Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarties J. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2013-10-25, 14.58 val. kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 9,71 km, vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo nustatytą 70 km/h greitį, važiavo 127 km/h (± 4 km/h paklaida). Leistiną greitį, įvertinus paklaidą, viršijo 53 km/h. ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Skunde teigiama, kad teismas, pažeisdamas LR ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė reikiamų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Apeliantas skunde pažymi, kad atliekant tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų apie tai, kad J. N. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo, nebuvo jokių duomenų ir apie tai, kad teisę naudotis jo automobiliu yra suteikta kitiems asmenims ir, kad būtent jie galėjo ja naudotis pažeidimo padarymo užfiksavimo momentu. Savo paaiškinime bylos tyrimo metu J. N. nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausantį automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo jis pats, todėl bylą tyręs pareigūnas neturėjo jokio teisėto pagrindo atlikti dar papildomus veiksmus ir imtis kitokių priemonių. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje naujai paaiškėjusioms aplinkybės patvirtinti ar paneigti dėl asmens kaltės ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą konstatuojant, kad J. N. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d. Apelianto nuomone, J. N. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo būti vertinti kritiškai atsižvelgiant į jo procesinę padėtį, kad jis yra pažeidėjas ir kad J. N. pradžioje pripažino savo kaltę, paskui ją paneigė. Taip pat skunde teigiama, kad aplinkybė, jog jis atsiminė apie kitam asmeniui suteiktus įgaliojimus tvarkyti jam priklausantį automobilį ir bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktas įgaliojimas, nepatvirtina transporto priemonės perdavimo kitam asmeniui fakto, nėra jokių duomenų, kad būtent J. N. pateiktame įgaliojime nurodytas asmuo padarė aptariamą pažeidimą ir apskritai ar toks asmuo pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ar tai realus asmuo, nes šios aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis. Centrinės duomenų bazės duomenimis pil. S. K., gim. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs tik 2014-07-04. Apelianto įsitikinimu, teismas formaliai įvertino J. N. pateiktus papildomus duomenis, netikrindamas jų tikrumo ir pagrįstumo, nesiėmė priemonių objektyviai tiesai nustatyti, o būtent, kada tiksliai buvo išduotas įgaliojimas, neįvertino pažeidimo padarymo dienos visų įvykių laiko ir vietos atžvilgiu, nenustatė ir neapklausė su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis susijusių asmenų, kas turėjo reikšmės bylos baigčiai. Skunde apeliantas teigia, kad iš jo nurodytų duomenų matyti, jog teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, jų nerinko ir nepagrįstai, nenustačius, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties J. N. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukė, todėl toks teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio spren­di­mo teisė­tumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl J. N. nekaltumo dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarė iš esmės remdamasis tik teisme jo duotais parodymais, kurie prieštarauja jo paaiškinimui, duotam tiriant bylą administracinio teisės protokolą surašiusioje institucijoje ir pateiktu įgaliojimu, kuris patvirtina jo automobilio patikėjimą kitam asmeniui, tačiau šie duomenys prieštarauja kitai bylos medžiagai, o teismas nesiėmė reikiamų priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Teisme J. N. nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis nevairavęs jam priklausančios transporto priemonės ir tokį savo parodymų pakeitimą grindė teismui pateiktu įgaliojimu, kuriuo jis įgaliojo kitus asmenis tvarkyti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, tvirtindamas, kad pažeidimo padarymo metu automobilis jau buvo perduotas kitam asmeniui, kuris ir galėjo padaryti teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šie teisme paaiškėję duomenys galėjo teismui sukelti abejonių dėl J. N. kaltės, tačiau jie negalėjo būti pagrindas padaryti neginčijamai išvadai, jog šį pažeidimą padarė ne J. N. ir, kad jo kaltė byloje surinktų duomenų visuma neįrodyta. Visų pirma, aukščiau paminėtas įgaliojimas tik patvirtina galimybę įgaliojime nurodytiems asmenims perimti ir tvarkyti J. N. priklausantį automobilį, tačiau niekaip nepatvirtina fakto, kad šiuo įgaliojimu buvo pasinaudota ir vienas iš jame nurodytų asmenų padarė nagrinėjamą pažeidimą. Pats J. N. negalėjo kategoriškai paneigti vairavęs jam priklausantį automobilį nurodytu laiku ir vietoje, jis šio įvykio aplinkybių teigė neprisimenantis, o išvadą, kad automobilį vairavo ne jis padarė tik kai rado teismui pateiktą įgaliojimą. Taigi, nėra jokių duomenų, galinčių kategoriškai paneigti patį automobilio savininką J. N. padarius analizuojamą teisės pažeidimą. Teismas nesiėmė priemonių patikrinti kuriuo laiku (valandų tikslumu) įgaliojimas išduotas ar įgaliojime nurodyti asmenys pažeidimo padarymo metu buvo Lietuvoje, juolab, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriam sudaryti nėra būtina, jog kartu dalyvautų ir įgaliotinis. Institucijos prie apeliacinio skundo pateikta informacija patvirtina, kad vienas iš įgaliojime nurodytų asmenų – S. K., gyvenantis Moldovoje, į Lietuvą buvo atvykęs tik 2014-07-04, apie kitą asmenį apskritai jokių duomenų nepateikta. Taigi, J. N. teisme pateikus papildomus duomenis ir jų pagrindu išsakius savo gynybinę versiją dėl pažeidimo, teismas besąlygiškai laikė ją teisinga ir padarė išvadą, jog J. N. kaltei įrodyti trūksta duomenų, net nesiimdamas priemonių patikrinti nurodytų aplinkybių pagrįstumo ir tikrumo, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės ištirta, ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija bei kas padėtų surinkti pakankamai duomenų, kad nustatyti objektyvią tiesą byloje. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio 2014-06-18 posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjime buvo padaryta pertrauka iki 2014-08-28, 14.30 val. nutarta kviesti ir liudytoju apklausti pareigūną R. S., tačiau duomenų, kad 2014-08-28 posėdis vyko nėra, tuo tarpu nutarimas priimtas ir paskelbtas tik 2014-09-03, nesant jokių duomenų, kad apie šio posėdžio (2014-09-03) buvo informuotas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir tai laikytina proceso pažeidimu, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kodėl teismui nutarus apklausti aukščiau paminėtą asmenį liudytoju, procesas buvo baigtas jo neapklausus.

Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko papildomų įrodymų, kurie leistų nustatyti asmenį, vairavusį J. N. priklausantį automobilį ir padariusį teisės pažeidimą, todėl neturėjo pagrindo teigti, kad byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė neįrodyta ir tuo pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos kelių policijos valdybos Viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo teisena J. N. atžvilgiu nutraukta, panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.