- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-16
- Bylos Nr.
- N-444-1887-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimo S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos patrulių rinktinės pareigūnas Aurelijus Bagušis 2006 m. lapkričio 11 d. surašė S. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E438053 už tai, kad šis tą pačią dieną, 01.00 val., Šiauliuose, Draugystės pr., vairuodamas automobilį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 61.3, 62, 275 punktų reikalavimus. S. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 ir 6 dalis, 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Tą pačią naktį Institucijos pareigūnas Valdas Stankus S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E437950 už tai, kad 01.05 val. S. K. Šiaulių mieste, Vilniaus g. – Serbentų g. sankryžoje, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir transporto priemonės registracijos dokumento, taip pažeisdamas KET 59, 61.3, 62, 275 punktų reikalavimus. S. K. veika kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 6 dalis, 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Institucijos pareigūnas Aidas Daugėla 2006 m. lapkričio 11 d. S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E438373 už tai, kad 01.15 val. S. K. kelio Šiauliai – Pakruojis Ginkūnų aplinkelio sankryžoje nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas KET 59, 61.2, 61.3, 62, 70, 275 punktų reikalavimus. S. K. veika kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 6 dalis, 124¹ straipsnio 6 dalį, 126 straipsnio 3 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Institucija, išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylas, iškeltas pagal minėtus protokolus, 2006 m. lapkričio 16 d. priėmė tris nutarimus: nutarimą Nr. E438053 (pagal tokiu pačiu numeriu pažymėtą protokolą), kuriuo S. K. paskyrė subendrintą nuobaudą – 4000 litų baudą; nutarimą Nr. E437950 (protokolo numeris toks pat), kuriuo S. K. paskirta dar viena subendrinta 4000 litų bauda; nutarimą Nr. E438373 (pagal tokiu pačiu numeriu pažymėtą protokolą), kuriuo S. K. nubaustas subendrinta 3000 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.
II.
S. K. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimus ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog policijos pareigūnų, stabdžiusių jį Draugystės pr. ir Vilniaus g. – Serbentų g. sankryžoje, nematė, buvo sustabdytas su švyturėliais tik Šiaulių – Pakruojo kelyje. S. K. teigimu, jo veikoje nebuvo kaltės, nes jis nebėgo nuo pareigūnų, neturėjo motyvų bėgti, juolab kad jo automobilio gabaritai ir greitis nebūtų leidę jam pabėgti nuo pareigūnų, tiesiog jis nematė, kad yra stabdomas. Dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą S. K. nurodė, jog jis nesutiko pūsti į alkotesterį, tačiau sutiko tikrintis blaivumą gydymo įstaigoje. Patraukto administracinėn atsakomybėn asmens manymu, jis buvo nepagrįstai tris kartus nubaustas už tą pačią veiką.
Patikslintu skundu S. K. prašė panaikinti Institucijos nutarimus ir grąžinti bylas nagrinėti Institucijai iš naujo. Patikslintame skunde akcentuojama, kad nebuvo pagrindo už tą pačią tęstinę veiką surašyti trijų protokolų ir tris kartus už ją nubausti. S. K. teigimu, protokolai neatitinka įstatymo reikalavimų, netikslus pažeidimų kvalifikavimas.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu S. K. skundą patenkino iš dalies, panaikino Institucijos nutarimus ir paskyrė S. K. vieną subendrintą nuobaudą – 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.
Teismas konstatavo, kad S. K. buvo nubaustas už vieną tęstinę veiką, todėl jam turėjo būti skiriama viena nuobauda. Be to, pažymėta, kad visos trys administracinio teisės pažeidimo bylos Institucijos buvo išnagrinėtos vienu metu, todėl asmeniui buvo suvaržytos teisės dalyvauti bylos nagrinėjime.
Nustatęs, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju Institucija tik neteisingai pritaikė įstatymą, kvalifikuojant veiką. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas perkvalifikavo S. K. veiką į vieną tęstinį pažeidimą, kvalifikuotiną pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį.
IV.
Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu, S. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylas Institucijai iš naujo nagrinėti, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti pažeidimą.
Apeliantas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog buvo nepagrįstai surašyti trys protokolai už vieną veiką, turėjo grąžinti Institucijai bylas iš naujo surašyti protokolą ir kvalifikuoti veiką. Priešingu atveju traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui apribojamos galimybės gintis nuo pareikštų kaltinimų, pateikti įrodymus, svarbius nuobaudos skyrimui.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti, nes Šiaulių apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino S. K. veiksmus ir, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą, kurio vienas egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 260 str. 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Iš šių nuostatų darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, todėl jo tinkamas surašymas svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: pirma, procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; antra, dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.) (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.1, 328 psl., Administracinių teismų praktika Nr.9, 31 psl.).
Iš byloje esančių administracinių teisės pažeidimų protokolų matyti, jog S. K. suformuluoti kaltinimai už tokias veikas: pirma, nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; antra, vairuotojo pažymėjimo nepateikimą; trečia, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nepateikimą; ketvirta, valstybinės techninės apžiūros talono nepateikimą; penkta, transporto priemonės registracijos dokumento nepateikimą (tik protokole Nr. E437950), šešta, neblaivumo patikrinimo vengimą (tik protokole Nr. E438373).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad S. K. tris kartus nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Jį sustabdė trečias policijos ekipažas, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E438373. Pirmuosius du protokolus (Nr. E438053 ir Nr. E437950) surašę pareigūnai S. K. nebuvo sustabdę. Todėl nesuprantama, kodėl šiuose protokoluose nurodytos veikos, susijusios su privalomų dokumentų nepateikimu policijos pareigūnams ar tų dokumentų neturėjimu. Nesustabdžius vairuotojo, neįmanoma pareikalauti dokumentų ir konstatuoti jų nepateikimo faktą.
Todėl konstatuotina, kad Institucijos atstovų surašyti protokolai Nr. E438053 ir Nr. E437950 turi esminių trūkumų – juose akivaizdžiai neteisingai kvalifikuota S. K. veika (nesustabdytam vairuotojui inkriminuoti pažeidimai, kuriuos nustatyti galima tik sustabdžius ir pareikalavus dokumentų). Šie trūkumai, kaip pagrįstai nurodė apeliantas, yra susiję su kaltinimo suformulavimu ir jo ribų apibrėžimu. Dėl šios priežasties asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal tokius administracinių teisės pažeidimų protokolus negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visos trys S. K. administracinių teisės pažeidimų bylos Institucijoje nagrinėtos vienu laiku – 2006 m. lapkričio 16 d., 13.00 val., bylas nagrinėjo skirtingi pareigūnai, todėl buvo pažeista viena iš esminių traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių – dalyvauti bylos nagrinėjime.
Šios teisės realizavimo galimybės sudarymas pirmosios instancijos teisme galėtų būti vertinamas kaip teisės dalyvauti bylos nagrinėjime užtikrinimas, jei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo žinotų, kokie pažeidimai jam inkriminuoti ir kokios kaltinimo ribos. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, perkvalifikavęs visuose trijuose protokoluose nurodytas veikas į vieną veiką, apimančią tris ATPK pažeidimus, iš esmės suformulavo naują kaltinimą. Be to, perkvalifikavus veikas, pirmosios instancijos teismo nutarime nebeliko Institucijos užfiksuotų ATPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 128 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų. Teismas nenurodė ir nepagrindė, kodėl susiaurino kaltinimo ribas ar galbūt perkvalifikavo minėtuose straipsniuose nurodytus pažeidimus (neįregistruotų ir neapdraustų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonių vairavimas, neturint vairuotojo pažymėjimo) į ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (kiti KET pažeidimai).
Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šiuo atveju pagal tris protokolus iškeltas bylas nagrinėjusi viena Institucija neabejotinai privalėjo priimti vieną nutarimą ir skirti subendrintą administracinę nuobaudą. Minėtos ATPK įtvirtintos taisyklės pažeidimas administracinių teismų praktikoje pripažįstamas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens procesinių teisių pažeidimu, apsunkinančiu jo padėtį (žr., pvz., Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-737/2007). Be to, Institucijai atstovaujantys pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, šiuo atveju turėjo spręsti klausimą, ar S. K. , nepaklusęs dviem pareigūnų ekipažams sustoti, o sustabdytas tik trečiojo ekipažo, iš tiesų padarė tris veikas. Teisėjų kolegijos manymu, S. K. veika buvo tęstinė veika, susidedanti iš kelių epizodų. Todėl veika turi būti kvalifikuojama kaip viena veika. Priešingu atveju galimas non bis in idem (lot. draudimas bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutarimas ir Institucijos nutarimai pripažinti nepagrįstais ir naikintini. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti (tinkamai kvalifikuoti veiką ir skirti nuobaudą, laikantis ATPK nuobaudų skyrimo taisyklių) Institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutarimą ir Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimus Nr. E438053, Nr. E437950 ir Nr. E438373 panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Institucijai.
Nutartis neskundžiama.