Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei Jurgitai Čėsnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo S. D. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. 82N-61200830-16, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo S. D. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 82N-61200830-16 už Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą V. B. buvo nubaustas administracine nuobauda – įspėjimu.

Administracinė nuobauda V. B. buvo paskirta už tai, kad jis 2016-05-20, apie 14 val. 30 min., įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, girtas pasirodė viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 1 d.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2016-05-20 jis vyko į iškvietimą. Raseinių r. Sujainių k., Pievų gatvėje jie mate nebalivų asmenį, kuris griuvinėjo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nuo savo gyvenamojo namo jis buvo nutolęs apie 50 metrų. Jie pažeidė parvežė į policijos komisariatą, nustatė girtumą.

Liudytojas M. M. parodė, kad 2016-05-20 apie 14.30 val. jis su kolega vyko pagal iškvietimą į Sujainių kaimą. Ant važiuojamosios kelio dalies jie pamatė neblaivų asmenį. Paaiškėjo, kad tai V. B.. NUo savo gyvenamojo namo jis buvo nuėjęs apie 50 metrų. Jis įsisodino V. B. į tarnybinį automobile, nuvažiavo į jo namus. Kai įsitikino, kad tai melagingas iškvietimas,V. B. nusivežė į policijos komisariatą, nustatė girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Kaip matyti iš 2016-08-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos Jurgitos Čėsnienės tarnybinio pranešimo, gautą V. B. atstovo advokato A. Justeiko skundą suruošė išsiųsti į Raseinių rajono apylinkės teismą, tačiau dėl didelio darbo krūvio skundo medžiaga prisisegė prie kitos administracinės bylos, todėl į teismą buvo išsiųsta tik 2016-08-26, jau praleidus 2016-05-20 priimto nutarimo apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir vadovaujantis ATPK 293 str. terminas skundui paduoti atnaujintinas.

Pažymėtina, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

ATPK 178 str. 1 d. numatyta, kad alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo aštuonių iki keturiolikos eurų. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina du alternatyvius pažeidimus, V. B. inkriminuotas antrasis, pagal kurį kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog: 1) asmuo pasirodė girtas viešoje vietoje; 2) jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Įstatymo leidėjas sąvokų – žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nėra apibrėžęs, todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis dorovės nuostatomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti koks V. B. elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Be to, V. B. ginčija faktą, kad jis neblaivus pasirodė viešojoje vietoje ir skunde nurodė, kad jis pasitiko policijos pareigūnus savo nuosavo namo kieme, todėl negalėjo būti nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, V. B. 2016-05-20 apie 14 val. 30 min., policijos pareigūnų buvo pastebėtas Raseinių r., Sujainių k., Pievų g. akivaizdžiai neblaivus. Jis griuvinėjo bei negalėjo savarankiškai paeiti (b. l. 13). V. B. buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas (b. l. 14). Iš pareigūnų V. M. ir M. M. parodymų akivaizdu, kad pareigūnai dirbdami tarnybiniu automobiliu Skoda Yeti, V. B. pastebėjo Raseinių r., Sujainių k., Pievų gatvėje, tai yra viešoje vietoje, griuvinėjantį bei negalintį savarankiškai paeiti, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikoma žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu.

Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstama ir gyvenamojo namo kiemas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1183/2002; 2004 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-352/2004; 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010). Iš to seka, kad net jeigu, kaip teigia pats V. B., jis neblaivus, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, būtų pairodęs savo gyvenamojo namo kieme, tai reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 178 str. 1 d. neturėtų, nes gyvenamojo namo kiemas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką laikomas viešaja vieta. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pilnai yra įrodyta, jog 2016-05-20 V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 1 d., todėl jam pagrįstai paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu,

nutaria:

tenkinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atnaujinti terminą skundui dėl 2016-05-20 nutarimo paduoti.

Pareiškėjo V. B. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo S. D. 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 82N-61200830-16, kuriuo V. B. nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistu.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.