių subjektyviai suvokti savo teisės pažeidimą.
Teismas pabrėžė, jog ieškovė pareiškime dėl praleisto termino atnaujinimo ieškinio senaties termino pradžią nepagrįstai siejo su momentu, kada ji sužinojo apie visiškai kitą civilinę bylą, kurioje mirtinai sužalotų darbuotojų pilnamečiai vaikai reikalavo neturtinės žalos atlyginimo. Pagal įstatymą ieškinio senaties termino pradžia – asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne asmens sužinojimo apie galimus pažeistos teisės gynimo būdus, momentas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, ar egzistavo reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, gali būti svarbios, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog ieškovė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi 2008-11-19, nors sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2006-10-01. Ieškovės pareiškime atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir teismo posėdžių metu žodžiu nurodytos priežastys, dėl kurių ji ieškinio senaties termino eigoje nesikreipė į teismą, reikalaudama atlyginti neturtinę žalą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismas konstatavo, jog sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas praleistas ženkliai, daugiau nei du metus. Teismas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovė 2004-01-08 pareiškė civilinį ieškinį, 2004-02-05 jį patikslino, o 2004-03-22 pasirašė susitarimą susitaikyti, pagal kurį ieškovė sumažino atlygintinos žalos dydį. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovės interesus atstovavo advokatė. Teismas pabrėžė, jog ieškovė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jį nutraukus, nereiškė pretenzijų atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas iš ieškovės, jos atstovo paaiškinimų nustatė, jog dėl galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į advokatą 2006 m. pabaigoje-2007 m. pradžioje, t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui. Ieškovės teigimu, apie teisę reikalauti neturtinės žalos ji sužinojo 2006 m. pabaigoje (2006-11-27) iš straipsnio internete, o taip pat iš TV laidų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ieškinio senaties termino metu pasyviai elgėsi savo teisių atžvilgiu, aktyviai jomis nesidomėjo, ir tik pasibaigus ieškinio senaties terminui iš visuomenės informavimo priemonių sužinojusi apie galimybę reikalauti neturtinės žalos, kreipėsi teisinės pagalbos. Teismas konstatavo, jog ieškovė dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmąjį aktyvų veiksmą atliko jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės nurodyta priežastis, buvusi ieškinio senaties termino eigos metu – nežinojimas apie teisę į neturtinę žalą, nelaikytina svarbia ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismas atkreipė dėmesį, jog net ir 2006-11-27 iš straipsnio internete sužinojusi apie teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, ieškovė į teismą kreipėsi tik 2008-11-19, praėjus beveik dvejiems metams. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, jog tiek ieškinio senaties termino eigos metu, tiek iki kreipimosi į teismą, buvo objektyvios kliūtys realizuoti teisę į teisminę gynybą. Teismas pabrėžė, kad ieškovė turėjo realią galimybę faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, tačiau jos neįgyvendino dėl nepakankamo apdairumo, dėmesingumo savo teisių atžvilgiu.
Teismas pažymėjo, jog ieškovės atstovo argumentai, kad iki 2008 m. vasaros nebuvo susiformavusios teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo artimiesiems, ir tik 2008 m. vasarą įsiteisėjo teismo sprendimas civilinėje byloje pagal E. P. ir V. M. ieškinį atsakovui AB „Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Nustatyta, kad ieškovė ieškinio senaties termino eigoje elgėsi pasyviai, neatliko aktyvių veiksmų, siekdama neturtinės žalos atlyginimo, todėl ta aplinkybė, ar buvo susiklosčiusi teismų praktika, ieškinio senaties termino praleidimui įtakos apskritai neturėjo. Teismas atkreipė dėmesį, jog dar 2005 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo priimti precedentai civilinėse bylose dėl nukentėjusiųjų artimųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kuriose buvo aiškinamos CK 6.284, 6.285 straipsnių nuostatos, suformuluoti tam tikri kriterijai, lemiantys šios teisės turėjimą. Teismas pažymėjo, jog žuvusiųjų artimųjų teisė į neturtinės žalos atlyginimą dar 2005 m. buvo pripažįstama teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl neatsargių nusikaltimų, (nagrinėjamu atveju V. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo kvalifikuojami kaip nusikalstama veika). Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės atstovo nurodoma civilinė byla pagal E. P. ir V. M. ieškinį atsakovui AB „Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo kasacine tvarka pirmąjį kartą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo išnagrinėta 2007-09-26 ir priimtoje teismo nutartyje nurodyta (pakartota), kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Teismas konstatavo, kad ieškovės realios galimybės kreiptis į teismą ieškinio senaties termino eigoje negalėjo apsunkinti neva nesusiformavusi teismų praktika, nes, kaip matyti, teismai buvo priėmę nemažai precedentų, teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo klausimu sparčiai plėtojosi. Teismas, įvertinęs ieškinio senaties termino trukmę, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį ir aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, jog iš ieškovės valstybės naudai priteistinos pašto išlaidos, nes ieškovė nuo šių išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą nebuvo atleista (CK 1.124 str., 1.125 str. 8 d., 1.127 str., 1.131 str., 1.134 str., 6.250 str., 6.284 str., 6.285 str., CPK 92 str., 96 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė E. G. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, atsisakydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Pagal CK 1.127 str. ieškinio senaties termino eigos pradžiai yra svarbūs du momentai – teisės pažeidimas ir asmens žinojimas arba turėjimas žinoti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Šiuo aspektu nagrinėjant bylą teisme, svarbu nustatyti asmens teisės pažeidimo momentą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Taip pat kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartys civilinėse bylose: 2002-10-02 Nr. 3k-3-1123/2002, 2007-06-19 Nr. 3k-3-252/2007, 2007-12-18 Nr. 3k-3-578/2007, 2008-07-18 Nr. 3k-3-398/2008, 2008-08-25 Nr. 3k-3-304/2008). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Teisės kreiptis į teismą apribojimas turi būti nustatytas, siekiant teisėto tikslo ir ribojančios priemonės turi būti proporcingos šiam tikslui. Teisės kreiptis į teismą apribojimas konkrečiu atveju gali sukelti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimą.
2) Apie savo pažeistą teisę į neturtinės žalos, kaip atskiro žalos instituto, atlyginimą, ieškovė sužinojo ne nelaimingo atsitikimo su jos tėvu dieną, o žymiai vėliau, t.y. tik 2006-11-27, kuomet naujienų portale DELFI, spaudoje bei per visuomenes informavimo priemones buvo pranešta apie teisminį ginčą Kaune. Straipsnyje „Tragedijos „Karigėje“ atgarsiai persikėlė į teismą“ buvo rašoma, jog po 2005-03-21 įvykusios avarijos „Karigė“ gamykloje pilnamečiai vienos iš avarijoje žuvusiosios darbuotojos vaikai E. P. ir V. M. teisme siekia prisiteisti iš bendrovės neturtinę žalą, kurią patyrė, netekus motinos. Tik iš šio straipsnio ieškovė sužinojo, jog ji galimai taip pat turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš tėvo V. G. darbdavio. Tai, kad ieškovei iki 2006-11-27 nubuvo žinoma apie galimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą, patvirtino byloje atsakovo pateikta 2004-02-04 patikslinta civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje kopija, Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2004-03-16 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu kopija; 2004-03-22 susitaikymo protokolo kopija bei 2004-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius kopijos. Nė viename iš šių dokumentų neužsimenama apie jokią ieškovės galimą teisę į neturtinės žalos atlyginimą ar jos atsisakymą nuo tokios teisės. Nors ieškovę atstovavo advokatas, tačiau ir jis neinformavo jos apie tokią galimybę. Tik perskaičius straipsnį, ieškovė sužinojo, kad jos teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą galimai yra pažeistos ir tik nuo šio momento t.y. nuo 2006-11-27 ieškovei teismas turėjo skaičiuoti jos pareikštam reikalavimui atlyginti neturtinę žalą ieškinio senaties terminą. Be to, byla, kurioje E. P. ir V. M. ieškinys atsakovui AB „Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas, pirmąja instancija pakartotinai išnagrinėtas tik 2007-11-26, o priimtas sprendimas byloje įsiteisėjo tik išnagrinėjus AB „Karigė“ skundą apeliacine tvarka 2008-06-20.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus Prano Mašioto mokykla atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas ieškinio senaties terminą, nustatė, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikomas ne bendras dešimties metų, o sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tokiu atveju teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, nedėstydamas sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti ieškinio senaties terminą, tinkamai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senaties termino eiga turi būti pradėta skaičiuoti nuo 2003-09-30, kada ieškovė gavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003-09-24 nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriuo buvo ištirtos ir konstatuotos ieškovės tėvo mirties priežastys ir darbdavio pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys darbų saugą.
Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne 2003-09-30, o 2006-11-27, kuomet naujienų portale DELFI, spaudoje bei per visuomenes informavimo priemones buvo pranešta apie teisminį ginčą Kaune ir ji perskaitė straipsnį „Tragedijos „Karigėje“ atgarsiai persikėlė į teismą“ dėl galimybės pilnamečiams žuvusiosios darbuotojos vaikams iš darbdavio prisiteisti neturtinę žalą, netekus motinos. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ieškovės nurodytą savo teisių pažeidimo sužinojimo datą - 2006-11-27, nes kitų asmenų teisių pažeidimas ir galimybė prisiteisti neturtinę žalą neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai ir nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškovei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą, nes pati ieškovė nebuvo apdairi ir rūpestinga, kaip analogiškoje situacijoje būtų veikęs apdairus ir rūpestingas asmuo.
Prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovė pripažįsta, kad jį yra praleidusi, tačiau teigia, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas nenustatė kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kokios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šio termino praleidimo priežastis ir jų svarbą ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su šio teismo išvadomis ir jų nekartoja.
2004-02-04 patikslinta civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje kopija (1 t., b.l. 100), Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2004-03-16 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu kopija (1 t., b.l. 97), 2004-03-22 susitaikymo protokolo kopija (1 t., b.l. 95-96) bei 2004-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius kopija (1 t., b.l. 98-99) savaime nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovei, nes šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad ieškovė praleido ieškinio senatį be svarbių priežasčių, o atsakovas prašė ją taikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos, kurioje E.P. ir V.M. ieškinys atsakovui AB „Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, eiga neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Tai, kad ieškovė, gavusi 2003-09-30 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2003-09-24 nelaimingo atsitikimo darbe aktą, į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi (1 t., b.l. 1) tik 2008-11-19, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį. Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį, pagrįstai taikė LR CK 1.125 str. 8 d.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai sprendimą motyvavo vien ieškinio senaties termino pasibaigimu ir turėjo teisę sprendimo motyvuojamojoje dalyje nedėstyti argumentų dėl ieškiniu pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, nes toks teismo sprendimo motyvavimas ieškinio senaties taikymu yra pakankamas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. pažeidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose: 2002-10-02 Nr. 3k-3-1123/2002, 2007-06-19 Nr. 3k-3-252/2007, 2007-12-18 Nr. 3k-3-578/2007, 2008-07-18 Nr. 3k-3-398/2008, 2008-08-25 Nr. 3k-3-304/2008 nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl negali būti taikomos nagrinėjamai bylai. Tai, kad ieškovę atstovavusi advokatė ikiteisminio tyrimo metu galėjo neinformuoti apie galimybę atlyginti neturtinę žalą, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes šie duomenys nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senatį ieškovei. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str.; LR CPK 7 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji turi atlyginti valstybei 9,75 Lt (2 t., b.l. 89) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl ieškovė neįgijo pareigos jų atlyginti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš E. G. 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė