Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. A-146-2022-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
A-146-2022-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės
Trečiasis asmuo
Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. A146-2022/2010Procesinio sprendimo kategorija 81 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 2-3), kurį patikslino (I t., b. l. 24-25, 31-32), ir prašė pripažinti neteisėtu bei panaikinti atsakovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2007 m. spalio 31 d. raštą Nr. S-3709 bei priteisti 20 000 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (I t., b. l. 142-148) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 7 d. nutartimi (II t., b. l. 25-30) Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas patikslino skundą (II t., b. l. 133-136, III t., b. l. 103-106) ir galutinai suformulavo šiuos reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2007 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-3709 priimtą administracinį sprendimą; 2) priteisti 22 136 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą; 3) priteisti 1 121 Lt atstovavimo išlaidas; 4) grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2010 m. vasario 19 d. sprendimu (III t., b. l. 200-210) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš pareiškėjo atsakovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteisė 3 403,50 teismo išlaidų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2010 m. spalio 8 d. nutartimi (IV t., b. l. 27-36) iš dalies patenkino apeliacinį skundą: pakeitė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kurioje iš R. P. atsakovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai priteista 3 403,50 Lt teismo išlaidų; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II.

Pareiškėjas R. P. 2010 n. spalio 21 d. pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui prašymą (IV t., b. l. 40), vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, grąžinti jam nepagrįstai sumokėtas žyminio mokesčio sumas: 100 ir 50 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi (IV t., b. l. 144-145) pareiškėjo prašymą dalyje dėl 100 litų žyminio mokesčio grąžinimo netenkino, o prašymo dalį dėl 50 litų žyminio mokesčio grąžinimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai (prašymai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. To paties įstatymo 130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu privalomai turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 50 litų žyminis mokestis. Iš paminėtų teisės normų analizės darytina išvada, kad žyminio mokesčio sumokėjimas ir duomenų apie tai pateikimas apeliacinės instancijos teismui paprastai yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti apeliacinį skundą nagrinėjimui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje pateiktas sąrašas skundų (prašymų), kurie žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Vienas iš tokių yra skundas (prašymas) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d. 11 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir proceso šalių apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų).

Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundu, kurį patikslino, kėlė pagrindinius du reikalavimus, t. y.: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2007 m. spalio 31 d. raštu Nr. S-3709 priimtą administracinį sprendimą, bei 2) priteisti 22 136 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Vadovaujantis minėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, antras iš nurodytų pareiškėjo reikalavimų priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai. Tačiau už pirmojo reikalavimo (dėl administracinio sprendimo panaikinimo) pateikimą teisminiam nagrinėjimui turi būti sumokėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tiek pareiškėjo skundas, tiek apeliacinis skundas yra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. AS143-559/2010).

Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas banko įmokos mokėjimo kvitas (III t., b. l. 227) patvirtina, kad pareiškėjas R. P. sumokėjo 50 litų žyminį mokestį už apeliacinio skundo (III t., b. l. 218-223) padavimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokiu būdu pareiškėjas įvykdė vieną iš įstatymo nustatytų būtinų prielaidų, kad jo apeliacinis skundas būtų priimtas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ir 2010 m. spalio 8 d. priėmė nutartį (IV t., b. l. 27-36), kuria iš dalies patenkino apeliacinį skundą, t. y. pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjas, netinkamai aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, klaidingai teigia, kad jis nepagrįstai sumokėjo žyminio mokesčio sumas.

Pareiškėjas pateikė prašymą grąžinti jam 50 litų žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinio skundo padavimą.

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimus reguliuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, t. y.: 1) kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą; 2) kai pareiškėjas skundą (prašymą) atsiima; 3) kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui; 4) bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti; 5) skundą (prašymą) palikus nenagrinėtą, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti; 6) skundą (prašymą) palikus nenagrinėtą, kai skundą (prašymą) pateikė neveiksnus asmuo arba neįgaliotas vesti bylą asmuo; 7) kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Kaip matyti, pareiškėjo apeliaciniam skundui netaikytinas nė vienas iš nurodytų atvejų.

Remiantis išdėstytu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir grąžinti jam sumokėtą už apeliacinį skundą 50 litų žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsniu, 105 straipsniu, 106 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. P. prašymo dėl sumokėto už apeliacinį skundą 50 litų žyminio mokesčio grąžinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė