- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- N-575-336-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-07027-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 3 d. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 3 d., apie 17.20 val., Vilniuje, Laisvės prospekto ir Ateities gatvių sankryžoje vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemones, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir, pasukęs į kairę, ją pravažiavo. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 11, 14 ir 78 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. nutarimu A. Š. už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, o už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 1 500 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A. Š. galutinai paskyrė 1 500 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę pripažino ir gailisi, be to, jo kaltė įrodyta policijos pareigūnų S. L. (S. L.) bei A. M. tarnybiniais pranešimais.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas neatitinka ATPK 286 straipsnyje keliamų nutarimo turinio reikalavimų, yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir abstraktus. Taip pat nurodo, jog telefonu informavo, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, ir prašė jį atidėti, tačiau teismas į minėtą prašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, taip pažeisdamas ATPK 272 straipsnio nuostatas. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, nors A. Š. savo kaltės nepripažino. Be to, teigia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio nuostatas, nes jame nėra nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimo, nei jo parašo. Pažymi, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, kuriuo asmeniui, be kita ko, buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, todėl nagrinėjamo įvykio metu asmuo turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat pabrėžia, jog į sankryžą įvažiavo dar mirksint leidžiamam šviesoforo signalui, o staigiai stabdyti automobilį nenorėjo, kadangi tai būtų sutrikdę transporto ir pėsčiųjų eismą. Mano, kad iš savo buvimo vietos policijos pareigūnai negalėjo matyti, kokiam šviesoforo signalui degant asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, taip pat sustojimas (stovėjimas) neapšviestuose kelių ruožuose tamsoje arba esant blogam matomumui be gabaritinių arba stovėjimo šviesų, arba avarinės šviesos signalizacijos (avarinio sustojimo ženklo) užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 6 mėnesių. Tuo tarpu ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1 500 Lt iki 2 500 Lt arba administracinį areštą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, todėl ginčijamo nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus, iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnų S. L. bei A. M. tarnybiniais pranešimais ir nurodė, jog A. Š. savo kaltę pripažino (b. l. 15), nors pareiškėjas apeliaciniame skunde kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, o jokių kitų asmens prisipažinimą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamą pažeidimą betarpiškai fiksavę asmenys nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo apklausti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas, neapklausęs tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-684/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-881/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, jog telefonu informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir prašė jį atidėti, tačiau teismas į asmens prašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti minėtų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.