Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad be jos daugiau bute, adresu (duomenys neskelbtini), niekas negyvena. Iki 2002-04-11 ji deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), savo tėvų name, tačiau po to jie namą pardavė. Kartu su V. S. gyvendami įsigijo baldus, buitinę techniką. Remontą daugiausia darydavo sugyventinis, ji šiek tiek padėdavo.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė J. P. atsiliepimą į pareiškimą palaikė. Nurodė, kad

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėtoje byloje pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, gyvendama kartu su V. S., vedė bendrą ūkį, buvo jo šeimos nariu ir turi vienodas nuomininkų teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šeimos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2 str. 1 d.). Šeimos teisiniai santykiai yra sukuriami santuokos (CK 3.7 str. 1 d.) ir partnerystės pagrindu. Tačiau iki šiol įstatymų leidėjas nėra sudaręs galimybės tapti šeimos nariu partnerystės pagrindais, nes nėra priimtas specialusis partnerystės teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas. CK reglamentuoja tik turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius (CK 3.229 str.). Taigi pagal šiuo metu galiojančius įstatymus partneriai (sugyventiniai) yra vyras ir moteris, kurie neįregistravę santuokos gyvena ne mažiau kaip vienerius metus, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.

Pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalį nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus (CK 6.590 str. 2 d.). Tačiau specialusis įstatymas - Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas nustato paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (1 str.). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalį šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2001-10-05 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 356 neterminuotam naudojimui yra išnuomotas 39,32 kv. m ploto dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (5-6, 7 b. l.). 2017-10-05 Pažyma Nr. (2017-12-PD)-4899 patvirtina, kad pareiškėja nuo 2002-04-11 yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (10 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-10-20 raštas Nr. (27.85.)SD-462 patvirtina, kad V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento 2017-09-27 rašto Nr. SSP-3105 (8-9 b. l.) matyti, kad pareiškėja kreipėsi prašydama pakeisti nuomos sutartį joje įrašant šeimos nariu pareiškėją, tačiau jai nurodyta, kad nesant teismo sprendimo dėl pareiškėjos pripažinimo V. S. šeimos nariu, valstybės institucijos neturi teisinio pagrindo keisti nuomos sutartį. Iš pateiktų mokėjimo kvitų (11-14 b. l.) matyti, kad pareiškėja mokama už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas. Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, taip pat liudytojų S. R. ir J. A. parodymus, kurios iš esmės patvirtino pareiškėjos paaiškinimus, kad ji labai ilgai gyveno kartu su sugyventiniu V. S., apie 30 metų, gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai, kartu vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius, teismas sprendžia, kad pareiškėja, gyvendama kartu su V. S., prisidėjo prie bendro ūkio puoselėjimo ir kūrimo, privalomų mokesčių mokėjimo, kasdieninės namų rutinos. Šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėja su V. S. gyveno kartu nuo 1985 m. iki (duomenys neskelbtini), V. S. sutiko, kad pareiškėja gyventų kartu su juo Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame ir nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo adresu pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą. Be to, šie asmenys vedė bendrą ūkį, mokėjo privalomus mokesčius ir iš esmės vykdė vienas kito atžvilgiu lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir kitas pareigas, juos siejo bendri interesai. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja iki V. S. mirties buvo jo šeimos narys.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės patvirtinti šeimos nario statuso. Paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą teisinės pasekmės kyla tik asmeniui, kuris yra teismo pripažintas šeimos nariu. Tuo tarpu aplinkybė, kad asmuo veda bendrą ūkį su kitu asmeniu yra viena iš aplinkybių, kurios nustatytinos konstatuojant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo yra šeimos narys. Dėl šios priežasties reikalavimas konstatuoti aplinkybę, kad asmuo vedė bendrą ūkį su kitu asmeniu, vertintina kaip perteklinis reikalavimas, todėl pareiškimas tenkintinas iš dalies. O būtent, kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. B. Ž. buvo V. S. šeimos narys, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 3 p., 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas nuomos sutarčiai pakeisti.

Pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Todėl papildomai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja turi vienodas nuomininko teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį Šiaulių miesto savivaldybei, nereikia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos narys.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuomos sutarčiai pakeisti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.