- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- Ik-1039-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02022-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, E. S., I. L.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjui V. L., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. S. ir I. L., nedalyvaujant atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, E. S. ir I. L. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. skunde, kurį patikslino 2011-10-12, teismo prašo: 1) panaikinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie VRM) 2011-08-29 sprendimą Nr. 5-S-4067; 2) įpareigoti PD prie VRM ištirti velionio brolio asmeninio turto vagystę Joniškio policijos komisariate; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-11-30 14 val. 10 min. ir 50 sek. Joniškio policijos areštinėje, kameroje Nr. 5 buvo rastas „nusižudęs“ jo brolis S. L. 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose Nr. 40-2-IS-143 „Dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio PK pareigūnų veiksmų“ teigiama, jog virvė, ant kurios buvo rastas pasikoręs S., buvo juodos spalvos. S. striukėje (apatinėje striukės dalyje) buvo mėlynos spalvos virvė. Jeigu virvė buvo juodos spalvos, tai brolio mirtis turi būti traktuojama ne kaip savižudybė, o kaip nužudymas ir žudiko reikia ieškoti Joniškio PK. Nebuvo padaryta virvės, ant kurios buvo rastas tariamai nusižudęs brolis, ekspertizė. Šis faktas yra reikšminga aplinkybė. Nors 2011-08-29 gautame atsakyme teigiama, kad skunde nenurodyta jokių naujų pareigūno atsakomybei reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos ir nėra įtikinamų argumentų, jog ankstesnis sprendimas neteisingas. Tai dar vienas pagrindas ir motyvas atlikti tarnybinį patikrinimą iš naujo. Net ir darant prielaidą, kad įvyko savižudybė, įsitikinęs, kad Joniškio PK pareigūnai ne viską padarė, kad išgelbėtų brolio gyvybę. Maža to, sergantis brolis, būdamas uždarytas į areštinę, negavo jam gydytojo paskirtų vaistų, bei sąmoningai ir kryptingai Joniškio policijos pareigūnų vedamas prie savižudybės. Iš brolio apgaulės būdu ir kankinimais buvo išgauti ikiteisminiam tyrimui reikalingi parodymai, net nedalyvaujant advokatui. Į kamerą Nr. 5 S. buvo patalpintas vienas, nors asmens byloje buvo 2009-11-26 Pažyma - rekomendacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. vieno laikyti kameroje nerekomenduojama. Tikrinimo medžiagoje matyti, kad Joniškio PK darbuotojai dėl šio incidento buvo apklausti, kaip liudininkai arba rašė raportus, tačiau tikrintojai net nebandė išsiaiškinti, ar liudininkai savo parodymuose sako tiesą. Visi liudininkai tvirtina, jog broliui Salvijui buvo daromas dirbtinis kvėpavimas ir tiesioginis širdies masažas. Tačiau šie liudininkų parodymai nebuvo sutikrinti su vaizdo kamerų padarytais įrašais. Esu įsitikinęs, kad liudininkų parodymai yra tendencingi ir ženkliai skiriasi nuo realybės, t. y. nuo vaizdo kamerų padarytų įrašų. Prokuroro D. P. 2009-12-02 vaizdo kamerų įrašų apžiūros protokole nieko neužsimenama, kad S. būtų daromas dirbtinis kvėpavimas ir tiesioginis širdies masažas. Taip pat neužsimenama apie tai, kokie asmenys bandė gaivinti S. Mano, kad prokuroras D. P. objektyviai įformino vaizdo kamerų įrašų duomenis minėtame apžiūros protokole. 2009-11-30 d.13 val. 47 min. policininkė parvedė S. į kamerą Nr. 5, o 13 val. 57 min. S. parašė atsisveikinimo laišką. Į teismo posėdį, kuris buvo numatytas 14 val. 00 min. S. nebuvo vedamas. Priežastys, kodėl nebuvo 2009-11-30 14 val. teismo posėdžio, patikrinimo išvadose nenurodomos. 14 val. 01 min. policininkas pro langelius patikrino S. L. kamerą ir nieko įtartino nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti. S. reikėjo išsiverti virvę iš striukės, užnerti kilpą, pririšti kilpą prie kabyklos ir bandyti kartis. Tam jis turėjo laiko iki 14 val.10 min. ir 50 sek., t. y. tik 9 min. ir 50 sek. Tikėtina, kad S. pasikabino ne šio laikotarpio pradžioje, o per vidurį arba net šio laikotarpio pabaigoje. Medikų brigada nebuvo apklausta, medikai atvyko nepasiruošę ir dar gaišo 2 min. ir 15 sek., kad atsineštų elektrošoko aparatą. Visos aplinkybės leidžia teigti, kad Joniškio policijos ir medicinos darbuotojai padarė viską, kad nebūtų išgelbėta S. gyvybė. Todėl būtina dar kartą patikrinti vaizdo įrašų atitikimą liudininkų parodymams, apklausti dėl šio įvykio GMP brigadą. Nesuprantamas ir areštinės bendruomenės slaugytojos A. K., kaip medicinos darbuotojos, sprendimas išeiti iš kameros ir netrukdyti, nors S. dar nebuvo atgaivintas. Nesutinka su išvada, jog Joniškio PK pareigūnai ėmėsi visų reikalingų veiksmų ir priemonių, kad galima būtų išvengti pasekmių, kurios įvyko. Tyrimo metu nenustatyta ir atsakyme nenurodyta, kas konkrečiai areštinėje buvo atsakingas dėl sulaikytųjų patalpinimo į konkrečias kameras, kas priėmė sprendimą patalpinti įtariamąjį S. L. į kamerą Nr. 5 vieną ir kodėl nebuvo atsižvelgta į pažymą-rekomendaciją dėl S. L. priežiūros ypatumų. Patikrinimą atlikę asmenys neįvardijo konkretaus asmens bei nepašalino prieštaravimų tarp K. S. parodymų, kuriuose ji įvardino, kad S. buvo patalpintas į kamerą Nr. 5 vienas su PK viršininko žinia ir S. R. 2011-05-09 atsakymo Nr. 40-62-S-3533, kuriame nurodyta, jog sprendimą dėl S. L. patalpinimo į kamerą Nr. 5 priėmė areštinės specialistas A. Č., kuris yra areštinės specialistas, bet ne areštinės viršininkas, tad vėl neaišku, ar spendimą patalpinti S. į kamerą Nr. 5 priėmė kompetentingas pareigūnas. Šis faktas įrodo, kad 2009-12-29 tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK atliktas netinkamai ir tai yra naujas pagrindas atlikti tarnybinį patikrinimą iš naujo. Be to, 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose Nr. 40-2-IS-143 Dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio PK pareigūnų veiksmų klaidingai teigiama, kad užpildyta į policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelė, kurioje pažymėta, kad S. L. sveikas. Kad S. L. sveikas buvo pažymėta 2009-11-18, o ne 2009-11-30 (tikrintojo klaida, tik neaišku sąmoningai ar ne), be to neišsiaiškinta, kas tokį įrašą padarė ir, ar turėjo kompetenciją ir įgaliojimus padaryti tokį įrašą (ar tokį įrašą padarė atestuotas medicinos darbuotojas, turintis galiojančią licenciją). Šis įrašas prieštarauja priede Nr. 3 esantiems dokumentams, nes S. turėjo 2009-11-13 gydytojo siuntimą tirtis, konsultuotis ir gydytis, 2009-11-13 gydytojo receptą vaistams ir priėmimo taloną pas gydytoją N. B. 2009-11-18. Šios aplinkybės yra labai svarbios ketvirtą kartą atliekamam ikiteisminiam tyrimui dėl privedimo S. prie savižudybės ar tarnybinių pareigų neatlikimas, be kurių negalima objektyviai atlikti ikiteisminį tyrimą. Ir tai yra pagrindas, įrodantis, jog 2009-12-29 tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio r. PK atliktas netinkamai. Atkreipė dėmesį, kad A. K., kaip medicinos darbuotoja, neatliko savo pareigos rūpintis sulaikytojo S. sveikata. Ji pati neapžiūrėjo ir neįsitikino S. sveikatos būklės, gal todėl ir nebuvo įrašo jo asmens byloje apie jo sveikatos būklę 2009-11-30, o tikrintojai, gindami Joniškio PK darbuotojus, melagingai teigia, kad šis įrašas padarytas 2009-11-30. Jo brolis ne tik kad negalėjo gauti jokios medicininės pagalbos, bet ir sąmoningai buvo kankinamas, nesuteikiant reikiamos medicininės pagalbos, turint tikslą išgauti reikiamus prisipažinimus dėl nusikaltimų, kurių jis nepadarė. 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose Nr. 40-2-IS-143 Dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio PK pareigūnų veiksmų yra prieštaringų teiginių ir liudytojų parodymų, dėl kurių neįmanoma nustatyti teisingos įvykių sekos, kaip antai, vyriausiasis postinis M. V. kartu su vyresniuoju postiniu V. P. S. L. paguldė ant grindų. Tuomet areštinės medicinos slaugytoja A. K. su vyriausiuoju postiniu M. V. pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Tačiau 2009-12-02 prokuroro D. P. Apžiūros protokole tiksliai iš vaizdo kamerų užfiksuota, kad kamera Nr. 5 buvo atrakinta 2009-11-30 14 val. 10 min. ir 50 sek., o A. K. atbėgo tik 14 val. 13 min. ir 22 sek. Todėl 2 min. ir 32 sek., per kurias būtų galima išgelbėti S. gyvybę, jokios medicininės pagalbos, kuri turėjo pasireikšti dirbtiniu kvėpavimu ir tiesioginiu širdies masažu, S. negavo. Mano, kad buvo pažeistas taisyklių 70 punktas, nes dėl kažkokių priežasčių policijos pareigūnai S. gaivinimo nevykdė. A. K. iš kameros Nr. 5 išėjo vos tik atvykus GMP ekipažui, motyvuodama, kad nenorėjo trukdyti reanimacijai, todėl yra pagrindo manyti, kad ir A. K. netinkamai vykdė savo pareigas ir netinkamai suteikė pirmąją medicininę pagalbą S. Be to, būtina patikrinti liudytojų parodymų atitikimą vaizdo kamerų įrašams, nes panašu, kad stengiantis išvengti galimų nemalonumų, Joniškio PK darbuotojai liudijo tikrintojams iš Šiaulių ne taip kaip buvo iš tikrųjų, o taip kaip turėjo būti arba kaip reikalavo tikrintojai. Naujoje patikrinimo medžiagoje turėtų atsispindėti kiek ilgai tęsėsi S. gaivinimas ir kas jį konkrečiai darė (jeigu darė), o naujus liudytojų parodymus sutikrinti su vaizdo kamerų įrašu. Tai dar vienas pagrindas ir motyvas atlikti tarnybinį patikrinimą iš naujo. Prokuroro D. P. nutarime grąžinti daiktus b/b Nr. (duomenys neskelbtini) tarp velioniui S. priklausiusių ir grąžintų daiktų yra 2009-11-13 gydytojos J. J. išrašytas receptas ir siuntimas gydytis, bei 2009-11-18 talonas pas gydytoją N. B. Šie dokumentai neginčytinai patvirtina, kad brolis sirgo ir, kad jam buvo būtini vaistai kiekvieną dieną, kad buvo būtinas gydymas. Taigi, 2009-11-30 su S. negalima buvo atlikti jokių procesinių veiksmų: daryti apklausų, perpateikti kaltinimus, nes jis sirgo, jį buvo būtina gydyti, ir tik jam pasveikus, buvo galima atlikti numatytus procesinius veiksmus. S. L. nebuvo leidžiama gerti gydytojo paskirtų vaistų ir gauti gydytojo konsultaciją pagal iš anksto išrašytą siuntimą. Jis nuo 1990 metų turėjo 2 invalidumo grupę dėl bronchinės astmos ir nuolat po kelis kartus per dieną būdamas laisvėje vartojo gydytojo paskirtus vaistus. S. artimieji buvo perdavę per tyrėją R. Č. būtinus vaistus, kuriuos buvo paskyręs gydytojas, tačiau po jo mirties atsiimant kai kuriuos daiktus buvo sugrąžinti ir jam skirti kasdieniam naudojimui vaistai. Kadangi šie vaistai yra suskirstyti dozių kiekiu, o jų skaičius liko nepakitęs (tiek kiek buvo pilnoje pakuotėje), daro išvadą, kad tyrėja neleido vartoti jam gydytojo paskirtų vaistų. Todėl šiuos Joniškio ir Šiaulių policijos pareigūnų veiksmus būtina traktuoti kaip suimtojo kankinimą, laiku nesuteikiant būtinosios medicininės pagalbos. Kadangi šių vaistų S. L. negavo, daro išvadą, kad suėmimo metu jo sveikata buvo sąmoningai žalojama. Advokatas M. Š. taip pat nesirūpino jo sveikata. Taigi, reikiamos medicininės pagalbos bei gydytojo paskirtų vaistų jis taip pat negavo, nors vartoti gydytojo paskirtus vaistus buvo būtina. Vaistų negavimo faktą patvirtina ekspertų išvados: išvadose nėra nustatyta, kad S. L. organizme buvo rasta vaistų nuo bronchinės astmos likučių, juk pastoviai naudojamų vaistų koncentracija kraujyje išlieka pakankamai ilgai, kaip ir ta aplinkybė, jog po jo mirties buvo grąžinti visi paskirti, bet nesuvartoti vaistai. Paskirtų vaistų sąmoningas nedavimas ligoniui (jų atėmimas) prilyginamas kankinimo veiksmams. Taigi, jis būdamas areštinėje negavo nei paskirtų medikamentų, nei buvo nukreiptas pas specialistą, nors Pažymoje - Rekomendacijoje apie būtinybę nukreipti pas specialistą yra aiškiai parašyta, todėl S. L. ir nebėra gyvųjų tarpe ir dėl to kalti policijos ir prokuratūros pareigūnai, netinkamai vykdę savo pareigas, nes 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose Nr. 40-2-IS-143 Dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio PK pareigūnų veiksmų teigiama: policijos areštinėje laikomiems asmenims draudžiama vartoti vaistus, kurių nebuvo paskyręs medicinos specialistas. Kadangi vaistus buvo paskyręs gydytojas, tai jis net ir būdamas areštinėje, turėjo teisę gauti jo sveikatai gyvybiškai būtinus medikamentus. S. L. net priešmirtiniuose laiškuose rašė, kad labai skauda ir svaigsta galva, nieko neatsimena, ne kartą prašė medikų pagalbos. Kadangi visi suimtojo laiškai buvo kontroliuojami, vadinasi apie suimtojo sveikatos būklę žinojo tyrėja R. Č. ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras H. K.. S. L. sirgo astma ir turėjo receptą jo vardu, siuntimą kaklo kraujagyslių echoskopijai ir priėmimo pas gydytoją taloną, jam buvo būtinas gydymas. Negaudamas jam paskirtų vaistų, jis buvo kankinamas, todėl buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymas Nr. 5-V-356, kuriuo buvo patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, 6 punktas, kuris nustato, kad į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką. Turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai. Su asmenimis, laikomais policijos areštinėje, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Nors tikrintojai naudojosi vaizdo kameros Nr. 6 padarytais įrašais 2009-11-30, tačiau 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose sąmoningai nutylima, kad S. L. iš kameros Nr. 5 į apklausas buvo vedamas ne 1, o 2 kartus, pažymėjo, kad antrą kartą 2009-11-30 13 val. 43 min. buvo vykdoma nesankcionuota jo apklausa, nes vyko nedalyvaujant jo advokatui, o tai yra grubus BPK pažeidimas, apklausa vyko ne apklausų kabinete, bet areštinės darbuotojų kabinete, kur galėjo būti sumuštas ar kankinamas, nes nesutiko su perpateiktais įtarimais. Gal tada ir buvo perduota jam juodos spalvos virvė. Lietuvos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-357 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) 8.1 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys iš kamerų išvedami į policijos areštinės apklausos kabinetą. Šio reikalavimo nepaisė nei tyrėja R. Č., nei Joniškio areštinės darbuotojai, nes areštinės postinių kambarys nėra areštinės apklausos kabinetas. Toliau šios Instrukcijos 33 punkte numatyta, kad Policijos areštinės leidimų režimą užtikrina policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas. Į policijos areštinę jis įleidžia: ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus (šiuo atveju R. Č.) su tarnybiniais pažymėjimais į apklausos kabinetus. Šios instrukcijos 22 punkte nustatyta, kad kiekvienas asmenų išvedimas iš kamerų pažymimas asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnale. O šios instrukcijos 21 punktas reikalauja, kad įvykdyti prašymai išvesti suimtuosius iš kamerų į apklausos kabinetus turi būti įsegami į asmens bylą. Kadangi tyrėja R. Č. neužpildė antro prašymo išvesti S. L. 2009-11-30 13 val. 43 min., tai mano, kad nėra atžymos ir asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnale. R. Č., apklausiama kaip liudytoja teigia, kad ji leidimų pasimatymams neduoda. Instrukcijos VII skyriaus 33.6. p. numatyta, kad budėtojas į policijos areštinę įleidžia: gimines arba kitus asmenis į pasimatymų kambarį su dokumentu, patvirtinančiu asmens tapatybę, ir turimu leidimu, išduotu pareigūno, kurio žinioje yra byla. Kadangi byla buvo tyrėjos R. Č. žinioje ir ji nedavė broliui L. leidimo pasimatyti su S. (toks pasimatymas galėjo išgelbėti broliui S. gyvybę, nes L. buvo atėjęs pas tyrėją R. Č. 2009-11-30 apie 13 val. 50 min.), nors Instrukcija ir suteikia tokias galimybes R. Č., tai tyrėjos R. Č. veiksmus taip pat reikėtų vertinti kaip grubų Instrukcijos pažeidimą. Beje, Instrukcija nenumato galimybės, kad leidimą lankyti gimines areštinėje išduotų prokuroras. Šis faktas liudija apie tyrėjos R. Č. kerštavimą broliui dėl to, kad jis išdrįso nesutikti su perpateiktais ir išgalvotais kaltinimais. Pažymėjo, kad atliekant naują patikrinimą būtų tikslinga nustatyti, kiek kartų advokatas M. Š. bendravo su S. Joniškio policijos areštinėje be kitų asmenų apklausos kabinete laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2009-11-30 imtinai, nes, vadovaujantis Instrukcijos 22 p., kiekvienas asmenų išvedimas iš kamerų pažymimas asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnale. Tam, kad išsiaiškinti, ką reiškia „intensyvūs tardyminiai veiksmai“, būtų tikslinga žinoti kiek kartų kiekvieną dieną yra užfiksuotas S. išvedimų skaičius (registracijos žurnaluose ir pagal vaizdo kamerų įrašus) iš kamerų, kuriose jis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2009-11-17 iki 2009-11-30 įskaitytinai, o taip pat kuriuo metu, kuriam laikui, bei kieno pareikalavimu buvo išvedamas. Mano, kad S. išvedimas iš kameros Nr. 5 2009-11-30 į areštinės postinių kambarį nėra užfiksuotas registracijų žurnale apskritai. Turint šiuos duomenis, gali paaiškėti ir kai kurie neteisėti R. Č. taikyti tardymo metodai, orientuoti į kankinimus ir S. L. valios palaužimą. 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose teigiama, kad Šiaulių AVPK Joniškio r. PK VTS specialistas A. Č. savo 2009-11-30 tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2009-11-30 pagal tyrėjos R. Č. 2009-11-25 reikalavimą Nr. 40-62-S-9080 jis su vyriausiuoju postiniu M. V. konvojavo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Šiaulių AVPK Joniškio r. PK areštinę S. L. ir 12 val. pridavė areštinės budėtojai (postinei) K. S., kad įformintų šį asmenį bei patalpintų vieną patį į 5 kamerą kol baigsis pietų metas. Apie 14 val. A. Č. atėjo į areštinę perskirstyti asmenis. Asmenis reikėjo perskirstyti, nes S. L. asmens byloje buvo 2009-11-26 pažyma - rekomendacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad minėto asmens vieno laikyti kameroje ir pasivaikščiojimo kiemelyje, nerekomenduojama. Mano, kad A. Č. dėl kažkokių tai priežasčių nesusipažino laiku su S. L. asmens byla, nors etapavimas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Joniškio PK trunka apie 50 minučių ir A. Č. turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais įrašais etapuojamojo asmens byloje, pagal savo pareigas net ir privalėjo tai padaryti pasiimdamas etapuojamąjį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir iš karto Joniškio areštinėje patalpinti į kamerą, kurioje buvo kitų sulaikytų asmenų, kaip ir buvo nurodyta 2009-11-26 pažymoje - rekomendacijoje Nr. 20/01 - 2087. Nesutinka su 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose tikrintojų padaryta išvada, kad pareigūnai, atsižvelgę į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Krizių įveikos komandos pažymą - rekomendaciją, ėmėsi nedelsiamų veiksmų S. L. perkėlimui į kitą kamerą, kurioje jis būtų buvęs ne vienas. Nors ir suimtasis S. L. įvykdė savižudybės veiksmus, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad pareigūnai nesavalaikiai reagavo į rekomendaciją dėl suimtojo S. L. priežiūros ypatumų. Priešingai, Joniškio PK pareigūnai neatsižvelgė į rekomendaciją ir velionį S. patalpino vieną į kamerą Nr. 5. Jeigu būtų laikęsi nurodytų rekomendacijų dėl S. L. priežiūros ypatumų, nebūtų reikėję „savalaikiai reaguoti“ ir bandyti perkelti jau po mirties. Pažymėjo, kad S. L., darant jam didžiulį psichologinį spaudimą, buvo verčiamas prisipažinti, žadant jį išleisti po 3 dienų (jis artimiesiems rašė, kad darė ir rašė viską ko jie norėjo, kad paleistų po 48 val. bet apgavo). Pirmosiose apklausose advokato jis neturėjo. Tai reiškia, kad jo tariami prisipažinimai apklausos protokoluose ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo išgauti apgaule. Taigi, matyti, kad prokuroras H. K., tyrėja R. Č. ir advokatas M. Š. dirbo iš anksto susitarę, nes reikėjo greito rezultato. Todėl buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis palaužti S. L., dėl to jis ir buvo privestas prie savižudybės. Tyrėja R. Č. žinojo apie velionio S. L. sveikatos būklę nuo pat įtariamojo sulaikymo, tačiau vietoj to, kad pasirūpinti sergančio įtariamojo sveikata ir iškviesti medicinos darbuotoją, 2009-11-30 atliko tardymo veiksmus, kas dar labiau pablogino velionio S. sveikatos būklę ir turėjo tiesioginės įtakos tariamai savižudybei, nes jis tariamai nusižudė vos praėjus 12 minučių po paskutinio tardymo pas tyrėją R. Č. Pagal jo sveikatos būklę buvo būtina paskirti gydymą ir gydyti, o tik pasveikus sulaikytajam, atlikti tolimesnius tardymo veiksmus. Naujo patikrinimo metu turėtų būti atsakyta, kodėl ir kokiu pagrindu tyrėja R. Č. po S. L. apklausos neleido broliui L. su juo pasimatyti. Brolis L. nuo 13 val. 15 min. buvo atėjęs pas tyrėją R. Č. ir laukė prie jos kabineto durų, ir sulaukęs jos (apie 13 val. 50 min.) prašė leisti susitikti su broliu arba bent iš tolo per kameros langelį jį pamatyti. Tačiau broliui L. nebuvo leista susitikti, nors tai būtų išgelbėję S. gyvybę. Artimieji negalėjo pasirūpinti suimtojo sveikatos būkle, nes jiems nebuvo leista su juo susitikti. Jis iš pradžių buvo prokuroro H. K., po to ir teismo sprendimu Joniškio policijos žinioje, todėl pastarieji ir privalėjo rūpintis suimtojo sveikata, tačiau to nedarė, maža to, nedavė suimtajam jau anksčiau gydytojų išrašytų vaistų, fiziniais kankinimais ir psichologiniu smurtu reikalavo prisipažinimo dėl tariamai įvykdytų nusikaltimų, dėl ko buvo klasta ir apgaule privestas prie savižudybės. Joniškio PK darbuotojai yra tiesiogiai atsakingi dėl S. privedimo prie savižudybės, nes nebuvo tinkamai pagal Pažymą - Rekomendaciją dėl suimtojo S. L. priežiūros ypatumų pasirūpinta jo sveikata priežiūra (nebuvo galima laikyti vieno kameroje). S. L. teismo sprendimu laikinai buvo apribota laisvė. Tačiau Joniškio PK darbuotojai neteisėtai, pažeisdami įstatymus ir Konstitucijoje garantuotą teisę į gydymą nesuteikė S. savalaikės medicininės pagalbos ir tokiu būdu viršijo savo kompetencijos ribas, numatytas PBK 30 str. l d., dėl ko ir buvo privestas prie savižudybės. Sunkiais suvokiamos ir sulaikytų laikymo areštinėse taisyklės, kurios tariamai draudžia išverti striukės liemens raištelį (vėliau jį galima atiduoti), nes tai gali būti traktuojama, kaip sulaikytų asmenų turto gadinimas arba žmogaus teisių pažeidimas. Nesvarbu, kad nebuvo išsaugota žmogaus gyvybė, svarbu, kad nebuvo pažeistos taisyklės, kurios neorientuotos į žmogaus gyvybės išsaugojimą. Tarnybinio patikrinimo išvados surašytos nekvalifikuotai, tendencingai, labai netikslios, iškreipia faktinę 2009-11-30 įvykių eigą, bei turėjo tikslą apginti bet kokiomis priemonėmis Joniškio policijos garbę, todėl pats ikiteisminis tyrimas negalėjo būti objektyvus, nes rėmėsi tendencingai surašytomis išvadomis, kurioms buvo taikomi dvigubi standartai ir dėl to net 4 kartus buvo nutrauktas ir vėl atnaujinamas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šiaulių apygardos prokurorai pripažino, kad negali (o gal nenori) panaikinti 2009-12-29 tarnybinio patikrinimo išvadą, nes ne prokuratūra, o VRM tokias išvadas yra surašiusi. Pakartotinai atliekamo patikrinimo metu būtina išsiaiškinti, kodėl K. S. ir R. Č. neužpildė reikiamų dokumentų, kai S. buvo išvedamas iš kameros 2009-11-30 13 val. 43 min. Todėl daro prielaidą, kad buvo pažeista Instrukcijoje numatyta policijos areštinėje laikomų asmenų priežiūros ir jų apsaugos užtikrinimo tvarka. Šie faktai įrodo, kad sulaikytieji Joniškio areštinėje yra beteisiai, tyrėjai ir prokurorai gali su sulaikytaisiais daryti ką tik nori, vestis kur tik nori, nes advokato dalyvavimas nėra būtinas, o skundus tiriantys pareigūnai, nežiūrint į akivaizdžius BPK pažeidimus, vis tiek apgins policijos garbę. Pažymėjo, kad nesutinka su 2009-12-09 tarnybinio patikrinimo išvadose nurodytu teiginiu, kad lavonas be išorinių smurto žymių. A. G., pradėdamas kameros Nr. 5 ir žuvusiojo S. L. apžiūrą nepaėmė mėginių pavyzdžių nuo kameros sienos (ar sienų) kur tariamai įvyko savižudybė, kurie galėtų vienareikšmiškai patvirtinti, jog audiniai ir odos likučiai tikrai priklausė S., ir protokole nėra užfiksuota, kad ant jo sužalotų kūno vietų būtų kraujo likučių. Kraujo nesimato ir nuotraukose, darytose tuoj po jo mirties. Kažkodėl nebuvo papildomai užklaustas teismo medicinos ekspertas, kodėl nubrozdintose vietose (nubrozdinimai kairiame momenyje, kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, kairio kelio priekiniame paviršiuje) nėra kraujo, nes mirštančio žmogaus širdis dar kurį laiką plaka, todėl, jeigu nubrozdinimai atsirado priešmirtinių konvulsijų metu, tai kraujo nutekėjimų ar jo likučių turėtų būti. Priešingu atveju, visi išvardinti sužalojimai atsirado ne priešmirtinių konvulsijų metu, o anksčiau. Gali būti, kad tai buvo padaryta nesankcionuotos apklausos metu, nedalyvaujant S. advokatui, areštinės postinių kambaryje likus tik 12 minučių iki tariamos „savižudybės“. Taip pat pažymėjo, kad iki šios dienos nėra grąžinti S. turto paveldėtojoms (dukroms I. ir E.) S. priklausę daiktai: mobilus telefonas „NOKIA“ ir fotoaparatas „OLYMPUS“. Šie daiktai buvo paimti iš namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso L. L., tačiau krata ir daiktų poėmis tame tarpe ir asmeniškai L. L. priklausiusių daiktų poėmis (asmeninio kompiuterio sisteminis blokas) buvo padarytas pastarajam nežinant, nedalyvaujant ir jo apie tai net neinformavus. Kratą darė ir daiktus paėmė Joniškio PK tyrėja R. Ž. Vėliau, praėjus beveik 8 mėnesiams (2010-06-30), kompiuteris buvo grąžintas, tačiau telefonas „NOKIA“ ir fotoaparatas „OLYMPUS“, kurie buvo ant tyrėjos R. Č. stalo taip ir nėra grąžinti iki šios dienos. Mano, kad tyrėja R. Č. šiuos daiktus tiesiog pasisavino. Nors faktai dėl įvykdytos asmeninio turto vagystės buvo paviešinti, policijos generalinis komisaras ikiteisminio tyrimo dėl vagystės fakto nepradėjo, liudininkų neapklausė, tačiau pasiūlė dėl įvykdytos vagystės kreiptis į patį vagį. Taip pat nurodo, kad telefonas buvo naujas ir beveik nenaudotas, todėl patrauklus pasisavinimui. Skaitmeninis fotoaparatas buvo pirktas 2009 m. pradžioje už 600 Lt. Skaitmeninis fotoaparatas OLYMPUS buvo pirktas 2009 metų pradžioje už 600 Lt. Didžiausią cinizmą Joniškio PK vadovai parodė pasiūlydami per laidojimo bendrovę susimokėti už S. L. palaikų pervežimą iš Joniškio PK areštinės į Šiaulių morgą - 200 Lt ir už lavonmaišį 40 Lt, nors S. L. mirė Joniškio areštinėje dėl Joniškio PK darbuotojų aplaidumo. Šiais veiksmais Joniškio PK vadovai padarė tiek moralinę, tiek ir materialinę žalą. Padaryta bendra turtinė žala sudaro 1346 Lt (telefonas „Nokia“ 506 Lt, fotoaparatas „Olympus“ 600 Lt, transportavimas iš Joniškio PK į Šiaulių morgą 200 Lt, lavonmaišis 40 Lt). S. L. dukros E. ir I. buvo studentės, jas abi S. L. finansiškai rėmė, kiekvieną mėnesį pervesdamas arba duodamas fiksuotas pinigų sumas. Jam mirus, dukros E. ir I. neteko šios finansinės paramos ir pateko į stresinę situaciją, todėl studijų tęsimas labai susikomplikavo ir joms buvo padaryta ne tik materialinė, bet ir moralinė žala. Dėl patirtų gilių moralinių išgyvenimų pašlijo E. sveikata. Todėl prašė priteisti 5000 Lt neturtinę žalą (b. l. 29-38).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą dalyje dėl 2011-08-29 sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo ištirti vagystę ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Skundo dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių AVPK, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių AVPK, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Joniškio rajono policijos komisariatas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5-V-300 Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo nuo 2008-10-01 buvo prijungtas prie Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato. Dėl šios priežasties Joniškio rajono policijos komisariatas prarado juridinio asmens statusą ir tapo Šiaulių AVPK struktūriniu padaliniu, prižiūrinčiu Joniškio rajono savivaldybės teritoriją. Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatas neturi procesinio veiksnumo, todėl jis negali būti šiame procese atsakovu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 38 str. nurodyta, kad galėjimas įgyvendinti savo teises teisme ir pavesti atstovui vesti bylą priklauso juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims. Visas Joniškio rajono policijos komisariato turėtas teises ir pareigas perėmė Šiaulių AVPK, todėl tinkamu atsakovu šioje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo gali būti tik valstybės institucija, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, tai yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių AVPK. Dėl bylos teismingumo nurodo, kad ABTĮ 35 str. suformuoja bendrą skundo (prašymo) padavimo taisyklę - skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamu atsakovu gali būti tik Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių AVPK, o Šiaulių AVPK buveinė yra Šiauliuose, Aušros alėja 19. Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 str., skundą turėjo paduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Mano, kad ABTĮ 19 str. nuostatos, nustatančios papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją, šiuo konkrečiu atveju yra netaikytinos, nes pareiškėjas žalos atlyginimo reikalauja iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato, o ne iš centrinio valstybinio administravimo subjekto – PD prie VRM. PD prie VRM priimtas sprendimas iš esmės pareiškėjui jokios žalos nepadarė, be to ir pareiškėjas neprašo iš PD prie VRM žalos atlyginimo. Įvertinus šias aplinkybes mano, kad ši byla yra teisminga Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad CK 6.271 str. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų, atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti valdžios institucijų ar jų pareigūnų veiksmai, šiais veiksmais padarytos žalos faktas, bei priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kurias reikia nustatyti sprendžiant pareiškėjo keliamą ginčą. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Mano, kad šiuo konkrečiu atveju Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jokios žalos (nei turtinės, nei neturtinės) savo veiksmais pareiškėjui nepadarė. Tiriant S. L. mirties aplinkybes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 62-1-0426-09, kurio medžiaga šiuo metu yra Šiaulių apygardos prokuratūros žinioje ir tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai kokiu nors būdu būtų įtakoję S. L. mirtį. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyryje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta kokių nors tarnybinio nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-0409-09, kurio metu S. L. buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, metu, atliekant procesinius tyrimo veiksmus, iš S. L. nebuvo paimtas mobilaus ryšio telefonas ir fotoaparatas. Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja R. Č. 2011-10-24 paaiškinime nurodė, kad šie pareiškėjo skunde nurodyti daiktai galėjo būti S. L. nupirkti mažamečiams globotiniams, kuriuos jis išlaikė. Be to, nei pareiškėjas, nei S. L. paveldėtojai, nei žodžiu, nei raštu į Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatą dėl skunde nurodytų daiktų nesikreipė, taip pat nepateikė policijos įstaigai, nei prokuratūrai skundo ar pareiškimo dėl galimos daiktų vagystės, kas galėjo būti pagrindu ikiteisminiam tyrimui pradėti. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašydamas atlyginti jam turtinę ir neturtinę žalą, nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, kurie būtų sukėlę kokius nors konkrečius padarinius. Konstatavimas, kad tariamai atlikta priešinga teisei veika, nesuponuoja tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atsiradimo. CK 6.249 str. 1 d. reglamentuota, kad žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, be to žala turi būti tiesioginiu neteisėtų veiksmų rezultatu. Dėl sprendimo panaikinimo nurodo, kad PD prie VRM 2011-08-29 sprendimo Nr. 5-S-4067 naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šis sprendimas niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar kaip nors apriboti jo galimybes šias teises ginti. Patikslinto skundo priede pateiktame rašte yra išdėstyta paaiškinamojo turinio informacija, nurodant, kodėl nėra galimybės panaikinti Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2009-12-29 tarnybinio patikrinimo išvados, taip pat dėl S. L. asmeninių daiktų buvo pasiūlyta pirmiausia kreiptis į Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatą. Pareiškėjas niekur nesikreipė, savo teisių net nebandė realizuoti, tačiau skunde teismui emocingai ir visiškai be jokių įrodymų policijos pareigūnę pavadino vagimi, tokiu būdu norint pareigūnę R. Č. įžeisti ir pažeminti. Dėl įpareigojimo ištirti turto vagystę nurodo, kad turto vagystės tyrimą turi atlikti ne tiesiogiai PD prie VRM, o vadovaujantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaiga ar prokuratūra, kuri veikia toje teritorijoje, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Šiuo atveju ikiteismini tyrimą turėtų atlikti Šiaulių AVPK pareigūnai arba Joniškio rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai. Įstatymu yra nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, todėl ir be teismo įpareigojimo pareiškėjas gali kreiptis į nurodytas institucijas, nurodydamas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pareigūnai, gavę oficialią informaciją dėl to priims procesinį sprendimą (b. l. 61-64).
Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovas PD prie VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad valstybės civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų, atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti valdžios institucijų ar jų pareigūnų veiksmai, šiais veiksmais padarytos žalos faktas, bei priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kurias reikia nustatyti sprendžiant pareiškėjo keliamą ginčą. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Mano, kad šiuo konkrečiu atveju Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato darbuotojai tinkamai vykdė savo pareigas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jokios žalos (nei turtinės, nei neturtinės) savo veiksmais pareiškėjui nepadarė. Tiriant S. L. mirties aplinkybes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 62-1-0426-09, kurio medžiaga šiuo metu yra Šiaulių apygardos prokuratūros žinioje ir tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnų veiksmai kokiu nors būdu būtų įtakoję S. L. mirtį. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyryje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta kokių nors tarnybinio nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo Nr. 62-1-0409-09, kurio metu S. L. buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, atliekant procesinius tyrimo veiksmus iš S. L. nebuvo paimtas mobilaus ryšio telefonas ir fotoaparatas. Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja R. Č. 2011-10-24 paaiškinime nurodė, kad šie pareiškėjo skunde nurodyti daiktai galėjo būti S. L. nupirkti mažamečiams globotiniams, kuriuos jis išlaikė. Be to, nei pareiškėjas, nei S. L. paveldėtojai nei žodžiu, nei raštu į Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatą dėl skunde nurodytų daiktų nesikreipė, taip pat nepateikė nei policijos įstaigai, nei prokuratūrai skundo ar pareiškimo, kas galėjo būti pagrindu ikiteisminiam tyrimui dėl galimos daiktų vagystės pradėti. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p. yra nurodyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. CPK 178 str. yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Pareiškėjas, skunde pateikdamas reikalavimus atlyginti jam neva padarytą 5000 Lt neturtinę žalą ir 1346 Lt turtinę žalą, nepateikė jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad buvo iš Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų pusės padaryti konkretūs neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu, kurie būtų sukėlę kokius nors konkrečius padarinius. Konstatavimas, kad tariamai atlikta priešinga teisei veika, nesuponuoja tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atsiradimo. CK 6.249 str. 1 d. reglamentuota, kad žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, be to žala turi būti tiesioginiu neteisėtų veiksmų rezultatu. Dėl PD prie VRM sprendimo panaikinimo nurodo, kad PD prie VRM 2011-08-29 sprendimo Nr. 5-S-4067 naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi šis sprendimas niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar kaip nors apriboti jo galimybes šias teises ginti. Patikslinto skundo priede pateiktame rašte yra išdėstyta paaiškinamojo turinio informacija, nurodant, kodėl nėra galimybės panaikinti Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyrio 2009-12-29 m. gruodžio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados, taip pat dėl S. L. asmeninių daiktų buvo pasiūlyta pirmiausia kreiptis ten, kur tie daiktai galėjo būti paimti, t. y. į Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariatą. Pareiškėjas niekur nesikreipė, savo teisių net nebandė realizuoti, tačiau skunde teismui visiškai be jokių įrodymų policijos pareigūnę pavadino vagimi, ką galima vertinti kaip norą pareigūnę R. Č. įžeisti ir pažeminti. Dėl Policijos departamento įpareigojimo ištirti turto vagystę mano, kad turto vagystės tyrimą turi atlikti ne tiesiogiai Policijos departamentas, o vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo įstaiga ar prokuratūra, kuri veikia toje teritorijoje, kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Šiuo atveju ikiteisminį tyrimą turėtų atlikti Šiaulių AVPK pareigūnai arba Joniškio rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai. Įstatymu yra nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas, todėl ir be teismo įpareigojimo pareiškėjas gali kreiptis į išvardintas institucijas, nurodydamas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, ir pareigūnai, gavę oficialią informaciją apie tai, priims procesinį sprendimą (b. l. 111-113).
Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad 2009-11-19 apie 21 val. su L. L. buvo atvykusi į Joniškio policijos komisariatą pas tyrėją R. Ž. dėl vaistų, asmens higienos reikmenų, knygos perdavimo savo tėvui S. L. ir situacijos dėl tėvo sulaikymo aplinkybių išsiaiškinimo. Tyrėja R. Ž. sakė, kad Joniškio apylinkės teismas pratęsė suėmimo terminą 10 parų. Tyrėja R. Ž. sakė, kad ji šios bylos nebeves, byla perduota tyrėjai R. Č., kad tėvo sveikata labai bloga: nieko nevalgo, visą laiką verkia, yra gilioje depresijoje. Pasiteiravus dėl 2009-11-17 per kratą paimtų daiktų grąžinimo, nes namų kompiuteryje liko daug duomenų, susijusių su studijomis Gedimino technikos universitete, tyrėja R. Ž. pasakė, kad stacionarų kompiuterį, darbo kompiuterį HP, mobilius telefonus ir fotoaparatą sugražins kitą savaitę, kai tik bus suforminti šių daiktų poėmio dokumentai ir kai bus patikrintas telefonų SIM, fotoaparato atminties kortelės ir kompiuterių kietųjų diskų turinys. Joniškio policiją domino visi fotografuojantys ir filmuojantys daiktai, nes buvo tikimasi rasti pornografijos (tačiau šie įtarimai nepasitvirtino). Tvirtina, kad telefonas „Nokia“ ir fotoaparatas „Olimpus“ priklausė jos tėvui S. L., nes šie daiktai buvo pirkti už jo pinigus, ji pati daug kartų jais naudojosi, todėl tėvui priklausiusius daiktus ji gerai įsidėmėjo. Taigi, Joniškio PK pareigūnai paimto per kratą telefono aparato „Nokia“ ir fotoaparato „Olimpus“ negrąžina jai ir jos seseriai, kaip tėvo turto paveldėtojoms, jau daugiau negu 2 metai. Jos negali disponuoti turtu, kuris priklausė jų tėvui. Išaiškėjo, jog šį turtą Joniškio PK pareigūnai neteisėtai perdavė buvusiems globotiniams A. R. ir L. K.. Tokiu būdu joms yra padaryta žymi materialinė ir moralinė žala. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad 2009-11-17 darant kratą (apie 20 valandą), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mobilusis telefonas „Nokia“ ir fotoaparatas „Olimpus“ kartu su stacionariu kompiuteriu Joniškio PK pareigūnų buvo paimti ir šie daiktai buvo pas tyrėją R. Ž., o vėliau turėjo būti perduoti tyrėjai R. Č., kadangi tolimesnis bylos tyrimas, kaip informavo tyrėja R. Ž., buvo perduotas tyrėjai R. Č. Pažymėjo, kad jos tėvo S. L. globoti vaikai iš jo buvo paimti Joniškio vaikų teisių apsaugos tarnybos tiesiai iš mokyklos 2009-11-17, todėl patys tų daiktų pasiimti negalėjo, nes raktų nuo namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturėjo. Globotinius į mokyklą ir iš jos kiekvieną dieną vežė jos tėvas. Be to, teisiškai visu turtu galėjo disponuoti tik jos tėvas, nes globotiniai buvo nepilnamečiai. Niekas nesuteikė Joniškio PK tyrėjoms teisių spręsti kuriam buvusiam globotiniui kokį tėvui priklausiusį turtą perduoti. Tai galėtų padaryti tik teismas, bet ne Joniškio PK pareigūnai. Taigi, Joniškio PK pareigūnai, atlikdami 2009-11-17 įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paėmė mobilųjį telefonas „Nokia“ ir fotoaparatą „Olimpus“, neįformindami daiktų poėmio protokolo, o vėliau šiuos daiktus be jokio teisinio pagrindo, viršydami savo kompetencijos ribas, neteisėtai 2010-07-08 perdavė A. R. ir L. K. Mano, kad buvo grubiai pažeistas CK.6.246 str. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kadangi Joniškio PK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ir jų darbuotojai privalėjo veikti. Daiktų paėmimas nesuforminus daiktų poėmio protokolo sudaro prielaidas piktnaudžiauti policijos pareigūnams, o vėliau ir pasisavinti šiuos daiktus, todėl šis veiksmas yra ne kas kita kaip vagystė. Joniškio PK pareigūnai yra tiesiogiai prisidėję prie jos tėvo mirties, nes neleido jam gerti gydytojo paskirtų vaistų, ypatingais tardymo metodais privedė tėvą prie gilios depresijos, o vėliau ir prie savižudybės, todėl iš jos buvo atimtas mylimas, brangus ir artimas žmogus, kuris rūpinosi ir finansiškai rėmė, išlaikė ją ir seserį. Jai tėvas kiekvieną mėnesį pervesdavo į asmeninę sąskaitą po 500 Lt, už kuriuos nuomojosi butą ir turėjo pragyvenimo išlaidoms. Mirus tėvui, ji šių pajamų neteko. Didžiausią dvasinį sukrėtimą patyrė 2009-11-20, kai su savo seserimi E. buvo atvykę į Joniškio PK areštinę ir gavo trumpalaikį pasimatymą su savo tėvu. Negali patikėti, kad Joniškio PK pareigūnai ypatingų tardymo metodų ir kankinimų pagalba per 2 dienas iš darbingo, energingo ir stipraus 50 metų vyro, padaro žmogų, kurį sunku pažinti: esantį gilioje depresijoje, nuolat verkiantį, sunkiai mąstantį. Į pasimatymų kambarį tėvas ėjo kabindamasis iš skausmo į sienas. Apie tėvo sveikatą neleido kalbėti, tik apie darbą. Būtinosios medicininės pagalbos nesuteikimas sulaikytajam areštinėje - yra sulaikytojo kankinimas. Joniškio PK pareigūnai nesuteikė būtinosios medicininės pagalbos tėvui S. L. 2009-11-17 Joniškio policijos pareigūnams paėmus stacionarų kompiuterį, ji su seserimi neteko galimybės naudotis internetu daugiau negu 7 mėnesius, be to neturėjo galimybės naudotis kompiuteryje buvusia jų, kaip studenčių, sukaupta informacija, kuri buvo būtinai reikalinga studijoms tęsti. Joniškio PK pareigūnai nieko neleistino nerado kompiuteryje, kurį pralaikė daugiau negu 7 mėnesius, todėl joms buvo padaryta ne tik turtinė žala, nes reikėjo sugaišti labai daug laiko, kad atstatyti kompiuteryje buvusią informaciją, bet ir moralinė žala, nes negalėjo naudotis internetu, už kurį vis tiek turėjo mokėti, o piniginių lėšų po tėvo mirties neturėjo, kad galėtų nusipirkti kitą kompiuterį. Šios aplinkybės labai komplikavo jos studijas Gedimino technikos universitete. Mobilaus ryšio telefono aparato „Nokia“ ir skaitmeninio fotoaparato „Olimpus“ neteisėtas paėmimas, neįforminus daiktų poėmio protokolo, o vėliau šių daiktų neteisėtas perdavimas buvusiems globotiniams, yra žymi materialinė netektis jai, kaip buvusiai studentei ir neseniai po studijų pradėjusiai dirbti. Jai yra brangus tėvo atminimas, todėl tėvui priklausiusių daiktų telefono ir fotoaparato pasisavinimas yra didelė moralinė skriauda. Buvę globotiniai mobilaus ryšio telefoną ir skaitmeninį fotoaparatą pardavė, todėl šie daiktai yra nesugrąžinamai prarasti. Prašė pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 164-166).
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo I. L. su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo V. L. reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Ji 2009-11-20 buvo atvykusi į Joniškio PK pas tyrėją R. Č. dėl siuntinio perdavimo tėvui S. L. ir dėl galimybės pasimatyti su juo. Ant tyrėjos R. Č. stalo buvo tėvui priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir skaitmeninis fotoaparatas „Olimpus“. Tuo metu tyrėjos nebuvo, kita tyrėja, kuri sėdėjo viename kabinete su R. Č., taip pat matė ir žinojo, kad šie daiktai priklauso tėvui ir sakė, kad šie daiktai bus grąžinti kitą savaitę, kai tik bus įforminti šių daiktų poėmio dokumentai ir kai bus patikrintas telefono SIM ir fotoaparato atminties kortelių turinys. Kitos savaitės pradžioje buvo žadama grąžinti nešiojamą kompiuterį HP, kuris buvo paimtas iš tėvo darbe ir stacionarų kompiuterį, kuris buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patikrinus šių kompiuterių kietųjų diskų turinį. 2009-11-24 buvo atvykusi į Joniškio policijos komisariatą pas tyrėją R. Č. su prašymu atgauti paimtų per kratą daiktų, nes reikėjo kompiuterio studijoms universitete, tačiau neatgavo, nors paimti daiktai buvo ant tyrėjos stalo, įvyko labai nemalonus pokalbis su tyrėja, kurio metu R. Č. grasino ir jai iškelti baudžiamąją bylą. Po šių tyrėjos R. Č. grasinimų labai pablogėjo jos sveikata: kankino nemiga, prasidėjo depresija. Po to dar keletą kartų 2009 m. lapkričio mėnesį lankėsi pas tyrėją R. Č. dėl vaistų ir kitų daiktų perdavimo tėvui. Šių apsilankymų metu mobilaus ryšio telefonas ir skaitmeninis fotoaparatas dar buvo ant tyrėjos stalo. Todėl PD prie VRM teiginys, kad nesikreipė į tyrėją R. Č. dėl daiktų grąžinimo. Į tyrėją R. Č. buvo kreiptasi dėl per kratą paimtų daiktų grąžinimo net keletą kartų. Dar kartą mes buvome nuvykę pas tyrėją jau po tėvo žūties. Tuo metu R. Č. nebuvo, bet jos kolegė patikino, kad daiktai niekur nedingę, yra daiktų saugojimo seife. Taigi, tyrėja pažado greitai grąžinti paimtus daiktus neištesėjo ir stacionarų kompiuterį grąžino tik 2010-06-29, o mobilaus ryšio telefono ir skaitmeninio fotoaparato negrąžino. Vėliau, kai kreipėsi į prokuratūrą dėl paimtų ir negrąžintų daiktų , tyrėja R. Č. pradėjo neigti, kad šie daiktai buvo paimti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie daiktai buvo pirkti tėvo. Ir buvo jo nuosavybė. Kratos metu šie daiktai buvo paimti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadangi Joniškio policiją domino visi fotografuojantys ir filmuojantys daiktai, nes buvo tikimasi rasti pornografijos (tačiau šie įtarimai nepasitvirtino). Daiktų poėmio Joniškio PK pareigūnai dokumentaliai neįformino arba šie dokumentai sąmoningai vėliau buvo sunaikinti. Netgi stacionarus kompiuteris buvo paimtas be dokumentų įforminimo. Tačiau tvirtina, kad matė mobilaus ryšio telefoną ir skaitmeninį fotoaparatą ant tyrėjos R. Č. stalo. Ir tai buvo tie patys daiktai, kurie buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Telefonu ir fotoaparatu jai pačiai teko daug kartų naudotis, todėl tėvui priklausiusius daiktus ji gerai įsidėmėjo ir juos atpažino. Ji jau daugiau kaip 2 metai negali naudotis ir disponuoti jos tėvui priklausiusiais daiktais. Išaiškėjo, jog šį turtą Joniškio PK pareigūnai neteisėtai perdavė buvusiems globotiniams A. R. ir L. K.. Tokiu būdu jai yra padaryta žymi materialinė ir moralinė žala. Pažymėjo, kad ji tuos daiktus matė 2009-11-17 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie 18 val 30 min., kai su L. L. buvo susitikusi (duomenys neskelbtini) ir kartu išvyko į Joniškio PK išsiaiškinti, dėl ko buvo sulaikytas jos tėvas, bei nuvežti tėvui vaistų ir kitų būtiniausių daiktų. Sugrįžę į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2009-11-18 rado išverstus namus, o mobilaus telefono „Nokia“ ir fotoaparato „Olimpus“ ir stacionaraus kompiuterio jau nebebuvo. Rado tėvo raštelį, kad buvo daroma krata. Taip pat nurodė, kad 2010-06-29 apie 9 val. 30 min. tyrėja R. Č. atvyko į L. L. nuosavybės teise priklausančius namus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo ji su mažamete dukra, jos vyras ir vyro brolis. Tyrėja R. Č. pasakė, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 62-1-409-09 yra baigtas. Taip pat, kad globoti vaikai reiškia turtines pretenzijas ir, kad mes nenustebtumėme, jeigu bus civiliniai ieškiniai ateityje. Tyrėja R. Č. rodė Vaikų teisių apsaugos tarnybos raštą, kad globotiems vaikams reikia grąžinti dar kažkokius daiktus, tačiau šio rašto nuorašo nedavė. Taip pat pasakė, kad atvežė 2009-11-17 paimtą stacionarų kompiuterį ir liepė pasirašyti pakvitavimą. Kadangi netikėtas policijos pareigūnų vizitas su policijos džipu atkreipė kaimynų dėmesį ir sutrikdė jos šeimą, nes dukra, išsigandusi svetimų žmonių, nuolat verkė, tai ji perklausė, ką turi parašyti. Tyrėja R. Č. pradėjo šaukti ant jos ir pakeltu tonu padiktavo tekstą, kad priima savo žinion tėvo kompiuterį ir neturiu pretenzijų dėl grąžintų daiktų. Tačiau antro pakvitavimo egzemplioriaus tyrėja nepaliko. Grąžinamo stacionaraus kompiuterio patikrinti prieš pasirašant pakvitavimą, jog pretenzijų dėl grąžintų daiktų nėra, nebuvo galimybės. Tyrėjos netikėtas vizitas labai sutrikdė ją ir gauta informacija apie galimus civilinius ieškinius pakenkė jos sveikatai: kankino nerimas, nemiga, prasidėjo depresija ir 2010-07-09 buvo priversta kreiptis į gydytoją, dėl to turėjo papildomų gydymo išlaidų dėl tyrėjos sukelto nervinio streso. Tyrėja R. Č. ir anksčiau naudojo psichologinį smurtą ne tik prieš jos į tėvą, kuris buvo privestas žiauriu ir klastingu Joniškio policijos darbuotojų elgesiu prie savižudybės, bet yra šaukusi ant jos, grasindama iškelti baudžiamąją bylą dėl to, kad ji rūpinosi tėvu ir jo sveikata. Stacionarus kompiuteris priklausė ne tėvui, o jo broliui L. L. Todėl tyrėja privalėjo grąžinti šį daiktą tikrajam savininkui, o ne reikalauti iš jos tikrovės neatitinkančio pakvitavimo. Juo labiau, kad tyrėjai R. Č. kiekvieno susitikimo metu buvo primenama, jog šis stacionarus kompiuteris yra ne S. L., o jo brolio L. Pakvitavimą ji pasirašė vykdydama policijos pareigūnės nurodymus ir reikalavimus. Joniškio PK pareigūnai yra tiesiogiai prisidėję prie tėvo mirties, nes neleido jam gerti gydytojo paskirtų vaistų, ypatingais tardymo metodais privedė jį prie gilios depresijos, o vėliau ir prie savižudybės, todėl iš jos buvo atimtas mylimas, brangus ir artimas žmogus, kuris rūpinosi ja ir finansiškai rėmė. Didžiausią dvasinį sukrėtimą patyrė 2009-11-20, kada su savo seserimi I. buvo atvykusios į Joniškio PK areštinę ir gavo trumpalaikį pasimatymą su tėvu. Jis buvo gilioje depresijoje, nuolat verkė, sunkiai mąstė, dėl fizinio skausmo sunkiai galėjo eiti. Šie matyti žiaurūs vaizdai nuolat iškyla prisiminimuose. Apie tėvo sveikatą neleido kalbėti, tik apie darbą. Mano, kad Joniškio PK pareigūnams įstatymai nesuteikia teisės kankinti sulaikytuosius, nesuteikiant net būtinosios medicininės pagalbos, kaip buvo elgiamasi su jos tėvu. Pažymėjo, kad pareigūnams paėmus stacionarų kompiuterį, ji neteko galimybės naudotis internetu daugiau negu 7 mėnesius, be to neturėjo galimybės naudotis kompiuteryje buvusia jos, kaip studentės sukaupta informacija, kuri buvo būtinai reikalinga studijoms tęsti. Joniškio PK pareigūnai nieko neleistino nerado kompiuteryje, kurį pralaikė daugiau negu 7 mėnesius, todėl jai buvo padaryta ne tik turtinė žala, nes reikėjo sugaišti labai daug laiko, kad atstatyti kompiuteryje buvusią informaciją, bet ir moralinė žala, nes negalėjo naudotis internetu, už kurį vis tiek turėjo mokėti, o piniginių lėšų po tėvo mirties neturėjo, kad galėtų nusipirkti kitą kompiuterį. Šios aplinkybės labai komplikavo jos ir sesers studijas. Taip pat nurodė, kad jos tėvas nuo jo sulaikymo 2009-11-17 advokato neturėjo. Jokio dokumento, kad tėvas būtų atsisakęs advokato paslaugų Joniškio PK pareigūnai nepateikė, kaip ir dokumento, kad tėvas „sutiko“, kad nedalyvaujant advokatui ar sodybos savininkui L. L. būtų daroma įvykio vietos apžiūra arba krata. Ji augina mažametę dukrą, yra studentė ir pastovių finansinių pajamų neturi, o tėvui priklausančių daiktų neteisėtas paėmimas neįforminus daiktų poėmio protokolo, vėliau neteisėtas jų perdavimas buvusiems globotiniams yra žymi materialinė netektis. Ji verčiasi tik atsitiktiniais darbais vasaros metu, laisvu nuo studijų laiku. Jai yra brangus tėvo atminimas, todėl tėvui priklausiusių daiktų - telefono ir fotoaparato pasisavinimas - yra didelė moralinė skriauda, nes šie daiktai yra kaip tėvo šviesus atminimas. Jai padaryta materialinė skriauda, kurios neįmanoma įvertinti pinigais. Didelę moralinę žalą jai padarė prokuratūra ir teismai, į kuriuos ji kreipėsi dėl tėvo turto vagystės baudžiamojo proceso tvarka, tačiau ji kaip liudininkė nebuvo nė karto apklausta, o skundžiami prokurorų ir teismų veiksmai dėl mobilaus ryšio telefono ir skaitmeninio fotoaparato pasisavinimo Joniškio PK buvo paliekami nenagrinėti, klaidingai teigiant, kad atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 62-1 0409-09 iš S. L. nebuvo paimtas mobilaus ryšio telefonas ir fotoaparatas (b. l. 167-171).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Byla dalyje nutraukiama, skundas kitoje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde prašė teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato, turtinę ir neturtinę žalą, tačiau teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti.
ABTĮ 101 str. 3 p. nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo. Pareiškėjas skundo dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė. Priežasčių, dėl kurių teismas neturėtų priimti pareiškėjo atsisakymo nuo skundo, nėra, todėl atsisakymas nuo skundo priimamas, byla dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukiama. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 22 str. 1 d. nurodyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, asmens suvokimas, kad viešojo administravimo subjekto administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) pažeidžia jo subjektines teises arba įstatymu saugomus interesus, suteikia jam teisę nustatyta tvarka paduoti skundą administraciniam teismui. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Ar asmens materialinis teisinis suinteresuotumas yra pagrįstas, ar atitinkamos jo teisės ar interesai buvo pažeisti jo nurodytu būdu, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi nuspręsti įvertindamas įrodymus. ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-11-30 Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato areštinės kameroje Nr. 5 buvo rastas S. L. lavonas (b. l. 81). Dėl šio įvykio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir 2009-12-29 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-IS-143 „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio policijos komisariato pareigūnų veiksmų“, kurioje konstatuota, kad Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai į policijos areštinę uždaryto S. L. apsaugą vykdė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta (b. l. 73-79).
Vidaus reikalų ministerijoje 2011-08-01 buvo gautas pareiškėjo V. L. skundas dėl Šiaulių AVPK vidaus tyrimų poskyrio 2009-12-29 tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Šiaulių apskrities VPK Joniškio policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ panaikinimo, naujo patikrinimo organizavimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms bei S. L. asmeninio turto vagystės Joniškio PK (b. l. 121-127). PD prie VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011-08-23 teikime Nr. 5-12-992, kurį 2011-08-23 patvirtino Policijos generalinio komisaro pavaduotojas R. P., nutarė V. L. skundo netenkinti, dėl telefono ir fotoaparato grąžinimo pasiūlyta kreiptis į Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK tyrėją R. Č. (b. l. 117-120). PD prie VRM 2011-08-29 sprendime, įformintame raštu Nr. 5-S-4067, nurodė, kad dėl S. L. mirties fakto buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pagrindo atlikti naują tarnybinį patikrinimą dėl S. L. mirties fakto nėra, kadangi nėra jokių naujų pareigūnų atsakomybei reikšmingų aplinkybių, taip pat įtikinamų argumentų, kad ankstesnis sprendimas yra neteisingas. Dėl daiktų grąžinimo pasiūlyta kreiptis į Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariato tyrėją R. Č. (b. l. 115-116).
Pareiškėjas iš esmės nesutinka ir prašo panaikinti PD prie VRM 2011-08-29 sprendimą Nr. 5-S-4067 dėl to, kad buvo atsisakyta atlikti naują tarnybinį patikrinimą dėl S. L. mirties fakto. Pareiškėjas nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė kokiu būdu ginčijamas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Pažymėtina, kad net ir panaikinus ginčijamą sprendimą ir įpareigojus atsakovą atlikti naują tarnybinį patikrinimą dėl S. L. mirties aplinkybių, pareiškėjo teisės ir interesai nebus apginti: tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurios pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos 20 p. nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojamos tam tikros faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, kurios gali turėti įtakos pareigūnų drausminei atsakomybei kilti, tačiau jos niekaip neįtakoja šiuo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei teismo posėdyje nurodė pareiškėjas V. L., Šiaulių AVPK Joniškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00426-09 S. L. mirties priežasčiai nustatyti. Ikiteisminis tyrimas šiuo metu nėra baigtas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (dėl virvės, ant kurios buvo rastas pasikoręs S. L., spalvos, apklaustų liudininkų parodymų sutikrinimo su vaizdo kamerų padarytais įrašais, S. L. gaivinimo aplinkybių, dėl draudimo vartoti vaistus ir kitų pareigūnų, pareiškėjo manymu, neteisėtų veiksmų) sudaro ikiteisminio tyrimo dėl S. L. mirties aplinkybių objektą ir turi būti nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėjas V. L. nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių kitų ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, dėl kurių jis turėtų būti panaikintas. PD prie VRM 2011-08-29 sprendimas Nr. 5-S-4067 taip pat iš esmės atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti PD prie VRM ištirti S. L. asmeninio turto vagystę Joniškio policijos komisariate. PD prie VRM veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-29 nutarimu Nr. 98 (2009-09-30 nutarimo Nr. 1231 redakcija, galiojanti nuo 2009-10-11) patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 1 p. nustatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) yra vidaus reikalų centrinė įstaiga, kurios paskirtis – organizuoti ir kontroliuoti policijos sistemos veiklą, siekiant užtikrinti asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. PD prie VRM nėra pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, dėl to pareiškėjo reikalavimą įpareigoti PD prie VRM ištirti S. L. asmeninio turto vagystę Joniškio policijos komisariate, tenkinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad S. L. asmeniniai daiktai – telefonas „Nokia“ bei fotoaparatas „Olympus“ – buvo paimti kratos metu iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jų paėmimas nėra įstatymo nustatyta tvarka įformintas, galimai tuos daiktus pasisavino tyrimą S. L. baudžiamojoje byloje atlikusi tyrėja R. Č. Kaip atsiliepime nurodo atsakovas PD prie VRM, ikiteisminio tyrimo, kurio metu S. L. buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, atliekant procesinius tyrimo veiksmus, iš S. L. nebuvo paimtas mobilaus ryšio telefonas ir fotoaparatas. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. L. turto vagystės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 164 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Šiame Kodekse numatytais atvejais tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 165 str. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija. Ikiteisminio tyrimo įstaigomis taip pat yra Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka esančių tolimajame plaukiojime jūros laivų kapitonai – dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai – dėl šiose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų. BPK 166 str. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šio Kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui.
Kaip skunde nurodo ir teismo posėdyje paaiškino pareiškėjas V. L., mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ ir fotoaparatas „Olympus“ priklausė jo broliui S. L., kurio turto paveldėtojos yra jo dukros E. S. ir I. L., todėl dėl S. L. turto vagystės į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą turėtų kreiptis S. L. turto paveldėtojai, o ne pareiškėjas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl minėtų daiktų, pareiškėjo teigimu, vagystės ir būtų ikiteisminio tyrimo objektas.
Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui ir bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 3 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.