Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rasai Verdnikovienei, kaltinamajam Ž. A., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam V. L., civilinio ieškovo atstovui advokato padėjėjui K. J., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kudirkos Naumiestyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, pastaruoju metu gyveno ir dirbo Ispanijoje, deklaruota gyvenamoji vieta Ispanijoje, Lietuvoje gyvenamoji vieta nedeklaruota, teismo neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

dirbdamas vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) r. sav., apgaule, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, kadangi buvo geri pažįstami, susitarė su ūkininku V. L. dėl cheminės priemonės “Barbarian 360“ pirkimo – pardavimo, dėl ko 2008-08-05 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ūkininkas V. L. per kelis kartus dalimis 10 000 litų (kas atitinka 2896.20 eurų), 10 000 (kas atitinka 2896.20 eurų), 3000 litų (kas atitinka 868,86 eurų), 5001,40 Lt (kas atitinka 1448,50 eurų) sumokėjo banko pavedimu, pagal mokėjimo nurodymus (atitinkamai Nr. 178, Nr. 181, Nr. 184, Nr. 189) į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią AB „Swedbank“, 28 001,40 Lt (kas atitinka 8109,76 eurus), tačiau ūkininkui įsigytų prekių neperdavė, tokiu būdu įgijo savo naudai svetimą turtą – 1000 litrų cheminės priemonės „Barbarian 360“, kurios vertė 28 001,40 Lt (kas atitinka 8109,76 eurus), t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Be to jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

dirbdamas vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) r. sav., ir būdamas atsakingu už trąšų bei kitų ne maisto produktų prekybos, sandėliavimo, pakrovimo – iškrovimo darbų, transporto ir kitų logistikos paslaugų organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-11-26 pasisavino jo žinioje buvusius bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus – 79 996,13 Lt (kas atitinka 23168,48 eurus), kurie jam buvo patikėti dėl užimamų pareigų ir galėjo jais laisvai disponuoti, bei bendrovės vardu nupirko iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 tonas amonio salietros trąšų, kurios buvo supakuotos į maišus po 50 kilogramų, bet pinigų, gautų už realizuotas trąšas, į įmonės kasą neįnešė ir pinigus - 30 766,95 Lt (kas atitinka 8910,72 eurų) pasisavino sau, tokiu būdu bendroje sumoje pasisavino didelės vertės bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusius pinigus - 110 763,08 litų (kas atitinka 32 079,20 eurus), padarydamas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 110 763,08 litų (kas atitinka 32 079,20 eurus) turtinę žalą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Kaltinamasis Ž. A. kaltu pilnai prisipažino ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. paaiškino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Su nukentėjusiuoju V. L. sutarė, kad šiam parduos cheminį produktą „Barbarian“. Kaltinamasis išrašė sąskaitą, nuvežė pas nukentėjusįjį ir sutarė, kad šį cheminį produktą pristatys vėliau. Pinigų iš nukentėjusiojo tuo metu nereikalavo. Kaltinamasis nukentėjusįjį pažinojo, tai buvo ne pirmas kartas kai jie taip bendradarbiavo. Nukentėjusiajam minėto cheminio produkto reikėjo tik gruodžio mėnesiui, todėl kaltinamasis sutartą cheminį produktą nuvežė kitam žmogui. Atsitiko taip, kad tas žmogus numirė, todėl kaltinamasis neatgavo nei nuvežto cheminio produkto, nei gavo už jį pinigų. Cheminio produkto, kaip buvo sutarta, nepristatė ir nukentėjusiajam. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d. taip pat kaltu pilnai prisipažino ir paaiškino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas už trąšų bei kitų produktų sandėliavimą, prekybą, pakrovimą – iškrovimą. Dėl savo darbo pobūdžio važinėjo į komandiruotes į Europą, Ukrainą, Baltarusiją. Bendrovės pinigus naudojo degalams pirkti, mokėti už nakvynę ir maistą. Taip pat juos naudojo ir savo reikmėms. Taip pat paaiškino, kad tuo metu turėjo asmeninių skolų, todėl tuos pinigus naudojo ir savo skolų padengimui. Taip pat pripažino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko amonio salietros trąšų, tačiau jas realizavus pinigų – 30 766,95 Lt į bendrovės kasą neįnešė ir juos panaudojo savo reikmėms. Su pinigais bendrovėje buvo betvarkė, jis jais galėjo laisvai naudotis, tai ir pasinaudojo, nes turėjo asmeninių skolų. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi dėl įvykdyto. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Taip pat paaiškino, kad nors ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau jeigu jam nebūtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tada jis gyventų pas savo mamą (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam Ž. A. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius LR BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ( LR BPK 273 str. ).

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ( jie pagarsinti LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jis paaiškino, jog 2008 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jam telefonu paskambino pažįstamas Ž. A., kuris dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini) vadybininku jo krašte - (duomenys neskelbtini) apskrityje. Jis telefonu jam pasiūlė pirkti žolei naikinti chemijos ,,Barbarian 360“ 1000 litrų, už jam prieinamą kainą. Jie susitarė, kad už 1000 litrų mokės 28000 Lt, kai tuo metu rinkos kaina buvo už litrą 34-35 litai. Ž. A. pasiūlė po 28 lt už 1 litrą. Jis iš karto sutiko. Po savaitės pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., atvažiavo Ž. A. ir atvežė 2008-08-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000 litrų chemijos „Barbarian 360“ 28001,40 Lt sumai. Ant sąskaitos jis pasirašė, kad prekę gavo. Ž. A. pasakė, kad sąskaitos neskubėtų apmokėti, nes prekę pristatys vėliau. Jie susitarė, kad ta chemija jam dabar nėra būtina ir paprašė, kad ją jam pristatytų iki javapjūtės pabaigos. Sutarė spalio mėnesiui. Ž. A. jam pasakė, kad sąskaitos kol kas neapmokėtų. Kiek jis pažįsta Ž. A., su juo niekada nėra buvę jokių problemų. Visada perkant trąšas ar perkant chemiją, pasirašo ant sąskaitos – faktūros, kad gavo prekę, o realiai prekę gauna, pavyzdžiui, po mėnesio, ar net po kelių mėnesių. Tada pasirašo krovinio važtaraštį. Šiuo atveju, jam prekė atvežta nebuvo, jis jokio važtaraščio nepasirašė, pasirašė tik sąskaitą faktūrą. Tikslios datos neprisimena, galimai 2008 metų spalio mėnesį, jam paskambino Ž. A. kolega, Pilviškių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ terminalo vadovas ar vyr. vadybininkas V. ir paprašė greičiau apmokėti sąskaitą – faktūrą, pagal kurią jų įmonė jam pardavė 1000 litrų chemijos ,,Barbaran 360“, už kurią jis dar neatsiskaitė. Jis V. pasakė, kad tarėsi su jo kolega Ž. A. ir kad atsiskaitinės pagal su juo sutartą grafiką. Tada pokalbis tuo ir pasibaigė. Po šio pokalbio jis paskambino Ž. A. ir pasakė, kad jo įmonė reikalauja apmokėti sąskaitą. Jis pasakė, kad nekreiptų dėmesio, įmonė turi tų pinigų, kad jis šiuo metu Lenkijoje ir kai grįš viską sutvarkys, pristatys prekę ir tada jis atsiskaitys. Po kokios savaitės nuo pirmo V. skambučio, jam vėl paskambino V. ir pasakė, kad jei jis nesumokės pinigų už chemiją, tai jį paduos į teismą. Tada dalimis jis pinigus pervedė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tuo metu jis Vitalijui dar nesakė, kad prekės negavo, nes tikėjosi, kad kai grįš iš Lenkijos Ž. A., prekę jam atveš. Kai atsiskaitė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už chemiją pagal sąskaitą – faktūrą, jis pradėjo skambinėti Ž. A. ir reikalauti chemijos. Ž. A. žadėdavo chemiją atvežti. Vėliau Ž. A. buvo pas jį į namus atvažiavęs ir pasakė, kad jo 1000 l chemijos nėra, kad parduota. Ž. A. jam pažadėjo, kad skolą grąžins trąšomis arba pinigais. Jis sutiko. Vėl kurį laiką Ž. A. jį apgaudinėjo, t. y. sakydavo, kad jau atvažiuoja krovininis automobilis su trąšomis, būk namie, lauk. Jis laukdavo, automobilis neatvažiuodavo. Skambindavo Ž. A., jis vėl meluodavo, tai, kad fūra apvirto su kroviniu, tai gamykloje eilė didelė, tai jis susirgo ir panašiai. Tikslios datos nepamena, bet 2008 metų pabaigoje, prieš naujus metus, jis paskambino terminalo vadovui V. ir pasakė, kad nėra gavęs chemijos ,,Barbaran 360“, už kurią yra sumokėjęs. Tada V. jam pasakė, kad nujautė, jog Ž. A. taip jį apgavo, nors sakė, kad tikėjo, jog susitvarkys. Tada jis sužinojo, kad Ž. A. pas juos jau nebedirba. V. jam pasiūlė tik vieną variantą - pasakė, kad Ž. A. su vienu draugu turi firmą, kurioje prekiauja trąšomis, atvežtomis iš Lenkijos. Jis pasiūlė su Ž. A. tartis, kad jis jam skolą atiduotų trąšomis. Jis su Ž. A. kalbėjosi ir šis jam žadėjo skolą atiduoti trąšomis, bet to, kaip jau minėjo, nepadarė. V. jam dar pasakė, kad Ž. A. ne jam pirmam taip yra padaręs, kad taip apsuko ne vieną asmenį. Vėliau pasidomėjęs jis sužinojo, kad chemiją, kuri turėjo būti parduota jam, Ž. A. be dokumentų, nelegaliai pardavė ,,Trachemos“ savininkui A. V., į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tuos pinigus greičiausiai pasiėmė sau, nes už paimtus 1000 litrų chemijos į įmonės sąskaitą sumokėjo jis, nors produkto negavo. Kiek suprato iš V., įmonė apie Ž. A. padarytas apgaules nieko nežinojo, kol jis nepasakė. Kiek žino, Ž. A. gyvena kažkur Marijampolės apskrityje. Daugiau duomenų apie jo gyvenamą vietą nežino. Dėl Ž. A. veiksmų jam yra padaryta 28001,40 Lt turtinė žala. Jis mano, kad skolą, padarytą Ž. A. jo atžvilgiu, turi padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes Ž. A. veikė jų vardu ir pinigus gavo būtent jie. Papildomos apklausos metu V. L. parodė, kad civilinio ieškinio atsisako, kadangi UAB (duomenys neskelbtini)" jam žalą atlygino (t. 1, b. l. 28-40; 41-42; 60-63; 91-92 ).

Iš teismo posėdyje pagarsinto 2012-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo ( jis pagarsintas LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jame nurodyta, jog 2007-01-04 su Ž. A. buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 32, jis priimtas į darbą vadybininko pareigoms Pilviškių terminale, su juo pasirašyta darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, Komercinių ir technologinių paslapčių saugojimo sutartis su priedais. Dirbdamas Ž. A. buvo atsakingas už trąšų bei kitų ne maisto produktų sandėliavimo, pakrovimo – iškrovimo darbų, transporto ir kitų logistikos paslaugų, prekybos įvairių rūšių trąšomis bei akmens anglimi, durpių briketais, statybinėmis medžiagomis organizavimą. Kadangi įmonės buhalterija yra kitame padalinyje (Širvintose), o vadybininko darbo vieta buvo Pilviškiuose, todėl vykdydamas kasdieninę prekybą trąšomis ir kitais chemijos produktais, Ž. A. buhalterijai už parduotas prekes duodavo nurodymą išrašyti klientui PVM sąskaitą – faktūrą, o būdavo ir tokių atvejų, kad iš klientų priimdavo grynuosius pinigus ir išrašydavo pinigų priėmimo kvitą, atsiskaitydavo grynaisiais pinigais su tiekėjais už suteiktas prekes ir paslaugas, gautus iš klientų pinigus privalėdavo įnešti į įmonės kasą. Ž. A. bendrovei liko skolingas pagal avanso apyskaitą 79996,13 litų už iš klientų priimtus pinigus, kurių neįnešė į įmonės kasą. 2008-07-31 Ž. A. skola įmonei buvo 64167,77 litų, šie pinigai buvo jam išduoti per liepos mėnesį (išėjus Pilviškių terminalo kolegei G. Č. iš darbo Ž. A. perėmė iš jos visus pinigus 75881,93 litus, iš kliento S. Ž. buvo priimti pinigai pagal avanso apyskaitą 224 litai ir papildomai per liepos mėnesį jam buvo išduota suma 66750 litų). Iki 2008 metų liepos mėnesio Ž. A. buvo išleista ir pagrįsta dokumentais suma, bet nesumokėta jam 78688,16 litų, todėl 2008-07-31 dieną susidaręs Ž. A. likutis pagal avanso apyskaitą buvo 64167,77 litų. 2008-12-31 dienos avanso apyskaitoje pasirašė ir patvirtino, kad Bendrovei skolingas, pagal avanso apyskaitą, 79996,13 litus. Ž. A. taip pat Bendrovei liko skolingas pagal 2009-03-17 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) už pirktas trąšas, kurią turėjo apmokėti iki 2009 -03-18, tačiau iki šiol nėra apmokėjęs. Pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą atsakovas yra skolingas 30766,95 litų. Šis trąšų pardavimas yra sąlyginis, nes tikrinant visus Ž. A. sandorius buvo pastebėta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vardu buvo pirktos trąšos – amonio salietra 26 tonos po 50 kilogramų, tačiau nėra jokių dokumentų apie jų realizavimą ir šių trąšų fiziškai nėra Pilviškių terminalo teritorijoje. Po ilgų diskusijų Ž. A. prisipažino, kad šias trąšas realizavo be dokumentų ir pinigus iš klientų gavo. Kadangi Ž. A. tuo metu jau nebedirbo įmonėje su juo buvo draugiškai susitarta, kad jis pasirašys pirkimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-03-17 dienos) ir pinigus per kelias dienas sumokės. Atitinkamai sąskaita buvo pasirašyta Ž. A., bei patvirtinta, kad prekes gavo, bet taip ir neatsiskaitė pagal minėtą sąskaitą. Iš viso Ž. A. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas 148196,47 litų, šioje sumoje yra suma ir pagal V. L. sąskaitą.(t. 2, b. l. 35-57).

Iš pagarsinto 2009-04-22 V. L. pareiškimo ( jis pagarsintas LR BPK 291 str. 1 d. tvarka ) matyti, kad jame nurodyta, jog 2008 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, jam paskambino pažįstamas Ž. A., kuris dirbo vadybininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pasiūlė pirkti chemijos „Barbarian 360“ 1000 litrų už 28000 litų. V. L. su siūloma kaina sutiko. Maždaug po savaitės laiko Ž. A. atvažiavo pas jį į namus ir pateikė 2008-08-05 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0004020 dėl 1000 litrų chemijos „Barbarian 360“ 28001,40 litų sumai, kurioje pagal Ž. A. prašymą pasirašė minėtoje sąskaitoje ir sutarė, kad chemiją pristatys jam spalio mėnesio pradžioje, kadangi tuo metu jam minėta chemija dar nebuvo reikalinga. Su Ž. A. pasiūlytomis sąlygomis sutiko. Ž. jam nurodė, kad pinigus turės sumokėti pavedimu į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, bet nurodė, kad mokėti pinigus nesiskubintų. Spalio mėnesį V. L. paskambino Ž. A. bendradarbis Vitalijus ir jį įspėjo, kad yra skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ už chemiją, ir jeigu neatsiskaitys tai paduos jį į teismą, todėl V. L. per keturis kartus sumokėjo į minėtos įmonės nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą 28001,40 litų. Po to daug kartų skambino Ž. A., kuris žadėjo jam skolą grąžinti trąšomis arba pinigais, nes kaip jis pas jam sakė, jog V. L. skirtą chemiją jis pardavė kitam asmeniui. V. L. turimais duomenimis Ž. A. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą V. L. vardu, chemiją „Barbarian 360“ 1000 litrų pardavė firmos „.(duomenys neskelbtini)“ savininkui A. V.. Minėta individuali įmonė yra (duomenys neskelbtini)r. V. L. manymu Ž. A., pateikdamas V. L. pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004020, turėjo tikslą užvaldyti apgaule 1000 litrų chemijos „Barbarian 360“. (t. 1, b. l. 47-59).

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( jie pagarsinti LR BPK 191 str. 1 d. tvarka ) liudytojo A. P. parodymų ir papildomų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jo vadovaujamoje UAB "(duomenys neskelbtini)" nuo 2007-01-05 vadybininku dirbo Ž. A.. Jis dirbo jo įmonės padalinyje, esančiame, (duomenys neskelbtini) g. 30. Terminalo vadovas yra V. M.. Jam pavaldūs buvo vadybininkai. Tuo metu tame krašte dirbo tik vienas vadybininkas Ž. A.. Jis buvo pilnai atsakingas už pirkimus ir pardavimus. Kadangi jie prekiauja trąšomis ir kitais produktais, Ž. A. ieškodavo įmonių ar ūkininkų, kam parduoti jų siūlomas prekes. UAB ,, (duomenys neskelbtini).“, esantis (duomenys neskelbtini), buvo vienas iš jų tiekėjų. Ž. A. iš UAB ,,. (duomenys neskelbtini)“ sandėlių pats pasiėmė 2000 litrų chemijos ,,Barbarian 360“. Važtaraštyje pats pasirašė. Tas chemijos kiekis 2000 litrų buvo priimtas asmeniškai Ž. A. ir remiantis jo paaiškinimu, buvo nuvežtas pirkėjui. Ž. A. taip paaiškino žodžiu, atvykęs į Širvintas. Ž. A. taip aiškino tik tada, kai 2008 metais, rugpjūčio mėnesį pas juos atkeliavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita ir ūkininkui V. L. išrašyta sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini), dėl chemijos ,,Barbarian 360“ 1000 litrų, už 28001,40 litų. Ž. A. teigė, kad 1000 litrų chemijos pardavė minėtam ūkininkui, o kitą 1000 litrų UAB ,, (duomenys neskelbtini).“ sutiko pasandėliuoti savo patalpose, kaip ir iki atidavimo prekių L., kol bus nurodyta konkreti chemijos pristatymo vieta. 2008-10-31 neradus pirkėjo minėtai chemijai, 1140 litrų ,,Barbarian 360“ buvo grąžinta atgal į UAB ,, (duomenys neskelbtini).“ . Prie apklausos prideda tai patvirtinantį dokumentą - debetinę sąskaitą, išrašytą 2008-10-31. Tiksliai datos neprisimena, bet jam atrodo, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį, terminalo vadovas V. M. skambino ūkininkui V. L. ir prašė, kad atsiskaitytų pagal sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), už gautą chemiją, nes sąskaitoje buvo pasirašęs, kad gavo prekes. Tuo metu, kiek jam yra žinoma, nes telefonu bendravo jo terminalo vadovas V. M., V. L. paprašė palaukti, kol jis gaus pinigus už grūdus, tada ir atsiskaitys. Jis tada jokių pretenzijų dėl to, kad jam chemija nėra pristatyta, nereiškė. Nežino po kelinto terminalo vadovo skambučio, V. L. pradėjo dalimis atsiskaitinėti. Prie apklausos prideda bankinių pavedimų kopijas. V. L. su jo įmone atsiskaitė 2008-11-21. Iki tol jie jokių pretenzijų iš V. L. dėl negautos chemijos nesulaukė. Praėjus kiek laiko, 2009 metais sausio mėnesį, tikslios datos nežino, paskambino M. ir pasakė, kad jam skambino V. L. ir pareiškė pretenziją, kad chemijos, už kurią sumokėjo, negavo. Raštiškos pretenzijos jo įmonė negavo. 2009 metais balandžio mėnesį, į jo įmonę pradėjo skambinti kažkoks ponas ,,Vytautas“, kuris kalbėdavo V. L. vardu ir vis prašydavo grąžinti pinigus, kuriuos jiems pervedė ūkininkas V. L.. Nuo 2008-11-26 jo paties prašymu, Ž. A. buvo atleistas iš vadybininko pareigų. Iki jo atleidimo, jie jokių pretenzijų iš ūkininko V. L. nebuvo gavę, o vėliau, paklausus Ž. A., jis sakė, kad viskas su šiuo pardavimu tvarkoje. Kai pradėjo V. L. reikšti žodines pretenzijas, Ž. A. jau bendrovėje nedirbo ir jie su juo ta tema nebendravo. Iki Ž. A. atleidimo, t. y. iki 2008-11-26, jis apie mėnesį laiko į darbą neateidavo. Tas laikas jam buvo žymimas pravaikštomis, kurių jis nepateisino. Kas liečia jo vadovaujamą įmonę, tai pas juos su dokumentacija, būtent ūkininko V. L. atžvilgiu, viskas tvarkoje. Kaip ten buvo iš tikrųjų, reikia klausti Ž. A.. Jis turėjo pilną veiksmų laisvę ir jei jis kažką apgavo, tai jis padarė veikdamas kaip privatus fizinis asmuo ir naudą turėjo tik jis sau asmeniškai. Įmonė jokios naudos iš to neturėjo. Daugiau prekių pardavimo ar atsiskaitymo smulkmenų nežino ir paaiškinti nieko negali, nes yra konkretūs atsakingi asmenys, taip pat viskas vyko kitame rajone, o ne Širvintose. Prie jo apklausos pridedamos dokumentų kopijos. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu dėl šios situacijos kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrį, kur pagal jų pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 182 str. 1 d. (t. 1, b. l. 102-105).

Liudytojas A. P. 2009-11-03 papildomoje apklausoje nurodė, kad 2008-06-04 UAB ,, (duomenys neskelbtini)" nusipirko iš UAB ,,. (duomenys neskelbtini)" 1000 litrų chemijos ,,Barbaran 360", kuri 2008-06-04 buvo atvežta į jų terminalo sandėlį, esantį Pilviškiuose. Chemiją priėmė G. Č. pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini). Krovinio važtaraščio nebuvo. 2008-06-25 krovinio važtaraščiu (duomenys neskelbtini)iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)" asmeniškai 2000 litrų chemijos ,,Barbarian 360" pasiėmė UAB ,, (duomenys neskelbtini)" vadybininkas Ž. A.. Tai patvirtino savo parašu ant jau minėto 2008-06-25 krovinio važtaraščio. Apie šį kiekį chemijos, kurią paėmė Ž. A., jie sužinojo tik 2008 metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kai UAB ,, (duomenys neskelbtini)" pradėjo ieškoti apmokėjimo už UAB ,, (duomenys neskelbtini)" paimtą chemijos ,,Barbarian 360" kiekį. Tik tada jie sužinojo apie Ž. A. paimtus 2000 litrų chemijos. Jie pradėjo klausti Ž. A., kur jis padėjo tą chemiją. Tada 2008-08-05 jis pateikė PVM sąskaitą – faktūrą serija (duomenys neskelbtini)apie 1000 litrų chemijos parduotos ūkininkui V. L.. Tos pačios chemijos 2008-08-08 pagal UAB ,,Aletovio" krovinio važtaraštį (duomenys neskelbtini), išrašytą 2008-06-04 (išrašymo data ir numeris toks pats, kaip 2008-06-04 UAB ,, (duomenys neskelbtini)" sąskaitos – faktūros, išrašytos tą pačią dieną ir tuo pačiu numeriu) 1000 litrų, buvo atvežta po reikalavimo paaiškinti, kur padėta chemija, į jų terminalo sandėlį, esantį Pilviškiuose, kurį priėmė ir pasirašė N. R. R.. Į sandėlį nuo 2008 metų birželio mėnesio buvo gauta pagal dokumentus 2000 litrų chemijos. Viso iš terminalo sandėlio pirkėjams buvo parduota 860 litrų chemijos ,,Barbarian 360". Likutis 1140 litrų pagal debetinę sąskaitą buvo grąžintas atgal UAB ,,. (duomenys neskelbtini)".(t. 1, b. l. 106-107).

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( jie pagarsinti LR BPK 191 str. 1 d. tvarka ) liudytojo V. M. parodymų ir papildomų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ Pilviškių terminalo vadovu. Kartu su juo dirbo vadybininkas Ž. A.. Pagal įmonės struktūrą, schemą Ž. A. buvo pavaldus jam, bet realiai visus savo veiksmus derindavo su direktoriumi tiesiogiai. Jo pareigos buvo pagal parduotas prekes stebėti atsiskaitymus, kad visi atsiskaitytų laiku. Tą, ką Ž. A. parduodavo, jis žinodavo tik pagal sąskaitas – faktūras arba jei prekes pakraudavo iš sandėlio. Jei prekės pas juos į sandėlį nepatekdavo, kaip ir šiuo atveju chemija "Barbaran 360", jis apie jos pardavimą nieko nežinodavo. Tiksliai laiko nepamena, bet 2008 metų rugsėjo pradžioje, jam paskambino iš Širvintų pagrindinės jų būstinės ir pasakė, kad ūkininkas V. L. neatsiskaito už gautą chemiją, būtent už chemiją ,,Barbaran 360“. Tada jis pirmą kartą sužinojo, kad Ž. A. šią chemiją pardavė V. L.. Jis paskambino telefonu V. L. ir paklausė, kada jis atsiskaitys. V. L. tada jam pasakė, kad šiuo metu parduoda grūdus ir kai gaus pinigus už grūdus, iš karto atsiskaitys. Tą kartą pokalbis tuo ir pasibaigė. Po kokių dviejų savaičių jam vėl paskambino iš Širvintų ir pasakė, kad V. L. dar nesumokėjo. Jis vėl jam paskambino. Tada V. L. pasakė, kad dar negavo pinigų už grūdus ir paprašė dar palaukti. Dabar tiksliai nepamena, bet ar jau šį kartą, ar kai skambino jam trečią kartą, V. L. jo paklausė, ar Ž. A. jam nieko nesakė. Jis paklausė, o ką jis turėjo pasakyti. V. L. daugiau nieko jam neaiškino. Kitą dieną ryte Ž. A. jam pasakė, kad nespaustų dėl atsiskaitymo V. L., kad jis tikrai atsiskaitys. Daugiau nieko neaiškino. Dabar tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad sekančio pokalbio metu V. L. pasakė, kad 10000 Lt jau pravedė, o likusius pinigus praves vėliau. Apie tai, kad nėra gavęs tos chemijos, jis jam nieko nesakė. Vėliau sužinojo, kad per kelis kartus V. L. pilnai atsiskaitė su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena 2008 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Ž. A. išėjo iš darbo savo noru. Po kiek laiko, lyg gruodžio mėnesį, datos neprisimena, jam paskambino V. L. ir paklausė, kaip sekasi Ž. A., nes jis jam prisiskambinti negali. Jam pasakė, kad Ž. A. pas juos jau nebedirba. Telefone išgirdo V. L. nuogąstavimą, kaip išgąstį. Tada paklausė, kas yra? Tada V. L. pasakė, kad tos chemijos ,,Barbaran 360“ iš tikrųjų nėra gavęs. Tada jis nustebo, paklausė, o tai kam tada pinigus mokėjo. V. L. pasakė, kad jie taip buvo susitarę su Ž. A., kad prekę pristatys vėliau. Tada jis V. L. pasakė, kad tos chemijos pas juos nėra, nes yra jo apmokėjimas ir nėra chemijos. Kur Ž. A. padėjo tą 1000 litrų chemijos jis nežino, mano, kad pardavė kažkam kitam ir pinigus pasiėmė sau. V. L. kelis kartus jam dar skambino ieškodamas Ž. A., grasino teismais dėl negautos prekės, bet jis jam niekuo negalėjo padėti. Daugiau paaiškinti nieko negali.( t. 2, b. l. 76-78).

Liudytojas V. M. 2016-04-19 papildomoje apklausoje nurodė, kad laikotarpiu, kuomet UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku pareigose Ž. A., t. y. maždaug 2008 metai, buvo tokia tvarka, kad kiekvienas darbuotojas buvo atsakingas už savo surinktus grynuosius pinigus. Grynus pinigus laikydavo seife, kuriame buvo kiekvieno darbuotojo atskiras vokas. Jis turėjo atskirą voką, kuriame laikydavo pinigus ir vesdavosi savo avansinę apyskaitą. Tame pačiame seife pinigus laikė ir Ž. A., ir G. Č.. Pilviškių terminale buvo vienas įmonės seifas. Nuo jo raktus turėjo jis ir Gintarė, ar Ž. A. turėjo raktus, jis nepamena, praėjo jau daug laiko. Grynų pinigų turėjo didelėmis sumomis, visus pinigus kaip minėjo laikė seife. Būdavo, kad grynais pinigais, turėdavo apie 50000 litų (kas atitinka 14481 eurų). Grynus pinigus iš klientų paimdavo, pagal pinigų priėmimo kvitus. Kiekvienas turėjo savo atskirus pinigų priėmimo kvitus. Turimus grynus pinigus vėliau įnešdavo į įmonės kasą, esančią Širvintose. Jis dažnai vykdavo į Širvintas. Ž. A. taip pat turėjo dideles grynųjų pinigų sumas, jis netgi turėjo didesnes sumas su savimi nei jis, kadangi jis prekiaudavo trąšomis ir pesticidais. Tuo laikotarpiu buvo įprasta dar atsiskaitinėti grynais pinigais, todėl atliekant pirkimus ir pardavimus buvo imamai gryni pinigai. Konkrečiai per kiek laiko reikia grynus pinigus įnešti į įmonės kasą nebuvo nustatyta, bet jis asmeniškai stengdavosi kuo greičiau įnešti į kasą. Ž. A. veikla jam visada kėlė įtarimų, kadangi jis elgdavosi keistai, vengdavo prie jo kalbėti netgi telefonu. Kuomet jau Ž. A. buvo atleistas iš darbo jo vis tiek ieškodavo daug klientų.( t. 2, b. l. 80-81).

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( jie pagarsinti LR BPK 191 str. 1 d. tvarka ) liudytojo V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini).“ tiksliai pasakyti negali kiek laiko, apie pusmetį. 2008 m. liepos 11 d. jis augalų apsaugos priemonės „Barbaran 360“ pasikrovė iš sandėlio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Kokį kiekį augalų apsaugos priemonės ,,Barbaran 360“ jis pasikrovė neprisimena, pasikrovė VW LT28 autobusiuką pilną. Kas jam davė nurodymą neprisimena, tik buvo pasakyta, kad augalų apsaugos priemones ,,Barbaran 360“ nuvežti į Jurbarko r., Dainių kaimą, į gyvenamąjį kiemą, tikslaus adreso nežino. Atvažiavęs į kiemą augalų apsaugos priemones ,,Barbaran 360“ iškrovė, kam negali pasakyti, nes nežino. Neprisimena, ar buvo rašomos kokios nors sąskaitos, ar dokumentai buvo atvežti vėliau - to jis neprisimena.( t. 2, b. l. 84-85).

Iš teismo posėdyje pagarsintų ( jie pagarsinti LR BPK 191 str. 1 d. tvarka ) liudytojos V. Č. ( buvusi B. ) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog įmonėje UAB “ (duomenys neskelbtini)” laikotarpiu, kol dirbo įmonėje Ž. A., konkrečiai 2008 metų laikotarpiu, buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad įmonės atskaitingi asmenys, tam tarpe ir vadybininkai (Ž. A.), dirbantys Pilviškių terminale, vykdė atsiskaitymus ir priimdavo grynus pinigus iš pirkėjų bei tiekėjų, tuo tikslu, kad buvo siekiama pagreitinti prekybą ir užtikrinti atsiskaitymus už pateiktas prekes. Priimdami grynus pinigus atskaitingi asmenys (Ž. A.) grynus pinigus paimdavo pagal pinigų priėmimo kvitus, išduotus įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterijos atskaitingiems asmenims (Ž. A.). Atskaitingi asmenys grynus pinigus laikydavo savo žinioje. Jeigu nebūdavo numatytų didelių pirkimų didelėmis sumomis, įnešdavo grynus pinigus į įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)” atsiskaitomąją sąskaitą banke arba tiesiai į įmonės kasą Širvintose. Įmonės kasa buvo tik Širvintose. 2008 metų laikotarpiu verslo aplinkoje buvo įprasta atsiskaityti daugiau grynais pinigais negu mokėti pavedimu, nes pavedimai tarp bankų keliaudavo ilgai. Pats Pilviškių terminalas yra nutolęs nuo banko skyriaus, todėl pinigus už prekes buvo patogiau duoti grynais. Kiekvieną mėnesį, kada vykdavo pas atskaitingą asmenį pinigų judėjimas, buhalterija Širvintose pagal pateiktus dokumentus, pagrindžiančius pinigų išlaidas ir įplaukas, paruošdavo avanso apyskaitą kiekvienam atskaitingam asmeniui atskirai ir pateikdavo ją pasirašyti. Konkrečiai dėl pinigų judėjimo pas atskaitingą asmenį Ž. A. pateiks atskirą paaiškinimą su tai patvirtinančiais dokumentais. Pagal jų turimus duomenis į įmonės UAB “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitą grynais pinigais Ž. A. 2008-12-31 dienai buvo negrąžinęs 79996,13 litų (kas atitinka 23168,48 eurų). Nors Ž. A. iš įmonės buvo atleistas 2008-11-26 dieną, jis atleidime parašė prašymą, kad jam nemokėti atlyginimo ir kitų priklausančių išmokų, kol neatsiskaitys už dokumentus, kurių dar nebuvo pateikęs iki atleidimo. Avansinė apyskaitinė Ž. A. už 2008 metų lapkričio mėnesį nebuvo sudaryta, nes nebuvo pinigų judėjimo. Pradėjus aiškintis situaciją dėl Ž. A. rado papildomų dokumentų, pagrindžiančių jo gautus ir išleistus pinigus, todėl buvo sudaryta 2008-12-31 dienos avansinė apyskaita, kurią Ž. A. pats pasirašė. Kada tiksliai buvo pasirašyta avansinė apyskaita pasakyti negali, neatsimena, praėję daug laiko. Po Ž. A. atleidimo iš darbo su juo įmonės direktoriai dar keletą kartų buvo susitikę. ( t. 2, b. l. 59-60).

Iš 2007-01-04 Darbo sutarties Nr. 32 matyti, kad Ž. A. yra priimamas į darbą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigoms. Darbo sutartis nutraukta 2008-11-26 remiantis LR Darbo kodekso 127 str. 1 d. (savo noru).( t. 2, b. l. 38-39).

Iš 2007-01-04 darbuotojo Ž. A. visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad su kaltinamuoju buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis( t. 2, b. l. 40-41).

Iš 2008-11-26 Ž. A. prašymas dėl atleidimo iš darbo matyti, kad jis pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru ( t. 2, b. l. 53).

Iš 2008-07-01 pinigų priėmimo kvito, serija (duomenys neskelbtini)matyti, kad Ž. A. gavo grynais pinigais 1200 litų pagal sąskaitą – faktūrą UHB Nr. 0003939.( t. 2, b. l. 54).

Iš 2008-04-09 pinigų priėmimo kvitO, serija (duomenys neskelbtini)matyti, kad Ž. A. gavo grynais pinigais 23280,07 litų pagal sąskaitą – faktūrą UHB Nr. 0003523.( t. 2, b. l. 55).

Iš 2008-12-31 Ž. A. avanso apyskaitos matyti, kad Ž. A. patvirtina savo parašu, jog jo žinioje grynais pinigais yra 79996,13 litų, kurie priklauso bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini).“.( t. 2, b. l. 56).

Iš 2008-07-31 Ž. A. avanso apyskaitos matyti, kad Ž. A. patvirtina savo parašu, jog jo žinioje grynais pinigais yra 64167,77 litų, kurie priklauso bendrovei UAB „.(duomenys neskelbtini)“.( t. 2, b. l. 69).

Iš 2008-08-31 Ž. A. avanso apyskaitos matyti, kad Ž. A. patvirtina savo parašu, jog jo žinioje grynais pinigais yra 87447,84 litų, kurie priklauso bendrovei UAB „.(duomenys neskelbtini)“.( t. 2, b. l. 70).

Iš 2008-07-09 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal jį pirkimų vadovui Ž. A. išduotas avansas prekėms pirkti grynais pinigai 66750 litų. ( t. 2, b. l. 72).

Iš 2008-07-09 pinigų priėmimo kvito serija GP Nr. 001333 matyti, kad Ž. A. grynais pinigais paėmė iš S. Ž. 224 litus.( t. 2, b. l. 73).

Iš 2008-07-04 kasos išlaidų orderio Nr(duomenys neskelbtini) matyti, kad pirkimų vadovui Ž. A. išduota antišlaidžiams padegti grynais pinigais 75881,93 litų.( t. 2, b. l. 74).

Iš 2008-02-06 PVM sąskaitos – faktūros serija (duomenys neskelbtini)matyti, kad tiekėjas UAB „Agrodileris“ klientui UAB „Underhill baltic“ pateikia amonio salietros 26 tonas už 27560 litus, kad gavo prekes savo parašu patvirtina Ž. A.. ( t. 2, b. l. 75).

Iš 2009-03-17 PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini)matyti, kad Ž. A. 2009-03-18 gavo 26 tonas amonio salietros trąšų, supakuotų į maišus po 50 kilogramų, kurių bendra suma 30766,95 litų. ( t. 2, b. l. 57).

Iš 2008-08-05 PVM sąskaitos -faktūros serija (duomenys neskelbtini)matyti, kad tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavėjui V. L. pateikia prekę, kurios pavadinimas „Barbarian 360“, 1000 litrų, bendra suma 28001,40 litų. Dokumentą išrašė A. U., prekes priėmė V. L.. ( t. 1, b. l. 27 ).

Iš 2008-10-24 mokėjimo nurodymas Nr. 178 matyti, kad V. L. perveda 10000 litų į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).( t. 1, b. l. 50).

Iš 2008-11-04 mokėjimo nurodymo Nr. 181 matyti, kad V. L. perveda 10000 litų į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). ( t. 1, b. l. 52).

Iš 2008-11-14 mokėjimo nurodymo Nr. 184 matyti, kad V. L. perveda 3000 litų į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).( t. 1, b. l. 55).

Iš 2008-11-21 mokėjimo nurodymo Nr. 189 matyti, kad V. L. perveda 5001,40 litų į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).( t. 1, b. l. 57).

Iš 2005-10-12 patvirtintų UAB „Underhill Baltic“ direktoriaus įsakymu Nr. 44 vadybininko pareiginių nuostatų Nr. 7 matyti, kad su jais susipažino ir sutiko pasirašytinai Ž. A..( t. 1, b. l. 130-132).

Iš 2009-05-13 UAB „(duomenys neskelbtini).“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2000 litrų augalų apsaugos priemonės "Barbarian 360", pagal 2008-06-25 PVM sąskaitą faktūrą ALE Nr. 4006073, 2008-07-11 buvo pristatyti į Jurbarką. Priėmimą važtaraštyje savo parašu patvirtino Ž. A.. ( t. 1, b. l. 134).

Iš 2008-06-25 krovinio važtaraštis matyti, kad jame nurodyta, jog įmonė UAB „.(duomenys neskelbtini)“ parduoda įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 litrų chemijos „Barbarian 360“ už 54002,70 litų, prekes priėmė ir patvirtino savo parašu Ž. A..( t. 1, b. l. 137).

Iš 2011-10-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad priteista iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui V. L. 28001,40 litų skolą už neperduotas prekes (chemijos produkciją „Barbarian 360“). ( t. 1, b. l. 98-101).

Iš 2012-03-08 Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad paliktas nepakeistas 2011-10-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas ( t. 2, b. l. 17-20).

Iš 2016-04-13 tarnybinio pranešimo matyti, kad galimai cheminę priemonę "Barbarian 360" iš Ž. A. paėmęs ir bendru sutarimu turėjęs parduoti A. K. 2008-12-02 mirė. Tai patvirtina asmens duomenų pažymą ( t. 2, b. l. 105-106).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Pagal LR BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Kaip jau minėta, kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino. Jis paaiškino, kad su nukentėjusiuoju buvo jau anksčiau pažįstamas ir jie sutarė, kad kaltinamasis parduos jam cheminį produktą „Barbarian“. Buvo išrašyta sąskaitą – faktūra, tačiau cheminis produktas nukentėjusiajam nebuvo perduotas. Vėliau, kaltinamojo aiškinimu, jis šį cheminį produktą pardavė kitam asmeniui. Kaip nustatyta bylos medžiaga, už šį cheminį produktą kaltinamasis pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina teismo posėdyje pagarsinti liudytojų V. L., A. P., V. M., V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga. Iš mokėjimo nurodymų Nr. 178, 181, 184, 189 matyti, kad V. L. į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją banko sąskaitą iš viso pervedė 28001,40 Lt ( t. 1, b. l. 50, 52, 55, 57 ). Iš 2011-10-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista ieškovui V. L. 28001,40 Lt skola už neperduotas prekes ( chemijos produkciją „Barbarian 360“ ) ( t. 1, b. l. 98-101 ).

Atsižvelgiant į virš išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis apgaule įgijo svetimą turtą – 1000 litrų cheminės priemonės „Barbarian 360“, kurios vertė 28 001, 40 Lt ( kas atitinka 8109,76 eurus ) ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl turto pasisavinimo ir turto išvaistymo atribojimo. Kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Taigi pasisavinant patikėtą ar esantį kaltininko žinioje svetimą turtą, skirtingai nuo iššvaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimą jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Turto pasisavinimas yra savarankiška ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi šių veikų baigtumo momentai. Todėl jeigu prieš perduodamas turtą tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpą laiką užvaldęs ir galėjo su šiuo turtu atlikti bet kokius veiksmus, veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 1-3 dalis, kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo pasisavinto turto vertės ( 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2006 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo atsakingas už trąšų bei kitų ne maisto produktų prekybos, sandėliavimo, pakrovimo-iškrovimo darbų, transporto ir kitų logistikos paslaugų organizavimą. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, kasos išlaidų orderių matyti, kad kaltinamasis dėl savo užimamų pareigų laisvai disponavo bendrovės grynaisiais pinigais ( t. 2, b. l. 54, 55, 72, 73, 74 ). Iš 2008-12-31 kaltinamojo avanso apyskaitos matyti, kad jis patvirtino savo parašu, jog jo žinioje grynais pinigais yra 79 996,13 Lt, kurie priklauso bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 2, b. l. 56 ). Iš 2009-03-17 PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad kaltinamasis Ž. A. 2009-03-18 gavo 26 tonas amonio salietros trąšų, supakuotų į maišus po 50 kilogramų, kurių bendra suma 30 766,95 litų ( t. 2, b. l. 57 ). Pinigų, gautų už realizuotas trąšas, į įmonės kasą jis neįnešė. Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos V. Č. ( buvusi B. ) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog kaltinamasis laisvai disponavo bendrovės grynaisiais pinigais. Nors kaltinamasis iš darbo bendrovėje buvo atleistas 2008-11-26, tačiau jų turimais duomenimis 2008-12-31 jis bendrovei grynais pinigais buvo negrąžinęs 79 996,13 litų ( kas atitinka 23 168,48 eurų ).

Be to, kaip jau minėta, kaltinamasis teismo posėdyje dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad tuo metu bendrovėje su grynaisiais pinigais buvo betvarkė, jis jais galėjo laisvai naudotis. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo asmeninių skolų, todėl minėtus bendrovės pinigus pasisavino ir juos panaudojo savo asmeninių skolų grąžinimui. Iš viso to seka, kad kaltinamasis iš viso pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 110 763,08 litų ( kas atitinka 32 079,20 eurų ). Įstatymas numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo suma viršija 250 MGL ( LR BK 190 str. 1 d. ), gi 32 079,20 eurų suma viršija 250 MGL.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. yra pilnai įrodyta, nes jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys už padarytą žalą – 148 196,47 litų ( kas sudaro 42 920,66 eurus ). Taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 484 litus ( kas sudaro 140,17 eurų ) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu ( t. 2, b. l. 2-27 ).

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta nusikalstamais kaltinamojo Ž. A. veiksmais. Nei žalos fakto, nei žalos dydžio kaltinamasis neginčija. Už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsako kaltas asmuo ( LR CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. ), todėl turtinės žalos suma išieškotina iš kaltinamojo. Civilinio ieškovo prašymas priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo paliktinas nenagrinėtu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką procesinės palūkanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nevykdymo gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai ši prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ( LAT nutartis Nr. 2K-234-2010 ). Bylinėjimosi išlaidų suma ( 140,17 eurų ) yra pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Be to, civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokato padėjėjas K. J. pateikė teismui prašymą už jo suteiktas teisines paslaugas priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas sumoje 500 Eur. Kaip matyti, advokato padėjėjas teikė civiliniam ieškovui teisines konsultacijas, susipažino su byla, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme. Jo nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl taip pat priteistina iš kaltinamojo. Tokiu būdu iš kaltinamojo iš viso priteistina civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini) ‘ 640,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( LR BK 54 str. 2 d. ).

Kaip matyti, kaltinamasis Ž. A. administracine tvarka nebaustas ( t. 3, b. l. 14 ), Psichikos centro ir Priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR BK 11 straipsnio prasme kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 182 str. 1 d. ) ir vieną sunkų nusikaltimą ( LR BK 183 str. 2 d. ). Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K- 91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, jo taikymas galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama.

Teismas daro išvadą, kad byloje šios aplinkybės realiai egzistuoja. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad Ž. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip matyti, kaltinamasis teismo posėdyje kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai dėl to galėjosi, o tai teismas įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau iš teismui pateikto kaltinamojo mamos V. I. prašymo matyti, kad ji sutinka savo sūnų ( kaltinamąjį Ž. A. ) apgyvendinti savo bute adresu Vytauto g. 4-4, Šakiai ir sutinka, kad jis šiuo adresu deklaruotų savo gyvenamąją vietą ( t. 4, b. l. 13 ). Be to, kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai, ateityje pasižada nebenusikalsti. Jis taip pat pasirengęs civiliniam ieškovui kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamasis dar būtų padaręs kokius tai nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai padarė didelės žalos įmonei, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti kaltinamojo socialinius interesus, juo labiau, kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o Ž. A. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimas, numatytas LR BK 183 str. 2 d. yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014 ).

Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad kaltinamojo Ž. A. resocializacija ( kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus kaltinamojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą ) už jo nusikalstamų veikų padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirtoji bausmė mažintina 1/3 ( LR BK 64¹ str. ).

Be to, kaip matyti, kaltinamojo Ž. A. atžvilgiu buvo taikyta ekstradicija ir tai sudarė bendrą išlaidų sumą – 2494,74 eurus ( t. 3, b. l. 74-82 ) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d., 6 p., 104 str. 2 d. minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Be to, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-11348, kurioje nurodė, kad Ž. A. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 176,60 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktais, gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas ir, kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju Ž. A. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 183 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 183 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 3 m. ( trijų metų ) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 2 m. ( dviejų metų ) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką, t. y. nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. spalio 26 d.

Taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ( 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija ) ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ), įpareigojant Ž. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant Ž. A. teismo salėje.

Priteisti iš Ž. A. 42 920,66 Eur ( keturiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų ir 66 cnt ) už žalą bei 640,17 Eur ( šešis šimtus keturiasdešimt eurų ir 17 cnt ) bylinėjimosi išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nenagrinėtu.

Išieškoti iš nuteistojo Ž. A. 2494,74 Eur ( du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 74 cnt. ) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.