- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-1002/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hifasta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. galutinio sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-2477-259/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Topfloor“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hifasta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2008 m. gegužės 2 d. ieškovas UAB „Topfloor“ ir atsakovas UAB „Hifasta“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas UAB „Topfloor“ įsipareigojo atsakovui UAB „Hifasta“ sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo per 15 dienų po atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros išrašymo datos atsiskaityti su ieškovu. 2008 m. gegužės 21 d. ir 2008 m. liepos 22 d. buvo pasirašyti atliktų darbų aktai, kurių pagrindu ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas - faktūras 18 554,60 Lt ir 41 223,55 Lt sumoms. Atsakovas apmokėjo tik dalį skolos, todėl ieškovas 2010 m. liepos 20 d. pateikė atsakovui pretenziją, kuria paragino atsakovą iki 2010 m. liepos 29 d. apmokėti likusį įsiskolinimą. 2011 m. kovo 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino 45 416,16 Lt įsiskolinimą ieškovui, tačiau jo nesumokėjo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Hifasta“ 45 416,16 Lt įsiskolinimą, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui bankrutavusiai UAB „Topfloor“ iš atsakovo UAB „Hifasta“ 45 416,16 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 45 416,16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Hifasta“ 686,81 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
2011 m. gegužės 30 d. atsakovas UAB „Hifasta“ pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas nepriteisti ieškovui 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio sumos, bylinėjimosi išlaidų bei ieškovo išlaidų teisinei pagalbai. Nurodė, kad atsakovas niekuomet neginčijo savo skolinių įsipareigojimų, tačiau dėl objektyvių priežasčių atsiskaitymus vykdė pagal išgales, nes jis yra RUAB „Erama“ (pastarosios įmonės objekte UAB „Topfloor“ atliko rangos darbus) kreditorius 961 390,50 Lt sumai, o pagal restruktūrizavimo planą atsiskaitymai su antros eilės kreditoriais bus pradėti tik 2012 metais.
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą bei papildomai priteisė ieškovui iš atsakovo UA „Hifasta“ 1100 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas sprendė, kad atsakovo prieštaravimai dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 9 d. preliminaraus sprendimo nepagrįsti, nes juose nurodomos aplinkybės apie galiojantį reikalavimą pagal neįvykdytą prievolę į RUAB „Erama“, neturi faktinės bei teisinės reikšmės preliminaraus sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui ir nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas (LR CPK 178 str.). Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurie keltų abejones preliminaraus sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Hifasta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. galutinį sprendimą dalyje, kur paliktas nepakeistas 2011 m. gegužės 9 d. preliminarus sprendimas, kurio pagrindu ieškovo naudai iš apelianto priteistos papildomos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neįvertino, kad apeliantas niekuomet nėra ginčijęs skolos susidarymo aplinkybių ir jos dydžio, dalimis dengė savo įsiskolinimus, o savo pasisakymuose prašė tik dar labiau neapsunkinti ir taip sudėtingos apelianto materialinės padėties.
2. Ieškovo atstovas – atestuotas bankroto administratorius, todėl gali išsiversti ir be advokato pagalbos, nes byla nėra didelė ar sudėtinga.
3. Teismas privalėjo vadovautis CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kur nurodyta, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Topfloor“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bankroto administratorius siekė taikiai išspręsti kilusį ginčą dar iki kreipiantis į teismą, tačiau jokie mokėjimai nuo 2010 m. gruodžio 23 d. nebuvo vykdomi. Ieškovas pasirinko optimalų ir ekonomiškiausią skolos priteisimo būdą (ieškinio pateikimą teismui dokumentinio proceso tvarka) ir tai pasiteisino, nes atsakovas šioje byloje pateikė prieštaravimus, kurie vėliau buvo nagrinėjami teisme bendrąja ginčo teisena. Tuo tarpu būtent atsakovo veiksmai (prieštaravimų pateikimas) pareikalavo papildomų procesinių dokumentų parengimo civilinėje byloje ir apsunkino skolos priteisimo procedūrą, o iš apeliacinio skundo argumentų aišku, kad vienintelis atsakovo tikslas stabdyti skolos išieškojimo procedūrą, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo kreditorių teises bei teisėtus interesus. Atitinkamai CPK 434 straipsnio nuostatos taikytinos tik teikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovas, kuris skundžia sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista 2011 m. gegužės 9 d. preliminaraus sprendimo dalis, kuria ieškovo naudai iš atsakovo priteistos papildomos bylinėjimosi išlaidos, todėl byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo dalimi apeliantas nurodo, kad ieškovą atstovauja atestuotas bankroto administratorius, kuris nagrinėjamu atveju galėjo išsiversti ir be advokato pagalbos, tokiu būdu išvengiant papildomų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nei CPK, nei Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) neriboja bankrutuojančios įmonės administratoriaus teises sprendžiant su įmonės skolininku kilusį ginčą, naudotis advokato pagalba (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 51 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis).
Atitinkamai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymo nuostatas dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo bylą laimėjusiai šaliai, nėra pagrindo.
Nėra pagrįsta ir apelianto nuoroda į tai, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 434 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Paminėta teisės norma, inkorporuota į CPK XXIII skyrių, reglamentuojantį bylų dėl teismo įsakymo iškėlimo nagrinėjimo ypatumus, iš esmės skirta skatinti proceso ekonomiškumą. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį ne pagal bendrosios ginčo teisenos taisykles, bet dokumentinio proceso tvarka, o byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo (Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis). Tuo tarpu, įvertinant faktą, jog atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, teigti, jog ekonomiškiau būtų buvę kreiptis dėl teismo įsakymo išdavimo, nėra jokio pagrindo (CPK 430 str. 1, 2 d., 439 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą dėl jame nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.