- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2574-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02225-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimt) valandų viešųjų darbų, juos išdirbant per 1 (vieną) mėnesį,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2017 m. sausio 14 d., apie 22.30 val., gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė vieną smūgį lėkšte į galvą dukrai M. M., tuo padarydamas kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo dukros M. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. K. 2017 m. sausio 14 d., apie 22.30 val., gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė vieną smūgį savo buvusiai žmonai G. K. į kairę akį, vieną smūgį į nosį ir vieną smūgį į lūpą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tai nutiko šių metų sausio 14 d. Jis dirba kiemsargiu puse etato, todėl apie 14.00 val. grįžo pas G. į namus (duomenys neskelbtini). Dirbo ūkio darbus ir laukė dukros, kadangi ji turėjo atskristi iš užsienio. Apie 17.00 val. ji atvažiavo su dukra A., kuriai yra 7 metai. Kita jos dukra M., kuriai tuo metu buvo 9 metai, buvo jų namuose. Jis išėjo jų sutikti, grįžo namo. Dukra atvažiavo jau išgėrusi. Jo buvusi sutuoktinė G. paruošė stalą, M. ištraukė litrą degtinės. Jie visi išgėrė, pavalgė. Jis išgėrė 4 kartus po 15 gramų. M. pasakė, kad daugiau jam neduos, nes joms neužteks. Jos sėdėjo, gėrė ir šnekėjo, o jis nuėjo žiūrėti televizoriaus. M. buvo girta, visur krito, ritinėjosi, miegojo po stalu, o kur buvo G., jis negali pasakyti. Po to vakare jis užkūrė katilą, sėdėjo ir žiūrėjo, kas vyksta. Atsikėlė M., atėjo į virtuvę, trenkė jam per galvą ir nuėjo. Po to dar kartą trenkė jam per galvą. Paklausė jos, kiek galima trankytis, tegul gula ir miega. Tada ji užrakino duris, pasiūlė G. jį sumušti. Taip pasakė dėl to, kad jis pasakė M., kad ji eitų miegoti. M. paėmė raktus, o jam einant per kambarį, jos jį užpuolė. Dėl užrakintų durų jis negalėjo išeiti. Jos buvo kambaryje, jis ėjo per kambarį į savo kambarį ir tada jos jį užpuolė. Užpuolė G. ir M., jos pervertė jį. Jos jį pastūmė, o tada jis nukrito ant lovos. Jį pastūmė G.. M. tuo metu buvo šalia, bet ji jo nestūmė. G. atsigulė ant jo ir laikė už rankų, jis gulėjo ant nugaros. Negalėjo jos numesti, nes ji daug sveria. Tuo metu dukra M. jį daužė rankomis ir kojomis. Pradžioje jį daužė rankomis per veidą, o po to kojomis spardė į kūną, į šonus. Tada M. jį paėmė už gerklės ir smaugė jį, jis prarado sąmonę. Tuomet baigė smaugti, jis pradėjo kvėpuoti. G. šiek tiek atleido jo dešinę ranką, jis ištraukė ją ir trenkė jai į nosį. Tada jai pradėjo bėgti kraujas, ji nulipo nuo jo, o jis dukrai trenkė su lėkšte. Po to jis norėjo išeiti, o jos vėl norėjo jį užpulti. Tada jis nuėjo ir spyrė koja į duris, išlaužė jas ir išėjo. Jei būtų neišėjęs, jos vėl būtų jį užpuolusios. Nežino, kur tuo metu buvo jo anūkės, jų jis nematė. Bute yra 4 kambariai. Krosnį kūreno virtuvėje, o konfliktas įvyko kambaryje, kur jos gėrė. Anūkės turbūt buvo namie, bet negali pasakyti, kur jos buvo. Jis ėjo pro lovą, o G. buvo priešais jį, tada ji jį pastūmė ir jis nugriuvo ant lovos. Jos nieko dėl to nesakė, sakė, kad nieko nepamena, nes buvo girtos. Nei viena, nei kita nieko nepamena. Jo veide atsirado mėlynės, be to, buvo šonas nubrozdintas. Nerodė to policijai, jam to nereikėjo, negalvojo, kad taip bus. Negi turi kreiptis į policiją, kad anūkes atimtų? G. ant jo gulėjo, negalėjo jos numesti, todėl ir trenkė. Negalėjo nė pajudėti, išsilaisvinti, ji sveria dvigubai daugiau nei jis. Kai trenkė jai, tada ji nulipo. Ankstesnis baudžiamasis įsakymas irgi neteisingas, prisipažino, kad būtų švelniau, jos visada taip elgiasi su juo. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Pinigus, kuriuos uždirba, atiduoda G.. G. rėkė, kad anūkė kviestų policiją, todėl anūkė ir paskambino. Žmona nori viską jam suversti, kad jis būtų kaltas, o ne jos. Jos nori jį apkalbėti, kad pateisintų savo elgesį. Sakydamas paskutinį žodį kaltinamasis prašė jo nebausti, atsiprašė, kad taip įvyko, nurodė, kad gailisi, G. atsiprašė dar namuose, pasistengs, kad daugiau tai nepasikartotų.
Nukentėjusioji G. K. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tai buvo seniai, gruodžio mėnesį, todėl nelabai pamena aplinkybių. Ji, jos dukra, kuri išvykusi į užsienį, ir dukros vaikai gyvena (duomenys neskelbtini). A. K. ten negyvena, bet jis ateina. Su juo išsiskyrusi 1999 m., palaiko su juo santykius, nors bendro ūkio neveda. Jis dažnai ateina, aplanko anūkus, nakvoja, o šiaip gyvena pas savo mamą. Tą dieną pas jos dukrą buvo svečiai, jie išgėrinėjo. Kai svečiai išėjo, atėjo girtas A. Nepamena, koks buvo laikas, kai svečiai atėjo, bet buvo vakaras. A. atėjo girtas, dukra neįpylė jam išgerti ir jis su lėkšte trenkė jai per galvą. Lėkštės spalva buvo žalia. Dukra sėdėjo ant sofos, A. stovėjo, paėmė lėkštę nuo stalo ir trenkė dukrai per galvą, lėkštė sudužo. Ji pradėjo dukrą ginti, norėjo atstumti jį nuo jos, bet jis jai sudavė per nosį. Jis jai sudavė į nosį ranka, turbūt, kumščiu. Jai pradėjo kraujas bėgti. Jis trenkė vieną kartą. Tai pamatė anūkės ir iškvietė policiją. Tada jie pradėjo dar muštis, jis norėjo jai trenkti, ji jam, bet nespėjo to padaryti. Kai jis jai sudavė, norėjo jam trenkti atgal, bet to nesugebėjo. Anūkė iškvietė policiją ir jis pabėgo, kai pareigūnai atvažiavo, jo nebebuvo. Gal ir trys smūgiai buvo, nepamena dabar, seniai tai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Grumtynių nebuvo. Kai jis jai davė, kai norėjo jam duoti atgal, ji pastūmė jį ant sofos, norėjo atgal suduoti, bet jis pabėgo. Jis buvo parkritęs ant sofos. Jo užgulusi savo kūnu nebuvo. Atsisako civilinio ieškinio, kadangi jis jai sumokėjo 100 Eur. Supranta civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes. Dukra yra Belgijoje. Ji ir dukra buvo šiek tiek išgėrusios, kai atvyko A. Nežino, kodėl A. nurodo savo gyvenamąją vietą pas ją. Jis ten nėra registruotas. Nežino, kodėl jis laiko save gyventoju jos namuose. Kai jis atėjo, butas buvo atidarytas, jis pats galėjo įeiti. Jei uždarytas butas raktu, tai skambina, o jei ne – įeina pats.
Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. K. yra jos buvęs sutuoktinis. Jie išsiskyrė 1999 metais. A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Su A. K. jie turi bendras dukras. A. K. piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau, kai būna blaivus, jis ateina į jos namus aplankyti anūkės. Bute (duomenys neskelbtini), gyvena ji, jos dukra M. M. ir dvi jos anūkės. 2017 m. sausio 14 d., apie 22.30 val., ji, M. M. ir dvi anūkės buvo namie. Buto durų jos neužrakino, nes ką tik iš namų buvo išėję svečiai, kurie buvo pakviesti atšvęsti dukros sugrįžimo. Tuo laiku atėjo A. K., kuris buvo neblaivus. Pamatęs ant stalo vaišes ir alkoholinius gėrimus jis pradėjo reikalauti, kad M. M. jam įpiltų alkoholio. M. M. atsisakė. A. K. labai supyko, paėmė nuo stalo lėkštę bei lėkšte sudavė M. M. į galvą. Ji pradėjo ginti dukrą. A. K. sudavė jai tris smūgius kumščiu į veidą, t. y. po vieną į kairiąją akį, į nosį ir į lūpą. Jai skaudėjo po kiekvieno suduoto smūgio. Kai A. K. pradėjo ją mušti, vyresnioji anūkė iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykus medikams, A. K. pabėgo, nesulaukęs policijos pareigūnų. Tai buvo ne pirmas kartas, kai ji kreipėsi į policijos įstaigą dėl A. K. veiksmų. Lėkštė, kuria A. K. sudavė smūgį M. M., sudužo į smulkias šukes ir ji ją išmetė. Pas teismo medicinos ekspertus ji nevažiuos (b. l. 18–19). Papildomai apklausta liudytoja G. K. parodė, kad ji į jokias medicinos įstaigas po įvykio nesikreipė bei į teismo medikus nesikreipė, nes jokių rimtų sužalojimų nepatyrė, tik jautė silpną fizinį skausmą. Dėl šio įvykio ji reiškia 100 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos moralinės žalos. Ji nori, kad A. K. atsakytų už savo tokius veiksmus bei jai padarytą žalą (b. l. 20).
Teismas neturėjo galimybės apklausti nukentėjusiosios M. M. teisiamajame posėdyje, nes ji el. paštu informavo teismą, kad šiuo metu gyvena užsienyje ir neturi galimybės atvykti į teismą, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiosios M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji parodė, kad 2017 m. sausio 14 d. grįžo į Lietuvą, apsistojo pas savo mamą G. K. bute (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 14 d. pas ją buvo svečiai, nes šventė jos sugrįžimą. Svečiai išėjus, apie 22.30 val. atėjo jos tėvas A. K., kuris buvo neblaivus. Jis pamatė vaišių stalą ir pradėjo reikalauti, kad ji jam įpiltų alkoholinių gėrimų. Ji tėvui atsakė, kad nevaišins. Ji sėdėjo ant sofos kambaryje. A. K. paėmė nuo stalo lėkštę, priėjo prie jos ir sudavė jai smūgį lėkšte per galvą. Lėkštė sudužo. Po šio smūgio jai pasidarė bloga. Ji neatsimena, ar A. K. sudavė jai daugiau smūgių. Atsimena, kad ją gynė mama, tačiau tėvo veiksmų neatsimena. Ji atsimena, kad atvažiavo medikai, kurie ją nuvežė į Vilniaus Respublikinę universitetinę ligoninę, iš kur po apžiūros ji buvo paleista. Ji jau kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje į policijos įstaigą, nes tėvas smurtavo jau ne pirmą kartą (b. l. 25–26).
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2017 m. sausio 14 d. 23.01 val. užregistruotas įvykis, kad 9 metų pranešėja pasakė, kad namuose girtas senelis sumušė močiutę ir mamą (b. l. 5).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. sausio 14 d., apie 23.00 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), 9 metų pranešėja pasakė, kad namuose neblaivus senelis sumušė močiutę ir mamą. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi G. K., kuri paaiškino, kad atėjęs jos vyras A. K. reikalavo įpilti degtinės, dėl ko ir prasidėjo konfliktas, konflikto metu A. K. trenkė savo dukrai M. M. su lėkšte per galvą. G. K. norėjo apginti savo dukrą, tada A. K. trenkė jai kelis kartus į veido sritį (b. l. 6).
Iš G. K. pareiškimo matyti, kad 2017 m. sausio 14 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs vyras A. K., kuris paprašė įpilti degtinės. Ji atsisakė, dėl to įvyko konfliktas, jos buvęs vyras trenkė jos dukrai M. M. su lėkšte per galvą. Ji norėjo ją apginti, tada jis trenkė jai į lūpą, o paskui į nosį, tada anūkė iškvietė policiją (b. l. 7–8).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–12).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 861/2017(01) matyti, kad M. M. nustatyta kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017 m. sausio 14 d.). Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 33).
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus lydraščio matyti, kad pateikta 2017 m. sausio 14 d. užregistruoto pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini), skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 39). Garso įrašo stenograma pateikta apžiūros protokole (b. l. 40–41).
Iš A. K. asmens duomenų matyti, kad G. K. yra jo buvusi sutuoktinė, o M. K. (M.) yra jo dukra (b. l. 50–53).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2 veikos) visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, teigdamas, jog sudavė smūgius buvusiai sutuoktinei ir trenkė su lėkšte dukrai gindamasis nuo jų, tokia jo gynybinė pozicija vertintina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad apie namuose vykstantį konfliktą bendruoju pagalbos numeriu pranešė kaltinamojo anūkė, kuri nurodė, kad senelis yra neblaivus, o senelei bėga kraujas iš nosies, mamai (kaltinamojo dukrai) su lėkšte trenkė į galvą, tačiau apie moterų veiksmus, nukreiptus prieš kaltinamąjį, neužsiminė. Be to, iš nukentėjusiosios G. K. pareiškimo, ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, taip pat M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, moterys iš esmės papasakojo tas pačias konflikto kilimo priežastis ir jo peraugimą į smurtą prieš jas. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes įrodo ne tik nukentėjusiosios G. K. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurias patvirtina nukentėjusiosios M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybinis pranešimas, G. K. pareiškimas, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir A. K. asmens duomenys.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. K. konflikto metu sudavė vieną smūgį lėkšte į galvą dukrai M. M., tuo padarydamas kaktos dešinės pusės poodinę kraujosruvą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo dukros M. M. sveikatą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo dukra, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo artimąja giminaite, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Be to, teismas įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. K. konflikto metu sudavė vieną smūgį savo buvusiai žmonai G. K. į kairę akį, vieną smūgį į nosį ir vieną smūgį į lūpą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. K. fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko santykius su buvusiu sutuoktiniu, jis nakvoja jos namuose, o kaltinamasis nurodė, kad atlieka ūkio darbus buvusios sutuoktinės namuose, todėl, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis (nustatyta iš jo žodžių), baustas administracine tvarka (b. l. 55–57), teistas už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 60–61), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 65), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (b. l. 66).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgdamas į BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatas, į tai, kad kaltinamasis A. K. dirba, teismas nustato arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji pareiškė, kad atsisako civilinio ieškinio. Teismui teisiamajame posėdyje išaiškinus civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes, nukentėjusioji patvirtino civilinio ieškinio atsisakymą. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl G. K. civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (prieš M. M.), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (prieš G. K.), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą, nustatant jį atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Priimti nukentėjusiosios G. K. civilinio ieškinio dėl 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą ir nutraukti procesą dėl G. K. civilinio ieškinio.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.